Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Teisininkai pastebi, kad nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl svarbu žinoti nuomininko ir nuomotojo teises bei pareigas.
Šiame straipsnyje aptarsime buto nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, įskaitant nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas, sutarties nutraukimo pagrindus ir procedūras.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota - šiuo atveju terminas nustatomas šalių susitarimu. Šalys gali atnaujinti gyvenamųjų patalpų terminuotą sutartį sudarydamos naują terminuotą ar neterminuotą nuomos sutartį.
Svarbu, kad sutartyje būtų apibrėžtas ir laikas, kuriam gyvenamoji vieta deklaruojama išsinuomotame būste. Tam, kad nereikėtų atskiro savininko sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jam priklausančiame būste, nuomos sutartyje reikėtų nurodyti, kad nuomotojas neprieštarauja, jog nuomininkas deklaruotų gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Tokiu atveju gyvenamąją vietą deklaruojančiai įstaigai pakaks pateikti nuomos sutartį.
Kadangi viena iš nuomininko pareigų yra išlaikyti išnuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti būsto išlaikymo išlaidas, nuomininko atsakomybė daryti einamąjį remontą, nebent būtų susitarta kitaip. Gyvenant būste gali atsirasti įbrėžimų sienose ar grindyse, gali būti įskeliamos plytelės ar stiklas, apgadinti baldai ir pan. Pasibaigus nuomos sutarčiai tai gali sukelti ginčus su nuomotoju.
Norint išvengti nuostolių dėl būsto, baldų ar kaimynų turto sugadinimo įvykus gaisrui, vandentiekio avarijai ir pan., taip pat norint apsaugoti turtą nuo vagystės, nuomininkui reikėtų išsiaiškinti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas yra apdraustas, o jei ne - susitarti dėl draudimo sutarčių sudarymo ir dėl draudimo įmokų mokėjimo tvarkos.
Nuomininko teisė nutraukti sutartį
Nuomininkas turi teisę tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį nutraukti, prieš mėnesį įspėjęs nuomotoją raštu. Svarbu žinoti, kad nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Nuomos sutarties sąlygos, nurodančios, kad nuomotojas gali vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, yra negaliojančios.
Nuomininkas visais atvejais gali inicijuoti sutarties nutraukimą, nesvarbu, kokia tai sutartis ir kokio termino. Priešingai nei neterminuotos sutartys, kurias galima nutraukti nenurodžius nutraukimo pagrindo ir įspėjus bent prieš tris mėnesius (jeigu nuomojamas nekilnojamas daiktas), terminuotą sutartį nuomininkas gali nutraukti tik CK 6.498 str.
Buto nuomos sutartį galima nutraukti ir anksčiau negu įspėjus nuomotoją prieš vieną mėnesį, tačiau tokiu atveju reikia žinoti, jog nuomotojas gali teisėtai pareikalauti dėl to susidariusių nuostolių atlyginimo. Tokią teisę nuomotojui taip pat suteikia LR civilinio kodekso 6.609 straipsnis.
Įprastai nuomotojas turėtų teisę į nuostolius, lygius nuomos mokesčio dydžiui, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomininkas apie būsto nuomos sutarties nutraukimą nuomotoją būtų įspėjęs laiku, t. y. bent prieš vieną mėnesį iki nuomos sutarties nutraukimo.
Nuomotojo teisė nutraukti sutartį
LR civilinio kodekso 6.614 straipsnis numato, kad nuomotojas neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali nutraukti įspėjęs nuomininką prieš 6 mėnesius. Tuo tarpu, jeigu nuomos sutartis yra terminuota, nuomotojas ją gali nutraukti tik dėl nuomininko kaltės. Bet tai galėtų būti padaryta tik teismo tvarka, kadangi tiek gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimui, tiek nuomininko iškeldinimui būtinas teismo sprendimas.
Pagal įstatymą, nuomotojas tokią teisę turėtų, jeigu:
- Nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas;
- Nuomininkas ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį;
- Nuomininkas ar kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.
Kitaip tariant, nuomotojas turėtų įrodyti, kad nuomininkas iš esmės pažeidė būsto nuomos sutartį.
Teisę nutraukti būsto nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės nuomotojas turi tiek terminuotos, tiek neterminuotos nuomos sutarties atveju. Tačiau Nuomotojas privalo laikytis nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Tokią teisę nuomotojas turi tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie sutarties pažeidimus, o nuomininkas per protingą terminą šių pažeidimų nepašalino.
Terminuotos nuomos sutarties nutraukimo procedūra
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Manytina, kad išties ilgalaikė, pavyzdžiui, 70 metų trukmės nuomos sutartis gali atrodyti panaši į neterminuotą sutartį ir jai turėtų būti taikoma tokia pati įspėjimo procedūra apie vienašališką sutarties nutraukimą.
Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Įstatyme nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas. Egzistuojant nors vienai aplinkybei iš sąrašo, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį.
Laiko terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas ir teisinės padėties apibrėžtumas. Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai. Nuostoliai būtų įrodinėjami teisme.
Teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pasibaigusią terminuotą būsto nuomos sutartį po 10 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos teismas pripažindavo neterminuota. Tokie teismų sprendimai vertintini kritiškai, nes bendroji nuomos sutarčių kodekso norma konkuruoja su specialiąja, kuri reguliuoja gyvenamosios patalpos nuomą, t. y. nuomotojas turi raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį arba apie atsisakymą pratęsti sutartį. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui, bet neilgesniam nei 12 mėnesių, tomis pačiomis sąlygomis.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai. Pavyzdžiui, sutartį sudarė neveiksnus asmuo, nuomininkui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie nuomotojo teisę į gyvenamąsias patalpas ir panašiai.
Iškeldinimo procesas
Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra. Tačiau dažnu atveju yra neišvengiama, siekiant atkurti teisingumą ir garantuoti nuomotojo teisę nevaržomai valdyti bei naudotis nuosavu turtu. Svarbu, kad nuomos sutarties šalys suprastų šio proceso eigą, savo teises ir pareigas bei galėtų veikti atsakingai, laikantis teisės normų.
Pirmiausia, iškeldinimo procesas gali būti pradėtas tik tada, kai nuomos sutartis yra nutraukta, pasibaigusi ar pripažinta negaliojančia. Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Nustatyta privaloma teisminė sutarties nutraukimo tvarka apsaugo sutarties šalies, kuriai sutarties nutraukimo padariniai yra reikšmingi ir itin nepalankūs, teises bei teisėtus interesus.
Ketvirta, iškeldinimas - tai teisinis procesas, kurio metu nuomininkas ar kiti asmenys yra priversti palikti nuomojamą būstą. Savavališkas nuomininko iškeldinimas yra draudžiamas dėl kelių priežasčių: Kiekvienas asmuo turi teisę į gyvenimo privatumą ir būsto neliečiamumą, net ir tuo atveju, jei nuomininkas yra skolingas už nuomą ar kitokiu būdu pažeidžia sutarties sąlygas, jis vis tiek turi būti apsaugotas nuo savavališko iškeldinimo. Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Ši tvarka apima pranešimo apie iškeldinimą siuntimą, kreipimąsi į teismą, teismo sprendimą ir jo vykdymą. Nuomotojas, kuris savavališkai iškeldina nuomininką, gali būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir administracinėn, o išskirtiniais atvejais net baudžiamojon atsakomybėn. Tinkamai nenutraukus galiojančios nuomos sutarties ir bandant iškeldinti nuomininkus, šiems gali būti padaryta žala, kurią nuomotojas bus priverstas atlyginti.
Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Kai iškeldinami nepilnamečiai, siunčia raginimą ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos ir raštu praneša Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai, policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, jeigu tuo atveju jis reikalingas. Kai iškeldinamas vaikas, yra kviečiamas ir atstovas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis.
Vykdomosios bylos administravimo išlaidas bei atlygį antstoliui apmoka nuomotojas, vėliau šios vykdymo išlaidos išieškomos iš nuomininko. Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Paprastai ieškinio nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nesudėtingose bylose trunka apie 6 mėnesius, o tai reiškia, kad visas iškeldinimo procesas gali užsitęsti.
Sutarties nutraukimo pagrindai
Sutarties sudarymas yra tam tikro pobūdžio civilinių teisinių santykių pradžia, sukurianti sutartį pasirašiusioms šalims civilines teises ir pareigas. Atitinkamai, jei kuri nors sutarties šalis išreiškia poreikį ar norą užbaigti sutartimi sukurtus civilinius teisinius santykius, sutartis gali būti nutraukiama. Kaip minėta, sutarties nutraukimu sutarties šalys užbaigia civilinius teisinius santykius. Paprastai sutartis nutraukiama tarpusavio susitarimu, vienašaliu pareiškimu arba teisminiu būdu.
Analizuojant vienašališkus sutarties nutraukimo pagrindus, reikia turėti omenyje, kad kiekviena teisėtai sudaryta sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir ši sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje nurodoma tiesiogiai, bet ir visa tai, ką lemia pačios sutarties esmė ar įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Toliau - LAT) yra nurodęs, kad sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimo institutą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę).
Remiantis LR civilinio kodekso nuostatomis, sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka LR civiliniame kodekse nustatytus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatinėjama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. LAT yra nurodęs, kad sprendžiant, ar vienašališkas sutarties nutraukimas yra teisėtas, be pačių sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, taip pat svarbu nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka.
CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, kai egzistuoja šie sutarties nutraukimo pagrindai. Šioje dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų.
Analizuojant kitos sutarties šalies informavimo aspektą, naujausia LAT praktika (2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-100-823/2020) rodo, kad informavimo faktui reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, šalių nustatytą susirašinėjimo ar susižinojimo tvarką, faktinį jos vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas dėl sutarties nutraukimo kitos sutarties šalies buvo gautas. Analizuojant pačią pranešimo formą - įstatymas nenustato pranešimo apie vienašališko sutarties nutraukimo formos.
Galiausiai, analizuojant pranešimo terminą, LAT jau minėtoje 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje e3K-3-100-823/2020 atkreipė dėmesį, jog 30 dienų įspėjimo terminas dėl sutarties nutraukimo yra taikytinas tik tais atvejais, kai kitaip to neįtvirtina šalių sudaryta sutartis, o LR CK 6.196 straipsnis nurodo, kad sutarties sąlygos, įskaitant ir pranešimo terminus nustatančias sąlygas, gali būti ne tik aiškiai nurodytos, bet ir numanomos. Numanomos sutarties sąlygos turi būti nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, šalių santykių pobūdį bei į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Advokatės Giedrės Kučinskės Patarimai
Advokatė Giedrė Kučinskė dalinasi svarbia informacija apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti.
- Skaityti sutarties sąlygas.
- Įsitikinti, kad egzistuoja pagrindas sutarčiai vienašališkai nutraukti.
- Pranešti apie sutarties nutraukimą iš anksto.
- Įvertinti papildomo termino suteikimą.
- Konsultuotis su teisininku.
Pasak G. Kučinskės, sutartį galima nutraukti vienašališkai tuomet, kai sutartis neįvykdoma per papildomai nustatytą terminą. Papildomas terminas gali būti nustatomas tada, kai kita sutarties šalis praleidžia sutarties vykdymo terminą, arba kitais sutarties pažeidimo atvejais, nesusijusiais su termino praleidimu.
Dar vienas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas. LAWCORPUS advokatė išskiria, kad nuspręsti, ar pažeidimas buvo esminis, galima pagal tokius pagrindinius esminio sutarties pažeidimo kriterijus:
- Nukentėjusi šalis negavo to, ko tikėjosi iš sutarties;
- Griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės;
- Pažeidimas buvo padarytas tyčia arba dėl didelio neatsargumo;
- Dėl pažeidimo buvo prarastas pasitikėjimas kita šalimi;
Vienašališkai nutraukti sutartį galima dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių - ši sąvoka tapo aktuali Covid-19 pandemijos metu. „Jei force majeure aplinkybės yra nuolatinės, sutartinės prievolės pasibaigia, todėl sutarties nutraukti nebereikia. Jei tokios aplinkybės laikinos, sutartis gali būti nutraukta, nustačius esminį sutarties pažeidimą, tačiau tokiu atveju negalima reikalauti atlyginti nuostolius. Pagal Lietuvos teismų praktiką, kuri buvo išplėtota Covid-19 pandemijos kontekste, nuomininko negalėjimas vykdyti veiklos nuomojamose komercinėse patalpose dėl taikomų pandemijos valdymo priemonių gali būti laikomas laikina nenugalimos jėgos aplinkybe. Tačiau tokiu atveju tik nuomotojas, o ne nuomininkas, turi teisę nutraukti sutartį, nebent sutartyje aiškiai nurodyta kitaip. Todėl, nuomininkui vienašališkai nutraukus sutartį (kai tokia galimybė nenumatyta sutartyje), sutarties nutraukimas laikomas neteisėtu“, - aiškina G.G.
Siekiant išvengti įstatyminio 30 dienų termino taikymo ir bet kokių kitų su pranešimu susijusių ginčų, šalys į sutartį turėtų įtraukti nuostatas dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą termino (pavyzdžiui, „įspėti reikia prieš x dienų iki sutarties nutraukimo“) ir nuo kada jis skaičiuojamas (pavyzdžiui, „nuo pranešimo išsiuntimo dienos“). Kartu galima nustatyti ir kitas sutarties nutraukimo sąlygas.
Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo. Taip pat nuostatą dėl vėlavimo išsikeldinti po sutarties pabaigos, pavyzdžiui, sutartyje nustatyti baudą dėl vėlavimo išsikeldinti.
Šalims pasirašius sutartį, sutarties vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių praranda interesą toliau tęsti sutartinius santykius. Pavyzdžiui, jei kita šalis pažeidžia sutarties sąlygas arba sutartį dėl kažkokių priežasčių vykdyti tampa sudėtinga. Pasak advokatės Giedrės Kučinskės, tokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta abipusiu susitarimu, o, esant pagrindui, vienos iš šalių iniciatyva - tai vadinama vienašališku sutarties nutraukimu. Sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama joje numatytais atvejais.
Sutarties vienašališkas nutraukimas nesant pagrindo arba nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos yra neteisėtas.
Jeigu yra svarstoma nutraukti sutartį, neatsižvelgiant į sutarties nutraukimo priežastis ir motyvus, turbūt bet kuris teisininkas, pirmiausia, rekomenduotų sutartį nutraukti abipusiu šalių susitarimu. Tačiau šiuo atveju svarbu nepamiršti, kad sutarties nutraukimas abipusiu šalių susitarimu negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Visgi, labai dažnai praktikoje sutartis nutraukiama arba atsiranda poreikis ją nutraukti vienašališkai. Paprasčiausias būdas nutraukti sutartį vienašališkai - laikytis sutartyje nustatyto sutarties nutraukimo įspėjimo termino, įspėti apie nutraukimą pagal sutartyje nustatytą tvarką ir nutraukti sutartį. Tačiau praktikoje nemaža dalis sutarčių, kuriose nėra numatoma tokia sąlyga ir tai apsunkina sutarties nutraukimo procesą, nes tada sutartį norinti nutraukti šalis pradeda ieškoti priežasčių tai padaryti.
Sutarties laisvės principas, be abejo, reiškia ne tik galimybę sudaryti sutartį laisva valia, bet ir ją nutraukti. Tačiau šiuo atveju reikia nepamiršti ir kito principo - teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Analogiškai ir sutarčių teisės atžvilgiu - jeigu sutartis nutraukiama, nesilaikant materialinių ar procedūrinių sąlygų - laukia rimtos sutarties nutraukimo pasekmės. Todėl svarbu nepamiršti, kad sutartį vienašališkai nutraukti galima ne visada.
Sutarties nutraukimas - kraštutinė priemonė, kai išnaudojamos visos galimybės derėtis, susitarti, pakeisti sutartį taip, kaip pageidaujama. Todėl sutarties nutraukimas dažnai sąlygoja teisinius ginčus.
tags: #ar #galima #vienasaliskai #nutraukti #nuomos #sutarti