Šiame straipsnyje aptarsime, ar įmonės savininkas gali būti tos pačios įmonės direktoriumi Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairias įmonių formas ir teisinius aspektus.
Darbo Sutarties Svarba
Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutarties požymiai apibrėžti DK 93 straipsnyje: „darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“.
Taigi LR DK 93 str. 3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 93 str. DK 14 str. 2 d. numato, kad darbdaviai įgyja teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida - tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.
Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.
Individuali Įmonė: Savininkas ir Direktorius
Individuali įmonė (IĮ) yra specifinė verslo forma, kurioje savininkas turi didelę atsakomybę ir kontrolę.
Individualios Įmonės Savininko Funkcijos
Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. - kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija.
Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.). Individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.).
Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą - individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas - įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).
Ar Savininkas Gali Būti ir Direktoriumi?
Individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma.
Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu - įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas - jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str.
O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo - individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.
Individualios Įmonės Privalumai ir Trūkumai
Individuali įmonė naudinga įsteigti tuomet, kai jūs esate savo srities specialistas, atliekate paslaugas ar parduodate prekes, tačiau neketinate labai išsiplėsti rinkoje, nes visus užsakymus galite atlikti pats arba su nedidele darbuotojų komanda.
Individualios įmonės savininkas atsako savo turtu, o tai reiškia, jeigu buvo sudarytos sutartys su verslo partneriais, ar paimta paskola iš banko, savininkas privalo išmokėti įsipareigojimus.
IĮ savininkas galėjo tvarkyti buhalteriją be buhalterio. Visais laikais.
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB): Akcininkas ir Direktorius
Uždarojoje akcinėje bendrovėje situacija šiek tiek skiriasi.
Akcininko ir Direktoriaus Santykis
Akcinių bendrovių įstatymas (38 str. IX d.) nurodo, kad administracijos vadovas gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Įstatymai nustato, kad darbo sutartį su vadovu turi sudaryti uždarosios akcinės bendrovės, kaip darbdavio, atstovas.
UAB priklauso 100% vienam akcininkui. Akcininkas gali per Sodrą būti įdarbintas direktoriumi, bet direktorius negali UAB-e tvarkyti buhalteriją. O ir dabar: akcininkas-ne įmonės darbuotojas, kaip jis tvarko apskaitą? Na, nebent-neoficialiai?
Darbo Sutartis su Direktoriumi-Akcininku
Taigi tas pats asmuo atstovauja vienai ir kitai šaliai vienu metu, bet atstovavimas abejais atvejais yra pagal įstatymą ir tai įstatymų leidžiama. Atsakymas: Taip, su asmeniu, kuris yra ir bendrovės direktorius, ir įmonės akcininkas, privalu sudaryti darbo sutartį.
Šiuo atveju darbdavio atstovas yra vienintelis akcininkas, kuris yra atstovas pagal įstatymą. Iš kitos pusės darbo sutartį turi pasirašyti priimamas į vadovo (direktoriaus) pareigas asmuo - paskirtasis į vadovo pareigas fizinis asmuo. Tačiau dabar tas pats asmuo atstovauja save jau kaip darbuotoją.
Sprendimų Priėmimas ir Įforminimas
Į klausimą, ar tuo atveju, kai tas pats asmuo yra ir bendrovės direktorius, ir vienintelis akcininkas, privalu laikytis reikalavimo akcininką iš anksto raštu informuoti apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Faktas tas, kad Akcinių bendrovių įstatymas (28 str. I d.) nurodo: uždarosios akcinės bendrovės akcininkams visais atvejais pranešimai įteikiami pasirašytinai arba registruotu laišku.
Taigi rekomenduotina, kad akcininkas raštu (ant akcininkų susirinkimo protokolo ar atskiro dokumento) patvirtintų esąs tinkamai informuotas apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę ir neturi jokių pretenzijų dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos.
Kalbant apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų įforminimą, kai visų bendrovės akcijų savininkas yra vienas asmuo, reikėtų atsižvelgti į Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio III dalies nuostatą: "jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams". Taigi šiuo atveju visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą turėtų pasirašyti vienintelis akcininkas, tačiau, mūsų nuomone, šis protokolas turėtų atitikti reikalavimus, keliamus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui: jame turėtų būti nurodyta surašymo vieta ir laikas, kvorumas (nurodoma, kad sprendimą priima vienas akcininkas, turintis 100 proc. visų akcininkų balsų), priimti sprendimai (Civilinio kodekso 2.90 str. I d.).
Pabrėžtina, kad kalbant apie sprendimų, priimtų esamo vienintelio akcininko, įforminimą, konkuruoja Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio III dalis (joje nurodoma, kad, esant vienam akcininkui, jo sprendimai įforminami raštu) ir Civilinio kodekso 2.90 straipsnio IV dalis (joje nurodoma: jei juridinio asmens organą sudaro vienas asmuo ir jo sprendimas prilyginamas juridinio asmens organo sprendimui, protokolas nerašomas). Manytume, kad šiuo atveju kaip specialiąja teisės norma vis dėlto reikėtų vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu ir akcininko sprendimus įforminti raštu.
Atsakyti, kas iš įmonės pusės turėtų pasirašyti darbo sutartį, sudėtingiau - tai turėtų nuspręsti pats akcininkas, pasirinktam asmeniui išrašydamas įgaliojimą atstovauti įmonės interesams sudarant darbo sutartį su direktoriumi.
Apskaitos Tvarkymas UAB
O nuo 2022 05 01 įsigaliojus naujam apskaitos įstatymui, direktorius negalės pats vesti, deklaruoti, pateikti ir pan. Tai kad jis nuo senų laikų negali to atlikti. Tiesą sakant, nebuvo laiko skaityti apie būsimus pasikeitimus. Dabar žvilgtelėjau. Pagal viską-galės vadovas pats tvarkyti apskaitą, bet manau, kad retas kuris sugebės tai padaryti. Žinau, kad daugelis vadovų mano, kad tai visiškai lengvas darbas.
Slaitykite UAB-ų įstatymą: turi būti vadovas ir buhalteris. Pradedant verslą, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių sprendimų - pasirinkti tinkamą verslo formą. Ji daro įtaką ne tik įmonės veiklos organizavimui, bet ir finansinei atsakomybei, mokesčių dydžiui bei santykiams su partneriais ir klientais.
Lietuvoje mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi populiariausios formos, tačiau jų skirtumai gali turėti didelę reikšmę jūsų verslo sėkmei.
MB ir UAB - kas tai?
Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi skirtingos juridinės formos, kurios Lietuvoje yra populiarios tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali būti UAB steigėjais, o MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
Kiti MB ir UAB skirtumai pateikiami lentelėje žemiau.
| Kriterijus | Mažoji bendrija (MB) | Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) |
|---|---|---|
| Steigimo procesas | Paprastesnis, nereikalauja pradinio kapitalo | Sudėtingesnis, reikalingas bent 2 500 € įstatinis kapitalas |
| Valdymo struktūra | Sprendimus priima patys nariai | Valdyba, direktorius, akcininkų susirinkimas |
| Atsakomybė | Ribota, nariai neatsako savo asmeniniu turtu | Ribota, akcininkai neatsako savo turtu |
| Pajamos ir pelno paskirstymas | Nariai paskirsto pelną pagal susitarimą | Pelno dalis priklauso nuo turimų akcijų skaičiaus. |
| Investicijų pritraukimas | Ribotos galimybės | Patraukli forma investuotojams |
Mažoji Bendrija | Praktinių situacijų nagrinėjimas
Dažnai steigiantiems mažąją bendriją kylą klausimas - ar reikia direktoriaus? Mažoji bendrija gali turėti vadovą (direktorių), arba gali jo neturėti - tuomet mažajai bendrijai vadovauja narių susirinkimas. Įmonės valdymo formą reikia pasirinkti pildant įmonės steigimo dokumentus Registrų centro savitarnos sistemoje.
Pagrindinis direktoriaus pareigybės privalumas
Pagrindinis direktoriaus pareigybės privalumas yra tai, kad jo atlygiui taikomi maži mokesčiai. Direktorius mažojoje bendrijoje yra įdarbinamas pagal civilinę vadovavimo paslaugų sutartį, jo atlyginimas apmokestinamas tik gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Nuo 2026 metų MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas progresiniais mokesčiais: iki 12 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) dydžio metinėms pajamoms taikomas 15 proc. GPM tarifas, pajamoms nuo 12 VDU ir 36 VDU - 20 proc. GPM tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc.
Jei MB narys nėra direktorius, atlygį už darbą mažojoje bendrijoje jis gali gauti dviem būdais - kaip lėšas asmeniniams poreikiams arba kaip pelno dalį. Lėšos asmeniniams poreikiams yra apmokestinamos 20 proc. GPM ir Sodros mokesčiais (Sodros mokesčių tarifas 20,81 proc. skaičiuojamas nuo pusės išmokėtų pajamų); MB nariui išmokama pelno dalis yra apmokestinama pelno mokesčiu (7 ar 17 proc.) ir 15 proc.
Kitas direktoriaus atlyginimo privalumas yra tai, kad jo nereikia grąžinti į įmonės sąskaitą, jei MB patiria nuostolius.
Kaip apmokestinamos vadovavimo pajamos pagal civilinę sutartį?
Vadovavimo pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį yra B klasės pajamos. Tai reiškia, kad MB jų neapmokestina išmokėjimo metu, o pats vadovas deklaruoja ir sumoka mokesčius metinėje pajamų deklaracijoje.
Taikomi šie principai:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 20 % iki metinės progresinio apmokestinimo ribos, viršijus ją - 32 %.
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - mokamas nuo deklaruotų pajamų, jei asmuo nėra draustas kitur.
- Privalomas sveikatos draudimas (PSD) - mokamas, jei asmuo nėra draustas pagal darbo sutartį ar valstybės lėšomis.
Svarbu suprasti, kad socialinės įmokos nėra automatinės. Jos priklauso nuo konkrečios situacijos ir draustumo statuso.
MB nario PSD pareiga
MB narys privalo būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei jis:
- nedirba pagal darbo sutartį,
- nėra draustas valstybės lėšomis,
- nevykdo individualios veiklos,
tuomet jis privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas, kurios skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos. Tai yra viena svarbiausių MB narių pareigų, dažnai pamirštamų praktikoje.
Pelno paskirstymas ir dividendai MB nariams
Kita svarbi pajamų forma - pelno paskirstymas. MB nariai gali gauti pajamas ne tik per civilinę sutartį, bet ir kaip pelno dalį (dividendus).
Dividendams taikoma:
- 15 % GPM,
- netaikomos VSD ir PSD įmokos.
Dividendai išmokami tik tuo atveju, jei MB:
- uždirbo pelno,
- patvirtino metines finansines ataskaitas,
- priėmė sprendimą dėl pelno paskirstymo.
Dėl palankesnio apmokestinimo dividendai dažnai yra efektyvesnis būdas išsimokėti didesnes sumas, tačiau jie negali pakeisti realaus atlygio už vadovavimą.
Skolų išieškojimas iš MB narių ir vadovų
MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl atsako pagal savo prievoles tik jai priklausančiu turtu. MB nariai už MB prievoles atsako tik savo įnašais į mažąją bendriją, t.
Atsakymą į antraštės klausimą sukonkretina Doc. dr. Martynas Endrijaitis, mokesčių teisės ekspertas, VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, įvairių nacionalinių ir tarptautinių mokslinių bei praktinių straipsnių mokesčių, teisės, finansų temomis komentarų autorius.
Akcininkas gali samdyti buti direktore tiek jusu kaimyne, tiek jusu vaiką, tiek Jūsų klasiokę iš senų laikų. jeigu UAB akcininkas visgi nori būti direktoriumi - jis kaip akcininkas sudaro sutarti su direktoriumi.
Pakanka tik akcininko sprendimo? Akcininkas ir direktorius tas pats asmuo. O kaip tada su mokesciais? Jei nera DS, nera darbo santykiu - nereikia moketi mokescius.
Pagal Lietuvos teisę, bendrovės direktorius veikia kaip vienasmenis valdymo organas, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir atstovavimą jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Tai reiškia, kad jis įprastai turi teisę savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su kasdiene bendrovės veikla, ir prisiimti įsipareigojimus, kurie yra būtini paslaugų teikimui užtikrinti.
Tokiais atvejais gali kilti klausimas, ar direktoriaus sprendimas, priimtas be valdybos žinios ar pritarimo, yra teisėtas, ar jis saisto bendrovę ir ar direktoriui dėl to gali kilti asmeninė atsakomybė. Įžvalgomis šia tema dalijasi advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Roberta Iškauskaitė.
Vis dėlto direktoriaus teisės nėra neribotos. Jo kompetenciją gali apibrėžti Akcinių bendrovių įstatymas, bendrovės įstatai ar valdybos sprendimai. Praktikoje dažnai nustatoma, kad tam tikri reikšmingi sprendimai, pavyzdžiui, dėl didelės vertės sandorių, ilgalaikių finansinių įsipareigojimų ar esminių veiklos pokyčių, turi būti priimami tik gavus kito bendrovės organo pritarimą. Tokie apribojimai pirmiausia galioja bendrovės vidaus santykiuose.
Kita vertus, jeigu direktorius be valdybos ar akcininkų pritarimo sudaro didelės vertės, ilgalaikę paskolos, finansavimo ar investicinę sutartį, kuri nėra būtina kasdieniam paslaugų teikimui, tokia situacija jau gali būti vertinama kaip peržengianti kasdienės veiklos ribas. Trumpai tariant, sprendimo galiojimas priklauso ne vien nuo to, ar buvo gautas valdybos pritarimas, bet ir nuo sprendimo pobūdžio, jo ryšio su kasdiene veikla ir trečiųjų asmenų sąžiningumo.
Vertinant, ar direktoriaus sprendimas galioja, svarbu atskirti bendrovės vidaus santykius ir jos santykius su trečiaisiais asmenimis. Vidaus santykiuose vertinama, ar direktorius laikėsi jam nustatytų įgaliojimų, ar veikė pagal bendrovės vidaus taisykles ir ar vykdė pareigas bendrovės interesais. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis didžiausias dėmesys skiriamas jų apsaugai ir teisėtiems lūkesčiams.
tags: #ar #imones #savininkas #gali #buti #direktorius