Ar reikia leidimo nupjauti ąžuolą sodyboje?

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) įspėja gyventojus, kad genėti ar šalinti želdinius galima ne visada ir tam yra būtinas atskiras leidimas. Tad jeigu savo sklype nupjausite, pavyzdžiui, medį, vėliau už tai galite sulaukti ir baudos iki 300 eurų. Privataus žemės sklypo savininkams Lietuvoje taikomos taisyklės, kai norima pjauti medžius ar krūmus.

Leidimo būtinybė priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, skersmens ir kitos konkrečios situacijos. Kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirtimui būtinas savivaldybės leidimas. Tai taikoma medžiams, kurie auga privačioje žemėje, taip pat daugiabučių namų bendrijų teritorijose.

Jei šių rūšių medžiai yra 20 cm ar didesnio skersmens miesto teritorijoje arba 30 cm ir didesni ne miesto teritorijose, juos kirsti be leidimo draudžiama. Šis skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės.

AAD atstovai primena, kad galiojančios tam tikroms išimtys, draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos.

Be to, prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia raginama įsitikinti, kad želdiniai auga jūsų sklype. AAD atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad nustatyti, ar želdinys jūsų privačioje žemėje yra saugotinas ir ar darbams reikia leidimo, gali padėti kriterijai, kuriuos galima rasti ČIA. Be to, taip pat gyventojams patariama nustatyti želdinio augimo vietą, gentį (rūšį) ir kamieno storį.

Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemės sklypuose augančių ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų skersmuo 30 cm ir didesnis, šie medžiai - saugotini. Jei nesate tikri dėl želdinių augimo vietos (t. y. žemės paskirties bei žemės naudojimo būdo), šiuos duomenis galite pasitikrinti žemės nuosavybės dokumentuose.

Saugotinus medžius ir krūmus galima kirsti be leidimo tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai jie neatitinka saugotinų kriterijų arba augimo vietoje jų skersmuo yra mažesnis nei nustatyta riba.

Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems.

Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems. Todėl, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.

Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.

Kitas pavyzdys - jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai - 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini aukštesni kaip 3 m paprastieji kadagiai.

Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kada šios kompensacijos mokėti nereikia).

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.

Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant - kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Aplinkosaugininkai įvardija pagrindinius želdinių genėjimo reikalavimus:

• reikėtų pašalinti sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis;
• atskirais atvejais reikia pašalinti ir dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius;
• šakas svarbu pjauti, o ne karpyti;
• sausas ir ligotas šakas reikia pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo;
• visas žaizdas, kurių skersmuo didesnis kaip 2 cm, iškart užtepti dažais, skirtais išorei dažyti;
• užtepti reikia tik medieną, o brazdą palikti atvirą, kad žaizda greičiau apaugtų;
• norint pažeminti medžių viršūnes, draudžiama nupjaustyti storąsias šakas, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus.

„Svarbu žinoti esminę taisyklę - savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. lajos tūrio). Kai želdinys nesaugotinas, tarkime, drebulė, akacija, uosialapis klevas, baltalksnis, lazdynas, naminiai vaismedžiai ar vaiskrūmiai, leidimas nereikalingas“, - sako Konsultacijų skyriaus specialistas Leonas Zelvaras.

Gyventojams, norintiems gauti leidimą dėl želdinių kirtimo ir genėjimo, pirmiausiai patariama kreiptis į savivaldybę ir pateikti prašymą.

Gali grėsti ir baudos

AAD atstovai įspėja, kad gyventojai, kurie nesilaiko nustatytų reikalavimų, jiems už tai gali grėsti ir baudos:

• Neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.
• Neteisėtas želdinių naikinimas, neteisėtas želdynų statinių ir įrenginių gadinimas, naikinimas ar perkėlimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 80 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 170 eurų.
• Sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
• Želdynų ir želdinių inventorizavimo, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdynų projektavimo, įrengimo, pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbų atlikimas, kai darbus atlieka ar jiems vadovauja juridinių asmenų darbuotojai, kurie neatitinka teisės aktuose numatytų kvalifikacijos reikalavimų šiems darbams atlikti, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams nuo 40 iki 90 eurų.
• Želdynų projektavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.
• Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimas ar sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius priėmimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 230 eurų.

Aplinkosaugininkai tikina, kad dažniausiai susiduriama su pirmame ir antrame punkte nurodytais pažeidimais.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų. Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.

Pavyzdžiai iš praktikos

Apie valdininkų savivalę 2008-02-06 aprašo dienraštis "Panevėžio rytas" straipsnyje "Kelininkų pjūklai pakeitė medžių rūšį".

Ąžuolus privačiame sklype be savininkų leidimo išrovusiems ir skubiai išvežusiems kelių tiesėjams į pagalbą atskubėjo ekologė - iš kelių likusių belapių šakų ji „nustatė“, kad tai neva buvę klevai. Rekonstruodami rajoninius kelius, vienos iš turtingiausių šalies bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai be gailesčio skriaudžia kaimo žmones ir iš jų dar tyčiojasi.

Prieš kelias dienas kelininkai nupjovė ir išsivežė Panevėžio rajono Jotainių seniūnijos Klebonų kaimo gyventojos 53 metų Danutės Klebonienės sklype augusius tris ąžuolus. Šoko ištiktai ir teisybės ieškoti pabandžiusiai moteriai kelininkai kaip kompensaciją už tvirtus pusmetrio skersmens medžius pasiūlė sunkvežimį žvyro iš netoliese esančių karjerų.

D.Klebonienės bandymai pagalbon šauktis valdininkus nedavė jokios naudos. Šie moteriai pareiškė, kad kelio rekonstrukcijos ir želdinių iškirtimo projektas buvo suderintas visose reikiamose instancijose, tik tuos darbus „pamiršta“ suderinti su sklypo, kuriame augo ąžuolai, savininke. Nedrumsti vandens ir neieškoti negrąžinamų dalykų D.Klebonienei patarė ir Panevėžio rajono ekologė Sigita Biveinienė, davusi leidimą sunaikinti ąžuolus.

Negana to, S.Biveinienė vakar „nustatė“, kad ten buvo visai ne ąžuolai, o uosialapiai klevai. Tiesa, ji nežinojo, jog kaimiečiai rudenį po tais „klevais“ maišus gilių pririnkdavo. D.Klebonienei priklausantis sklypas yra pačiame kaimo gale, už jo plyti pievos.

Bendrovės „Panevėžio keliai“ technika praėjusį penktadienį plušo kaip tik ties D.Klebonienės valdomis. „Grįžtu vakare iš darbo ir savo akimis netikiu - pjauna ąžuolus. Niekas su manimi į kalbas nesileido, pasakė, kad šita žemė reikalinga kelių reikmėms, kad vietoje ąžuolų bus autobusų stotelė, nes toks yra projektas“, - pasakojo D.Klebonienė.

D.Klebonienei pasirodė, kad medžių pjovėjai labai skuba. Ji nespėjo nė atsitokėti, kai nuversti ąžuolai buvo supjaustyti į gabalus ir visi jų drūtgaliai tuojau pat nežinia kur išvežti.

„Nieko nebesuprantu, kas čia teisus. Žemė mūsų, bendros paskirties kelias - už kelių metrų, jaunus, tvirtus ąžuolus nuo kelio dar skyrė platokas griovys, jie augo beveik ant dirvono, ariamo sklypo galulaukėje. Jei būtų kelią platinę, suprasčiau, kad medžiai galėjo trukdyti, tačiau stotelė - už keliolikos metrų. Kam ąžuolus pjauti?“ - ant stalo patiesusi sodybos sklypo planą susijaudinusi kalbėjo D.Klebonienė.

D.Klebonienei ir jos giminaitei Ramutei Kinderienei pabandžius išsiaiškinti, kur iškeliavo ąžuolo mediena, kelininkai joms, tarsi nieko neišmanančioms, paaiškino, kad iš nukirstų ąžuolų bus daromi riboženkliai.

D.Klebonienę S.Stravinskas dar labiau apstulbino, kai pasakė nežinantis, kokie čia medžiai buvo nupjauti, nes neva mieste augęs ir neskiria, kur ąžuolas, kur koks kitas medis.

D.Klebonienės apskaičiavimu, iš trijų įmetėjusių ąžuolų galėjo išeiti apie du kubinius metrus medienos. Jos kaina dabar rinkoje už vieną kubinį metrą svyruoja nuo 700 iki 1000 litų.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vadovas Antanas Gailiušis spėliojo, ar tik situacijos dėl nupjautų ąžuolų Klebonų kaime neteks narplioti teismuose.

„Dabar pagal naujus įstatymus ant leidimo pjauti saugotinus medžius užtenka ekologo parašo. Tačiau net tą parašą turėdami kelininkai privalėjo savo veiksmus suderinti su sklypo, kuriame vykdomi darbai, savininke. Jei paaiškės, kad to nebuvo, gali būti, jog teismo keliu reikalus teks spręsti“, - sakė A.Gailiušis.

Panevėžio rajono ekologė S.Biveinienė „Panevėžio rytą“ tikino nepažeidusi jokio įstatymo, leidimą kirsti vertingus medžius davusi remdamasi kelių rekonstrukcijos projektu.

Ekologė aiškino esanti už medžių išsaugojimą, tačiau čia pat pasiūlė neprisirišti prie senų dalykų, nes be pokyčių neįmanoma gyventi.

Prieš pasirašydama ant leidimo nupjauti D.Klebonienės sklype augančius ąžuolus S.Biveinienė nepasivargino nuvažiuoti į kaimą pažiūrėti, kurioje vietoje auga ir ar iš tiesų kelininkams trukdo saugotinais pripažinti medžiai.

Vakar po pietų į Klebonų kaimą aiškintis situacijos važiavo bendrovės „Panevėžio keliai“ statybų direktoriaus pavaduotojas Vilmantas Bačiūnas ir rajono ekologė S.Biveinienė.

Pasak „Panevėžio kelių“ atstovės spaudai R.Čepienės, ekologė iš nukirstų medžių šakų likučių nustačiusi, kad tai buvę visai ne ąžuolai, o uosialapiai klevai. R.Čepienės teigimu, uosialapių klevų mediena yra bevertė.

D.Klebonienė, vakar vakare telefonu „Panevėžio ryto“ paklausta, ar tikrai jos žemėse augo ir prieš porą dienų nukirsti buvo ąžuolai, o ne uosialapiai klevai, vos nenualpo. „Dieve mano, kaip ne ąžuolai? Gilių maišus pririnkdavome, visa dirva gilėmis nusėta būdavo. Pati su tėvu sodinau, visas kaimas kelis dešimtmečius matė žaliuojančius ąžuolus ir staiga, še kad nori - nebe ąžuolai“, - iš nuostabos atsitokėti negalėjo moteris.

S.Biveinienė, vakar po pietų „Panevėžio ryto“ paprašyta patikslinti, kokio medžio liekanas rado D.Klebonienės kieme, painiojosi ir vengė tiesaus atsakymo. „Pagal smulkias šakas, kurios nebetinka malkoms, aš netvirtinu, kad ten buvo ąžuolai“, - suko uodegą ekologė.

Paklausta, ar menkoje atliekų krūvelėje galėjo būti įsimaišiusių liepos šakų, ji pabrėžtinai ištarė: „Nežinau“.

Pasiteiravus, kokiems gi medžiams - ąžuolams, baobabams ar palmėms - pjauti buvo išduotas leidimas, S.Biveinienė pribloškė prisipažinusi, kad pasirašiusi ant leidimo pjauti klevus.

Vakar rytą, kai su ekologe kalbėjomės jos darbo kabinete apie Klebonų kaime išpjautus medžius, ji nė žodeliu neužsiminė apie klevus, kalbėta buvo apie ąžuolus.

S.Biveinienei pasirodęs gudresnis už rytą: vakarop ji „prisiminė“ kelininkams leidusi išpjauti 20 eglių, 4 beržus ir 6 klevus.

Ar savo kieme galiu nusipjauti medį? Nors atrodo, kad savo sklype šeimininkauti galime kaip norime, tačiau, vis dėlto, yra tam tikrų išimčių. Išties, prieš pjaunant medį, būtina pasidomėti, ar toks veiksmas neprieštaraus teisės aktams. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė paaiškina kad pirmiausia, jeigu norima pjauti medį, augantį ne miškų ūkio paskirties žemėje, reikia įsitikinti, ar jis nepriskirtas saugotiniems.

„Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206. Šių kriterijų priedo 4 punkte nurodytos kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste ir ne mieste augančių medžių, kurie priskirti saugotiniems, rūšys ir skersmenys“, - informuoja specialistė.

Pagal minėtus kriterijus, mieste privačioje žemėje, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose saugotiniems priskiriami didesnio kaip 20 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste - tų pačių rūšių didesnio nei 30 cm skersmens medžiai. Kai medžiai auga daugiabučių namų teritorijose valstybinėje ir savivaldybėms priskirtoje žemėje kriterijų priedo 3 punkte nurodytų rūšių medžiai yra saugotini ir šiems medžiams kirsti ar genėti reikia gauti savivaldybės leidimą: mieste - didesnio kaip 12 cm skersmens, ne mieste didesnio kaip 20 cm skersmens medžiams: ąžuolams, uosiams, klevams, skroblams, skirpstams, guoboms, bukams, vinkšnoms, pušims, eglėms, maumedžiams, pocūgėms, kėniams, beržams, juodalksniams, liepoms, gluosniams, šermukšniams, riešutmedžiams, kaštonams, miškinėms obelims ir kriaušėms“, - priduria O. Kazėnienė.

Išduoti leidimą pjauti medį ar ne, sprendžia vietos savivaldybė, besivadovaujanti minėtais saugotinų medžių kriterijais. Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė tikina, kad, nors leidimai pjovimui reikalingi medžiams nuo 20 cm skersmens, savivaldybė pasirengusi kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai. Tiesa, jei duodamas leidimas kirtimui, reikalaujama sumokėti želdinių atkuriamąją vertę. Jeigu medis ir yra saugomas pagal minėtus kriterijus, G. Čeponytė akcentuoja, kad kartais daromos išimtys ir leidimas jį nupjauti neišduodamas.

„Leidimas kirsti išduodamas tik tuomet jei medis pavojingas, supuvęs, sutrešęs, invazinė rūšis ir jei įrenginėjama infrastruktūra (parkavimo vietos, inžinierinių tinklų (šilumos, vandens) ar atliekas kitų tinklų remontas. Tačiau tokiais atvejais reikalingi dar ir statybos leidimai“, - aiškina specialistė.

Kitaip tariant, jeigu norite pjauti medį daugiabučio ar savo nuosavo namo kieme, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, kuri įvertins, galima atlikti tokius veiksmus ar ne. Vilniečiai nelinkę nusižengti Kaip pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės atstovė G. Čeponytė, gyventojai leidimų kirsti medžius prašo dėl labai įvairių priežasčių.

„Prašymų kirsti medžius gauname dažnai. Dažniausios priežastys: tamsina patalpas, kenkia pastatų, statinių konstrukcijoms (auga per arti), meta vaisius, gyventojai stato priestatus“, - vardija pašnekovė tęsdama, kad bent jau Vilniuje kirsti medžius be leidimų nėra dažnas reiškinys. Anot jos, paprastai žmonės parengia tvarkingus dokumentus, gauna leidimą statybai, prašo leidimo kirtimui ir yra linkę sumokėti atkuriamąją vertę miesto biudžetui ir atlikti darbus su leidimu. Jeigu gyventojai mano, kad jų kieme medis pjaunamas neteisėtai, reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.

Reikalavimai medžių kirtimui:

tags: #ar #galima #nupjauti #azuoliuka #kur #yra