Atsiskaitymas už būstą grynaisiais ar kortele: privalumai ir trūkumai

Šiuolaikinėje rinkoje, kur klientų poreikiai ir technologijos nuolat kinta, labai svarbu suprasti įvairius mokėjimo būdus ir jų ypatumus. Nuo tradicinių grynųjų pinigų iki modernių skaitmeninių piniginių ir lizingo galimybių - kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, kurie gali paveikti vartotojų pasirinkimus ir verslo sėkmę.

Atsiskaitymas už prekes ir paslaugas egzistuoja maždaug tiek pat laiko, kiek civilizacijos. Prieš atsirandant pirmosioms valiutoms, žmonės atsiskaitydavo barteriniu principu - grūdus keitė į geležį, mėsą - į molį ir pan. Manyti, jog 2023-aisiais esame pasiekę atsiskaitymo išradimų piką, būtų naivu.

CustomerThink duomenimis, beveik 50 % klientų, kurie negali pasinaudoti pageidaujamu mokėjimo būdu, atsisakys pirkimo. Didesnis pasirinkimas taip pat kelia vartotojų pasitikėjimą. Siūlant įvairius mokėjimo būdus, jūsų el. prekybos parduotuvė atrodo patikimesnė, nes atsižvelgiate į kliento poreikius, pageidavimus ir saugumą.

Grynieji pinigai

Grynieji pinigai - tradiciškiausias būdas susimokėti už paslaugas fizinėse prekybos vietose. Svarbu pažymėti, jog atsiskaitymą grynaisiais vis dar taiko ir internetinės parduotuvės - už prekes galima atsiskaityti pristatymo metu, pinigus sumokant siuntinį pristatančiam kurjeriui. Dar 2019 m. Europos Centrinio Banko surinkti duomenys rodė, jog euro zonoje gyvenantys suaugusieji 73 % visų atsiskaitymų fizinėse prekybos vietose atliko grynaisiais pinigais.

Debetinės ir kreditinės kortelės

Vis dažniau klientai, atėję į fizinę prekybos vietą nustemba išgirdę, kad negalima atsiskaityti kortele - tampa įprasta kortelių skaitytuvus matyti ne tik didžiosiose parduotuvėse, bet ir mažuose kioskeliuose nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse.

Lietuvos banko duomenimis, kai kalbama apie atsiskaitymą už prekes ar paslaugas negrynaisiais pinigais, atsiskaitymas bankinėmis kortelėmis yra pati populiariausia priemonė. Pirkėjams dažniausiai patogu nesinešti visos piniginės, o turėti tik kortelę ir taip neribotai prieiti prie santaupų, jaučiamas saugumo jausmas (pvz. pametus piniginę su grynaisiais, visi pinigai yra prarandami, tačiau pametus kortelę, siekiant išvengti finansinės žalos, užtenka ją užblokuoti). O pardavėjams naudinga tai, kad pinigai įkrenta tiesiai į įmonės sąskaitą (nereikia į ją įnešinėti grynųjų iš kasos aparatų).

Mokėjimo kortelės gana naujas dalykas pasaulyje. Pirmosios mokėjimo kortelės buvo kredito, o jų pradininkai - JAV prekybininkai. XIX a. pabaigoje JAV aktyviai plėtotas vartotojų kreditavimas. Apie 1914 metus kai kurios parduotuvės pradėjo išdavinėti specialias korteles savo geriausiems klientams, tokiu būdu siekdamos ir toliau juos išlaikyti.

1928 metais „Farrington Manufacturing“ kompanija (Bostonas) pradėjo išdavinėti metalines plokšteles savo kreditingiems klientams. Plokštelėje spaustomis raidėmis buvo užrašyta pirkėjo pavardė, adresas. Pardavėjas įdėdavo plokštelę į specialią mašinėlę, vadinamą imprinteriu, ir raidės atsispausdavo ant čekio.

Pirmąja masine mokėjimo kortelių sistema laikoma „DinersClub“, įkurta 1949 metais. Pagrindinis skirtumas nuo anksčiau egzistavusių sistemų buvo tas, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo tarpininkas, atliekantis atsiskaitymus. Taip atsirado mums dabar įprastos mokėjimo kortelės. Užkariavusios Ameriką jos persikėlė ir į kitus žemynus. Pavyzdžiui, pirmoji kredito kortelė „BankAmericard“ Didžiojoje Britanijoje buvo išleista 1966 metais „Barclays“ banko. Debeto kortelės pasirodė šiek tiek vėliau - 1987 metais.

Korteles galime skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines charakteristikas, paskirtį, funkcijas.

Banko kredito kortelės

Jos naudojamos įvairioms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita.

• Prekių ir paslaugų pirkimas su nuolaida.
• Kitos mokamos draudimo paslaugos: darbingumo, nuomoto automobilio vagystės ir t.t.

Mažmeninės prekybos kredito kortelės

Jos naudojamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, kurią suteikia tas paslaugas teikianti mažmeninė įmonė, sąskaita. Dažniausiai tai viešbučių, automobilių nuomos, benzino apmokėjimo kortelės.

Banko debeto kortelės

Jos naudojamos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti, gryniesiems pinigams gauti pinigų išdavimo punktuose, tiesiogiai lėšas naudojant nuo sąskaitos.

Kortelė turi magnetinę juostelę arba mikroschemą.

Kortelės, naudojamos čekių mokėjimo garantijai. Jas išduoda bankas, kuriame atidaryta čekinė sąskaita.

Kortelės skirstomos ir pagal informacijos saugumo būdą: kortelės su magnetine juostele, mikroprocesorinės, optinės. Šiuo metu pasaulyje daugiausia yra kortelių su magnetine juostele. Magnetinių kortelių juostelėje yra įrašomas sąskaitos numeris, galiojimo laikas.

1974 m. Prancūzijoje užpatentuota kortelė su mikroschema.

Mokėjimo kortelių privalumai ir trūkumai

Mokėjimo kortelė - saugi, patogi ir paprasta atsiskaitymo priemonė. Su kortele patogu tvarkyti kasdieninius piniginius reikalus: saugiai laikyti gaunamas pajamas, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, išsigryninti pinigus, naudotis kreditu kortelėje didesniems pirkiniams įsigyti. Pritrūkus mokėjimo kortelės sąskaitoje pinigų, bankas tos kortelės savininkui gali suteikti paskolą.

Kortelės turėtojas, galės daryti net ir neplanuotas išlaidas be didelių laiko sąnaudų. Turint mokėjimo kortelę, bet kuriuo paros metu galima pasiimti reikiamą pinigų sumą ar patikrinti mokėjimo kortelės sąskaitos likutį automatiniame grynųjų pinigų išėmimo įrenginyje (bankomate). Mokėjimo kortelės užtikrina kitų valstybių reikalavimą turėti pragyvenimo šaltinį įvažiuojant į jų teritoriją, o atsiskaitymas kortele įvairiose užsienio šalyse nesudarys pinigų keitimo, kurso apskaičiavimo problemų. Kiekvieną mėnesį gaunama atskaitą apie įskaitytas lėšas į turimą mokėjimo kortelės sąskaitą ir padarytas išlaidas atsiskaitant kortele.

Privalumai

• Patogumas: Kortelėje visada klientas gali turėti pinigus su savimi, nesvarbu, kad ir kurioje būtų šalyje.
• Saugumas: Praradus ar pametus kortelę ji užblokuojama vienu telefono skambučiu ir pinigai lieka saugūs kliento sąskaitoje.
• Atsiskaitymas internetu: Kortelės turėtojas gali savo sąskaitą valdyti ir naudodamasis internetu: sumokėti sąskaitas už komunalines, ryšio paslaugas, už internetu perkamas prekes ir pan.

Trūkumai

• Atsiskaitymo galimybės: Labiausiai pastebimas, bet ne pagrindinis kortelės trūkumas - kad ja galima atsiskaityti ne visur. Pavyzdžiui, yra daug provincijos miestelių ir juolab kaimų, kuriuose žmonėms mokėjimo kortelė tebėra nereikalingas atributas.

2012 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2011 m. gruodžio 31 d., mokėjimo kortelių skaičius sumažėjo 6,61 proc. ir jų buvo apie 3,69 mln. Nors mažėjo visų rūšių kortelių, tačiau mažėjimo tempai buvo lėtesni nei 2011 m. 2011 m. ypač sumažėjo kredito kortelių, t. y. - 28,3 %. Tai daugiausia lėmė sustabdyta AB banko SNORAS veikla. Dėl šios priežasties 2012 m. šios rūšies mokėjimo kortelių skaičius mažėjo lėčiausiai ( -1,53%). Debeto kortelių skaičius krito šiek tiek daugiau ( -7,1%), jų buvo 3,23 mln. 2011 m. didėjo tik virtualiųjų kortelių skaičius, o 2012 m. jos sumažėjo daugiausia (daugiau nei 11%). Dėl to dar labiau sumažėjo virtualiųjų kortelių užimama rinkos dalis (2012 m. sudarė vos 0,04 %).

2013 m. Lietuvoje kortelių skaičius ir sklaida yra pakankama. Lietuvoje platinamos trijų kortelių schemų 3 - VISA, MasterCard ir American Express - mokėjimo kortelės. Vartotojams prieinamos trijų rūšių mokėjimo kortelės: debeto, kredito ir virtualiosios kortelės. Lietuvos banko tyrimų duomenimis, debeto korteles turi 89 proc. gyventojų, patenkančių į 18 - 75 m. amžiaus grupę ir turinčių sąskaitą banke, kredito korteles - 17 proc., o virtualiąsias - 10 proc. Vidutinis kortelių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, ES sudaro 1,5 kortelės ir atskirose valstybėse svyruoja palyginti nedaug. Lietuvoje 2013 m. pabaigoje vienam gyventojui teko 1,2 mokėjimo kortelės.

Lyginant pagrindinių bankų, t.y. Swedbank, SEB, DNB kreditinių kortelių įkainius visuose bankuose kortelės išdavimas ir atsiėmimas padalinyje - mokamas, 3 eurai. Pigiau, bent jau užsisakius kortelę iš Swedbank ar DNB atsiimti pašte, kadangi Swedbank kortelę atimant pašte kaina 2 eurai, o DNB iš viso nieko nekainuoja, nesiskiria tik SEB - atsiimant paštu ar padalinyje kaina tokia pati. Lyginant kortelės aptarnavimo mokestį - pigiausia SEB banke, už mėnesį reikia mokėti 1,20 Eur., o brangiausias aptarnavimo mokestis - DNB, ten siekia net 1,50 Eur. Swedbank aptarnavimo mokestis nei pigiausias, nei brangiausias - 1,44 Eur. DNB kredito kortelėje limito nėra, klientas kiek nori tiek gali išleisti ir per tam tikrą laiką į kortelę įdėti išleistus pinigus, tai lyg trumpalaikė paskola, tačiau kiti bankai yra atsargesni, ir yra nustatę limito ribas. SEB banke yra ribos, klientas gali pasiskolinti nuo 300 eur. iki 6000 eur., o Swedbank - nuo 300 eur. iki 3000 eur., Swedbank ima didžiausias palūkanas t.y. 19 proc. už panaudotą kreditą, nors kredito limito ribos yra siauriausios. SEB ir DNB palūkanos šiek tiek mažesnės 17 proc.

Lyginant pagrindinių bankų, t.y. Swedbank, SEB, DNB debetinių kortelių įkainius kortelės išdavimas SEB banke visiškai nieko nekainuoja ir yra nemokamas, bent jau lygint su Swedbank, kur atsiėmimas skyriuje 1,45 Eur, o DNB net 3 Eur.

Elektroninės prekybos mokėjimo būdai

Vienas iš svarbiausių sprendimų, kurį turite priimti valdydami el. parduotuvę, yra pasiūlyti pirkėjams geriausius prekių ar paslaugų apmokėjimo būdus. Mokėjimai kortele išlieka populiariausiu mokėjimo internetu būdu pasaulyje. Tačiau svarbu pastebėti, jog šio metodo populiarumas pamažu mažėja. Skaičiuojama, kad 2021 m. Europoje atsiskaitymai kortelėmis sudaro apie 40 % visų elektroninės prekybos mokėjimų.

Momentiniai banko pavedimai - šio principo mokėjimai vykdomi naudojant atvirosios bankininkystės (ang. open banking) technologiją. Kaip aiškina Lietuvos bankas, tai finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja (angl. application programming interface, API). Atviroji bankininkystė yra pagrįsta skirtingų finansų įstaigų technologiniu tinklu, leidžiančiu joms efektyviau keistis informacija. Šiam mokėjimo įgyvendinimui iš pirkėjo pusės nereikia šalia savęs turėti banko kortelės - užtenka prieigos prie savo internetinės bankininkystės. Kai vartotojas pasirenka momentinio banko pavedimo parinktį, trečiosios šalies paslaugų teikėjas (pvz. Lietuvoje dažnai sutinkama mokėjimo platforma Paysera) inicijuoja mokėjimą prekybininkui vartotojo vardu.

Skaitmeninės piniginės - šios piniginės slepiasi kiekviename išmaniajame telefone. Čia vienoje vietoje gali nugulti banko sąskaitos duomenys, kredito kortelės, dovanų kuponai ir lojalumo kortelės. Piniginėje vartotojai gali pasiekti visą saugomą informaciją ir taip pagreitinti savo atsiskaitymą, kadangi kiekvieno atsiskaitymo metu nereikia...

tags: #ar #imoka #uz #busta #moketi #grynais