Gyventojams, prižiūrintiems ar slaugantiems artimuosius, kurie negali savimi pasirūpinti, priklauso įvairios socialinės garantijos, tarp jų ir išmokos. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines išmokas ir paslaugas, kurios priklauso slaugant savo vaiką Lietuvoje. Asmenis su negalia slaugantys gyventojai turi teisę į tam tikras socialines garantijas, įskaitant ir išmokas.
Ligos išmoka
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka. Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.
Kam priklauso ligos išmoka?
Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali:
- Tėvai
- Įtėviai
- Seneliai
- Globėjai
- Budintys globotojai
- Nuolatiniai globotojai
- Vaiką laikinai prižiūrintys asmenys
Išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę į ją turintys paminėti asmenys. Savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat gali gauti ligos išmoką. Savarankiškai dirbančiam asmeniui ji skiriama tik tada, kai gyventojas apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs reikiamą stažą.
Tiesa, kai kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo ir nepakanka. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nekaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Ligos išmoką taip pat gali gauti asmenys iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, studijavo aukštojoje mokykloje ir jei laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos. Ši išmoka priklauso ir tiems, kurie reikiamo stažo neįgijo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. „Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų.
Remiantis skaičiuokle, jei asmens draudžiamosios pajamos siekia 1 500 eurų ant popieriaus, už visą lapkričio mėnesį 2 metų vaiko slaugos jis preliminariai gautų apie 523 eurus į rankas.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas žmogui išduotas 2023 m. rugsėjį, vertinamos 2023 m. gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos.
Minimalios ir maksimalios ligos išmokos 2024 metais:
Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai - tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos. Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Pirmojo šių metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 005,90 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2023 m. ketvirtį.
Kaip šeimos globėjai gali gauti atlyginimą?
Minimali mėnesio ligos išmoka: 233,49 euro (nuo 2024 m. sausio).Minimali vienos dienos ligos išmoka: 11,17 euro.Maksimali mėnesio ligos išmoka (ligos ar traumos atveju): 2 489,72 euro.Maksimali dienos ligos išmoka (ligos ar traumos atveju): 119 eurų.Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį: 2 645,38 euro.Maksimali dienos ligos išmoka slaugant šeimos narį: 126,57 euro.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įgijus teisę į ligos išmoką slaugai išmoką, ilgėja jos mokėjimo trukmė. Slaugant vaiką iki 14 metų priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 21 kalendorinę dieną. Slaugant vyresnį kaip 14 metų vaiką priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Kaip gauti ligos išmoką?
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką - prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti. Kartą pateiktas šis prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams. „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.
Norėdami pateikti prašymą:
- Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.
- Pasirinkite skiltį Prašymai / Susirgau arba slaugau šeimos narį.
- Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite.
- Paspauskite „Pateikti“.
Išmoka mokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir duomenimis gavimo į išmokos prašyme nurodytą gavėjo sąskaitą.
Ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų, jei slaugote sergantį iki 14 metų vaiką. Jei slaugote vyresnį nei 14 metų vaiką, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Jei slaugote sergantį vaiką ilgiau nei įstatyme įtvirtinta ligos išmokos mokėjimo trukmė, išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina Jūsų neatvykimą į darbą. Tačiau už pažymoje nurodytą laiką nemokama ligos išmoka.
Ligos išmoka taip pat gali būti mokama:
- Už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus, jei slaugote stacionare, ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų.
- Už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, jei slaugote sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų.
- Už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, jei slaugote ypač sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų.
Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Dažnos Situacijos ir Atsakymai
Situacija: Susirgo du šeimoje augantys vaikai. Ar nedarbingumo pažymėjimai vaikams slaugyti gali būti išduoti dviem tėvams (globėjams, seneliams)?
Atsakymas: Nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Jei tuo pačiu metu šeimoje serga keli vaikai, nedarbingumo pažymėjimai skirtingiems sergantiems vaikams slaugyti gali būti išduodami keliems skirtingiems šeimos nariams, pavyzdžiui, mamai ir tėčiui tik tada, kai vienas ar keli iš sergančių vaikų slaugomi stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Situacija: Mamai suteiktos vaiko priežiūros atostogos už jaunesnį vaiką. Jei suserga vyresnis vaikas, ar tėtis gali gauti ligos išmoką vaikui slaugyti?
Atsakymas: Taip, jei už vyresnįjį vaiką nė vienam iš tėvų ar senelių nėra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tokiu atveju tėtis turi teisę į ligos išmoką slaugant vyresnįjį vaiką.
Situacija: Mama grįžo į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Susirgo vaikas. Ar mamai priklausys ligos išmoka?
Atsakymas: Išmoka priklauso, jei iki gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo pradžios mama turi reikalingą ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Šio stažo mama gali neturėti, jei į darbą grįžo praėjus daugiau kaip 18 mėnesių po vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos. Taip pat ir tuo atveju, jei buvo išleista vaiko priežiūros atostogų, bet vaiko priežiūros išmoką gavo kitas šeimos narys.
Nedarbo išmoka
Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji šiais metais dar sudaro 215,01 eurų (nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 241,5 euro), o kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.
Nedarbo išmokos kintamoji dalis:
- 1-3 mėnesį - 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos).
- 4-6 mėnesį - 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
- 7-9 mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jei asmens vidutinės pajamos siekė 1 500 eurų ant popieriaus, pirmus tris mėnesius jis gautų 796 eurus, 4-6 mėnesį - 680 eurų, o paskutinius tris jam būtų mokama 564 eurų siekianti išmoka.
Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Socialinės paslaugos
Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt. Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos.
Pavyzdžiui, kai asmeniui su negalia reikia saugiai nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas. Asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt. Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams, įvertinus jų individualius poreikius, gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.
Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.
Be to, socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai) turi teisę pasirinkti socialinę priežiūrą (pagalbą į namus) ar socialinę globą (dienos, trumpalaikę, ilgalaikę) teikiančią socialinių paslaugų įstaigą. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), techninės pagalbos priemones gali gauti asmenys su negalia, pensinio amžiaus žmonės. Norėdamas gauti nesudėtingos konstrukcijos vežimėlį, pavyzdžiui, neįgaliojo vežimėlį, palydovo valdomą vežimėlį, universalaus tipo vežimėlį ar vaikštynę, žmogus pirmiausia turi kreiptis į jį gydantį gydytoją, kuris išduos išrašą iš medicinos dokumentų. Asmuo su tokia pažyma gali kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą prie SADM arba į savo gyvenamosios vietos savivaldybės įstaigą.
Pagalba į namus
Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus. Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos. Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.
Dienos socialinė globa ir integrali pagalba namuose
Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose.
Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose.
Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę. Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę. T. y. asmenys vyksta į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius organizuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę socialinę globą.
Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda. Ši pagalba gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis asmens namuose, kurias teikia ambulatorines slaugos paslaugas asmens namuose teikiančios mobiliosios komandos.
Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 10 val. per dieną iki 7 kartų per savaitę. Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę.
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre.
Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta. Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą. Pavyzdžiui, tai gali apimti savitvarką, asmens higieną, sveikos gyvensenos įgūdžius, namų ruošos darbus, saugumą, švaros namuose palaikymą, maisto ruošimą, biudžeto planavimą, naudojimąsi banko paslaugomis, apsipirkimą, orientavimąsi aplinkoje, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą, laisvalaikio organizavimą ir t. t. Atsižvelgiama į tai, kokios paslaugos reikalingos asmeniui pagal jo nesavarankiškumą.
Laikino atokvėpio paslauga
Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens individualius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas laikinas atokvėpis dviem atvejais. Kai namuose prižiūrimam asmeniui teikiamos socialinės priežiūros paslaugos - informavimas, konsultavimas, pagalba buityje, maisto produktų pirkimas ir ruošimas, higienos priežiūra, palydėjimas, pagalba krizėse ir kt., - leidžiančios asmeniui gyventi savo namuose. Kai asmeniui teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos. Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų.
Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, kaip kad skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan., laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų. Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos - suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti. Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių ir kitų paslaugų nepertraukiamumą. Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.
Prašyti laikino atokvėpio gali:
- Vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
- Suaugusio asmens su negalia asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Mokėjimas už socialines paslaugas
Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties.
Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas.
Slaugos paslaugos
Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Dėl šių paslaugų reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.