Sprendimas pirkti ar nuomotis būstą yra vienas svarbiausių finansinių sprendimų, kurį priima daugelis žmonių. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šis klausimas turi daug aspektų, į kuriuos verta atsižvelgti. Šiame straipsnyje aptarsime būsto nuomos ir paskolos galimybes Lietuvoje, įskaitant teisinius, finansinius aspektus, mokesčius ir kitus svarbius patarimus.
Legalus būsto nuomos procesas
Mano, kaip tarpininko tarp nuomininko ir nuomotojo, pozicija yra aiški - visas nuomos procesas nuo pradžios iki galo turi būti sklandus ir aiškus abejoms šalims. Daugelis po sėkmingo sandorio neklausia, kaip LEGALIAI išnuomoti butą ar namą, kur reikia kreiptis, kad paskui nekiltų jokių problemų. Pabandysiu atsakyti į klausimus, jei kažkas svarsto tai daryti legaliai.
Nuomos sutartis
Pirmas žingsnis link "legalumo" yra nuomos sutartis, kurioje numatytos visos nuomos sąlygos ir kaina. Nuomos sutartis turi būti sudaryta tvarkingai, galbūt kartais nepakaks standartinės sutarties iš interneto. Tokiu atveju nuomotojui ir nuomininkui rekomenduojama kreiptis į patyrusius brokerius, kurie galės peržvelgti sutartį arba turi kreiptis į teisininkus, kad nereiktų sutarčių perrašyti kelis kartus. Norint prisiregistruoti nuomojamame bute ar name, reikalinga galiojanti nuomos sutartis su visais būtinais rekvizitais.
Ar pakanka žodinės sutarties? Pagal įstatymus taip, tačiau praktika rodo ką kita. Pasikeitus finansinėms ir šeimyninėms aplinkybėms, nuomotojas ir nuomininkas dažniau linkęs žodinę sutarti keisti arba nutraukti. Keletas eurų kainuoja įregistruoti sudarytą nuomos sutartį VĮ "Registrų centras", tai galima padaryti ir internetu. Jei esate nuomininkas ir ketinate įsigyti savo būstą, oficialios institucijos gali pareikalauti įrodyti, kur gyvenate ir ar jūsų nepilnamečių vaikų teisės į būstą yra užtikrinamos.
Mokesčiai už nuomą
Kadangi nuomojate savo turtą ir už tai gaunate nuolatines pajamas, esate traktuojamas kaip savarankiškai dirbantis žmogus. Ne, jūs verslo nevykdote, tačiau dirbate savarankiškai. Dėl to valstybei reikia susimokėti mokesčius.
Yra du būdai, kaip galima susimokėti mokesčius už nuomą:
- Pagal verslo liudijimą. Tai yra fiksuotas metinis mokestis.
- 15 proc. GPM. Gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc. nuo gautų pajamų.
Verslo liudijimo kainos skirtinguose miestuose
Visos savivaldybės mokestį nustato pačios, tad mokesčiai rajone ir didmiestyje yra skirtingi. Pavyzdžiui, nuomojant būstą Vilniaus rajone, o ne mieste, mokestis yra tik 130 eurų, Kauno rajone - 35 eurai, o Klaipėdos rajone - 1 euras. Bent jau tokius skaičius pateikia speciali VMI verslo liudijimų mokesčių skaičiuoklė.
Verslo liudijimo kainos skirtinguose miestuose:
- Vilniuje toks mokestis yra 684 eurai.
- Kaune - 520 eurų.
- Klaipėdoje - 209 eurai.
Jei neapibrėžiama savivaldybė, kaina yra fiksuota 684 eurai.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Kiek reikės sumokėti mokesčių? Paskaičiuoti nesudėtinga. Sakykime, butą Vilniuje nuomojate už 400 eurų per mėnesį. Per metus gaunate 400 eur. x 12 mėn. = 4800 eur. pajamas. Nuo jų reikia sumokėti 15 proc., o tai yra 720 eurų. Jei butą nuomojate už 300, tada mokesčių teks susimokėti 300 x 12 = 3600 x 15 proc. = 540 eurų.
Kas labiau apsimoka: verslo liudijimas ar GPM?
Aritmetika paprasta. Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas. Jei per metus iš nuomos gaunate mažiau, nei 4650 eurų pajamų, tada labiau apsimoka mokėti GPM.
Panašiai ir su kitais didmiesčiais. Rajonuose verslo liudijimo nauda yra akivaizdi. Greičiausiai taip valstybė skatina provincijos žmones nuomoti legaliai.
Kai kitais metais deklaruodami sumokėsite mokesčius (gal ir nereikės mokėti iš viso, jei VMI grąžinama suma bus didesnė...), galėsite drąsiai teigti, kad nuomojate legaliai, mokate visus mokesčius. Jauniems žmonėms tai imponuoja, nes jie nelabai yra linkę duoti kyšius ar slėpti mokesčius. Taip pat legali sutartis labai padeda, jei kyla ginčas tarp nuomotojo ir nuomininko, jei reikalinga pagalba dėl iškraustymo ar skolų padengimo.
Būsto paskola: ar verta skolintis būstui, kurį ketinate nuomoti?
Pandemijos laikotarpiu Lietuvos bankas pastebėjo, kad padaugėjo situacijų, kai namų ūkiai, jau turintys negrąžintų būsto paskolų, ima antras ar paskesnes paskolas. Tikėtina, kad gyventojai prieš imdami būsto kreditą ne visada nurodo savo ketinimus jį nuomoti, nes Lietuvos banko turimais duomenimis tik labai nedidelė dalis su kreditu įsigyjamų būstų skirti nuomai.
Remiantis Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje pateikiama informacija, itin maža dalis paskolų suteikiama gyvenamajam būstui įsigyti su tikslu jį išnuomoti. Tikėtina, kad taip yra todėl, jog gyventojai imdami būsto kreditą ne visada kredito davėjams nurodo savo ketinimus jį nuomoti, arba būstas įsigyjamas neturint konkretaus tikslo jį nuomoti, nors neatmestina galimybė jį nuomoti vėliau.
Pagal įprastą tvarką, bankas teiraujasi, kokia yra paskolos paskirtis ir kokiems tikslams planuojama įsigyti būstą. Atsižvelgiant į tai, gali būti pritaikomi įvairūs finansavimo sprendimai. Pavyzdžiui, jei klientas su paskola perka antrąjį būstą, šiuo metu galiojančiuose atsakingo skolinimosi nuostatuose įtvirtini reikalavimai griežtesniam pradiniam įnašui - prašoma nuosavų lėšų dalis bus didesnė, nei perkant pirmą būstą.
Siekiant suvienodinti pirmų ir paskesnių būsto paskolų rizikingumą bei papildomai riboti investicinius sandorius, finansuojamus paskolomis, Lietuvos bankas jau nuo šių metų vasario 1 d. sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą antroms ir paskesnėms būsto paskoloms iki 30 proc.
Visi prašymai suteikti būsto paskolą visų pirma yra vertinami individualiai ir perkamo būsto panaudos tikslas nuomai tikrai nėra viską lemiantis. Palūkanos gali skirtis atsižvelgiant į anksčiau prisiimtų kliento įsipareigojimų vykdymo istoriją, pajamų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir panašius veiksnius.
Finansavimo sąlygoms reikšmingos įtakos turi finansuojamo bei bankui įkeičiamo nekilnojamo turto savybės, būklė, energetinis naudingumas ir likvidumas. Bankas taip pat atsižvelgia į tai, kokiai paskirčiai bus naudojamas būstas bei įvertina, ar tai gali turėti įtakos turto likvidumui ilguoju laikotarpiu. Priimant sprendimą dėl finansavimo sąlygų vertinama visų šių faktorių visuma.
Pavojus pažeisti kredito sutartį
Kad bankas nepaprašytų sumokėti baudos, būtina atidžiai perskaityti kredito sutartį ir išsiaiškinti, ar yra sutarties nuostatų, susijusių su įkeičiamo būsto nuoma kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, galbūt kredito sutartyje nustatyta teisė išnuomoti bankui įkeistą turtą tik gavus raštišką banko leidimą.
Jeigu kredito sutartyje numatyta sąlyga, kad norint išnuomoti įkeistą būstą reikia gauti banko leidimą, tai išnuomojus būstą, bet negavus tokio leidimo, būtų pažeista atitinkama kredito sutarties nuostata.
Tais atvejais, kai būstas perkamas neturint minčių jį nuomoti, o tokių ketinimų atsiranda jau gavus paskolą, vėlgi būtina atsižvelgti į tai, kas įrašyta kredito sutartyje. Kaip konkrečiu atveju turėtų elgtis asmuo arba kokių veiksmų gali imtis bankas, anot Lietuvos banko atstovės, priklauso nuo sudarytos kredito sutarties sąlygų. Teisės aktai nedraudžia kredito sutartyje numatyti konkrečių sąlygų, susijusių su bankui įkeisto būsto nuomos, pardavimo ar kitomis aplinkybėmis.
Lietuvos bankas neturi informacijos apie taikytas baudas, taip pat nėra gavęs skundų ar ginčų dėl bankų pritaikytų baudų ir pan., kai jos skiriamos pažeidus sutarties punktą, draudžiantį be banko sutikimo nuomoti būstą.
Taip pat neturime informacijos, ar kredito davėjai stengiasi aktyviai išsiaiškinti, ar jiems įkeistas būstas nėra išnuomotas.
Būsto kainos ir nuomos tarifai
Arminas Karalius, „Inreal“ NT brokeris, skaičiuoja, kad vidutinė vieno kambario buto pardavimo kaina 2023 metų I ketvirtį Lietuvoje buvo 92 tūkst. eurų, dviejų kambarių - 154 tūkst. eurų, trijų kambarių - 209 tūkst. eurų. Atitinkamai, nuomos kaina buvo: 430 eurų/mėn., 650 eurų/mėn. ir 910 eurų/mėn.
Paskola ar nuoma?
Skaičiuojant, kiek atsieitų tokio būsto paskola, „Luminor“ vertino idealias sąlygas, o prielaidos buvo tokios:
- Paskolos terminas - 30 metų.
- Pradinė įmoka 15 proc.
- Vieno asmens darbo užmokestis - 1 799 eurų (prieš mokesčius), kai skolinasi ne vienas asmuo, o šeima, skaičiuota, kad abu uždirba po tokią pačią sumą.
- 6 mėn. EURIBOR dydis dabar - 3,06 proc.
- Klientai neturi daugiau jokių finansinių įsipareigojimų (lizingo, vartojimo paskolų ir pan.)
Vertinti trys atvejai: žmogus ima paskolą vienas; skolinasi pora; šeima su 2 vaikais.
„Luminor“ skaičiavimais, 85 proc. būsto vertės paskolos suma „Inreal“ įvertintam būstui - vieno, dviejų ir trijų kambarių - atitinkamai būtų 78 200 eurų, 130 900 eurų ir 177 650 eurų.
Nuomos ir paskolos palyginimas
Įvertinus abiejų įmonių skaičiavimus, matyti skirtumai tarp nuomos ir paskolos mokėjimų - dažnu atveju nuoma kainuoja pigiau, nei mėnesinė paskolos įmoka bankui. Už vieno kambario nuomą per mėnesį tektų atseikėti 430 eurus, o paskolai tektų skirti 430-470 eurų. Už dviejų kambarių buto nuomą Vilniuje per mėnesį išleistume 650 eurų, o jo paskola mėnesiui kainuotų 727-770 eurų. Norint išsinuomoti trijų kambarių būstą, tektų kišenę patuštinti 910 eurų per mėnesį, jo paskola atsieitų 986-1070 eurų mėnesiui.
Paskolos įmokos ir nuomos mokestis už to paties ploto būstą vienodas visiems, nepriklausomai nuo to, ar paskolą ima ir būstą perka vienas žmogus, pora ar šeima su dviem vaikais.
Lentelė. Būsto nuomos ir paskolos kainų palyginimas
| Būsto tipas | Vidutinė pardavimo kaina | Nuomos kaina (eur/mėn) | Paskolos įmoka (eur/mėn) |
|---|---|---|---|
| Vieno kambario | 92 000 eur | 430 | 430-470 |
| Dviejų kambarių | 154 000 eur | 650 | 727-770 |
| Trijų kambarių | 209 000 eur | 910 | 986-1070 |
Pirkti ar nuomotis?
Atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai negalima. Būsto pirkimas už nuomą yra patrauklesnis tol, kol kainos auga greičiau nei palūkanos. Kita vertus, perkant būstą sau - gyvenimui, ilgam laikui, turint reguliarias pajamas, pastovią darbovietę, yra geriau nei nuomotis.
Mokant paskolą už būstą, dalis įmokos skiriama jam išpirkti, o nuomojantis pinigai mokami už galimybę naudotis būstu.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skeptikai teisūs: koks gali būti pelnas, jei įmoka bankui praktiškai lygi nuomos kainai. Bet kai kurie žmonės elgiasi kitaip - perka butus už paskolas, taip pat nuomai, nors tai, atrodytų, prieštarauja logikai ir daugelio nuomonei - tiek ekonomistų, tiek etatinių interneto komentatorių.
Reikia nepatingėti pasigilinti į nuomos verslo skaičius, išmanyti NT rinkos specifiką ir ilgalaikio investavimo į NT istoriją. Nedirbančiam NT srityje tiesiogiai, sunku suskaičiuoti ilgalaikę tokios investicijos naudą ir pamatyti ekonominę prasmę.
Žmogui, suprantančiam investavimą tik kaip indėlį banke, kai gaunami fiksuoti procentai nuo įneštos sumos, arba žinančiam tik banką kojinėje, sunku suvokti, kad gali būti kitoks investavimas - į NT (pas mus skepticizmo padaugėjo po NT kainų burbulo).
Pavyzdys: buto pirkimas su paskola Vilniuje
Tarkime, kad paėmę paskolą nusipirkote naują, įrengtą, 45-58 kv. m butą su baldais Vilniuje, pavyzdžiui, Pilaitėje. Buto kaina 230-280 tūkst. Lt. Įmokėjote bankui pradinį 20 proc. įnašą, pasirašėte 35 metų paskolos sutartį ir sutarėte mokėti anuitetiniu būdu (kai įmoka už paskolą pastovi). Esant 5 proc. palūkanoms (imame 5 proc. kaip istoriškai ilgu laikotarpiu susiformavusią vidutinę pinigų kainą), už likusią paskolos sumą (atėmus pradinę 45-60 tūkst. Lt. įnašą) kas mėnesį bankui turėsite mokėti apie 930-1130 Lt (270-330 eurų).
Palūkanų suma, mokama bankui, yra nuo 490 iki 595 Lt/mėn., o savo turto išpirkimui mokame nuo 440 iki 533 Lt/mėn. Bankui mokame apie 540 Lt/mėn. palūkanų (skaičiuojame vidurkį). Šiuos kaštus išties galime nurašyti į išlaidas, nes juos mokame bankui už paskolintus pinigus, kitaip tariant, tai pinigų kaina ir jų mes niekada kaip investuotojas neatgausime. Su likusiais 485 Lt mes tiesiogiai dengiame savo būsto vertę. Jei, tarkime, po 35 metų tą butą parduotume visiškai jį išmokėję nuomininko lėšomis, tai atgautume visus būsto išpirkimui mokėtus pinigus.
Jei aš padėčiau 250 tūkst. Lt į banką, pavyzdžiui, su 3 proc. palūkanomis, tai per metus gaučiau 7500 Lt pajamų, o iš buto nuomos mano pelnas būtų 6000 Lt be mokesčių už vykdomą NT verslą.
Jūs nevertinate to, kad norėdami padėti į banką 250 tūkst. Lt, pirmiausia turite juos turėti. Visiškai sutikčiau, kad labai puiku būtų turėti tiek sukauptų lėšų, kad būtų galima nusipirkti butą už 250 tūkst. Lt be paskolų (beje, tai ne toks ir retas atvejis), tada visos pajamos, kurias gautumėte iš nuomininko, liktų jums. Bet mes kalbame apie buto pirkimą su paskola, t. y. kad pirkdami butą bankui sumokate tik pradinį įnašą, lygų 20 proc. perkamo buto kainos, t. y. 50 tūkst. Lt, ir tai padarę gaunate 6000 Lt per metus pajamų. Suskaičiavus procentais jūsų pradinė 50 tūkst. Lt investicija atneša 12 proc. metinį pelną (dėl paprastumo savo skaičiavimuose nevertiname pajamų iš NT nuomos verslo mokesčio ir kaštų buto atnaujinimo darbams bei įrangai). Taigi jei tuos pačius 50 tūkst. Lt padėtume už 3 proc. gautume tik 1500 Lt per metus, t. y. 4 kartus mažiau.
Jeigu per tuos 35 metus NT kainos išliktų nepadidėjusios. Bet nepamirškime, kad yra infliacija ir metai iš metų NT nuomos ir pardavimo kaina tik didės, o jūsų šiandien paimtos paskolos suma tik mažės, todėl ir pajamingumas bus pakankamai aukštas, didesnis už indėlio banke procentus. Kalbant paprasčiau, tai NT nuoma yra verslas su didesne rizika negu pinigų laikymas banke. Visi turbūt žinome, kad rizikingesnė investicija sukuria investuotojui didesnę investicinę grąžą.
Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvoje prognozuojama metinė infliacija šiuo metu yra apie 3 proc., o bankų palūkanos yra mažesnės už infliaciją (svarstomas netgi indėlių apmokestinimas, t. y. minusinės palūkanos). Kitas didelis ilgalaikio kredito privalumas tas, kad ir pačią paskolą po 10, 15, 20 metų jau mokėsite infliuotais pinigais, t. y. jūsų pajamos bet kuriuo atveju vien dėl infliacijos irgi išaugs (neaišku, kaip bus dėl perkamosios galios), o įmoka bankui liks tokia pat, t. y. sąlygiškai jums kuo toliau, tuo įmoka už paskolą jūsų biudžete sudarys vis mažesnę dalį.
Jei vidutinė metinė infliacija būtų 3 proc., tai buto, kuris dabar nuomojamas už 1000 Lt/mėn., nuomos kaina po 25 metų turėtų būti apie 2000 Lt/mėn. Suprantama, kad ilgalaikėje perspektyvoje dėl infliacijos butų nuomos kaina bus didesnė negu dabar.
Jei, pavyzdžiui, per ateinančius 1-5 metus butų nuomos kaina nukristų iki 600 Lt/mėn. Ką daryti, žlunga visas verslas? Jei taip atsitiktų, tai buto savininkas (jei būtų nupirkęs minimą butą Pilaitėje), savo nuomos versle per visa NT nuomos veiklos istoriją patirtų nuostolį, bet tik tuo atveju, jei buto nuomos kaina nukristų žemiau 540 Lt/mėn. Analizė rodo, kad tokia žema nuomos kaina net kriziniu laikotarpiu Pilaitėje iš esmės nebuvo pasiekta, t. y. nebuvo nukritusi žemiau sumos, kuri yra tiesioginės išlaidos banko palūkanoms apmokėti.
Nors vienas iš nuomininko gautas litas virš 540 Lt/mėn. jau yra tiesioginis savininko pelnas. Tokiu atveju, jei buto nuomos kaina būtų tik 540 Lt/mėn., savaime suprantama, pinigų sumą už buto išpirkimą turėtų mokėti buto savininkas iš kitų savo lėšų. Aišku, nepatariame žmonėms užsiimti jokia investicine veikla, jeigu jie neturi sukaupę atsarginių pinigų juodai dienai.
Tokie trumpalaikiai drastiški svyravimai gali sutrikdyti šeimos pajamų ir išlaidų srautus ir atvesti į bankrotą. Tai, be jokių abejonių, tikrai atsitiks, kaip ir visoms kitoms investicijoms - į auksą, įmonių akcijas, žaliavų rinkas ir pan. Bet, palyginus vidutines metines vertes per ilgą laikotarpį, NT po 10 metų visada bus brangesnis. NT yra ilgalaikė investicija, todėl perkant nuomai nereiktų kreipti dėmesio į vertės svyravimus, tiesiog jei norėsite parduoti savo butą, reikia jį parduoti rinkos pakilimo metu.
Pirmiausia visi trys didieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Būtų kvaila investuoti į butą nuomai tame provincijos miestelyje, kur demografinės sąlygos metai iš metų blogėja, nors ten už 150 tūkst. galima nusipirkti puikų namą su baseinu. Jei kalbėtume apie tokią pat 3 proc. metinę infliaciją, dabar 250 tūkst. Lt kainuojantis butas po 25 metų turėtų kainuoti apie 500 tūkst. Lt.
Prognozę galima patikrinti specializuotuose istoriniuose NT rinkų portaluose, ją patvirtina pasaulinio lygio rinkos analitikai ir ekonomistai. Dar kartą akcentuočiau, kad ne butai pabrangsta, bet infliacija sumažina pinigų vertę.
VISIBANKAI.LT Kaip gauti būsto paskolą? 2023-07-01
Būsto paskolos skaičiuoklė
Svarstote, ar būsto paskola šiuo metu yra geriausias sprendimas šiame jūsų gyvenimo etape, o gal dar verta pratęsti nuomos sutartį? Šis klausimas aktualus daugeliui - ypač tuomet, kai gyvenimo planai keičiasi, o finansų rinkos nestovi vietoje.
Lengviau įvertinti šią situaciją gali padėti būsto paskolos skaičiuoklė - įrankis, padedantis suprasti, kiek kainuotų jūsų pasirinkimas kas mėnesį, o galbūt netgi paskatinti apsispręsti: gal jau laikas pagaliau turėti savo namus. Sprendimas - imti paskolą būstui ar jį nuomotis - priklauso nuo kelių pagrindinių aspektų.
Paskola būstui - tai ilgalaikė investicija, siejama su finansiniu stabilumu, tačiau tam tikrose gyvenimo situacijose nuoma gali būti prieinamesnis, lankstesnis pasirinkimas. Nors nuoma gali suteikti daugiau lankstumo trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje būsto paskola yra finansiškai naudingesnis sprendimas. Pirmiausia todėl, kad mėnesinės paskolos įmokos padeda kurti nuosavą turtą, o ne didinti nuomotojo pajamas. Nuosavo būsto paskolos įmokos dažniausiai yra stabilios ir aiškiai suplanuotos pagal paskolos sąlygas, o nuomos sąlygos dažnai priklauso nuo rinkos pokyčių ir gali augti kasmet. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuosavas būstas tampa turtu, kuris ilgainiui gali būti perduodamas šeimai ar parduodamas, sukuriant papildomą finansinę vertę.
Planuojant būsto įsigijimą, svarbu, ne tik įsivertinti savo galimybes, bet ir turėti aiškų finansinį vaizdą, kiek kiekvieną mėnesį reikės skirti paskolos įmokoms. Naudodamiesi skaičiuokle galite įvertinti, kaip keistųsi įmokos, jei paskolą imtumėte ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui, kokį poveikį turėtų skirtingi palūkanų dydžiai, kokia būtų bendra paskolos kaina per visą laikotarpį. Būsto paskolos skaičiuoklė taip pat leidžia realistiškai palyginti paskolos įmokas su šiuo metu mokama nuomos kaina.
Renkantis būstą nuomotis ar įsigyti su paskola, svarbiausia objektyviai įvertinti savo finansines galimybes, gyvenimo planus ir asmeninius prioritetus. Prieš priimdami sprendimą, pasinaudokite skaičiuoklėmis, pasikonsultuokite su specialistais arba tiesiog ramiai apsvarstykite, kokie jūsų planai artimiausiems metams.
Nuoma ar nuosavas būstas
Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą - pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti.
Studijuojantis ir nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturintis jaunuolis įsigijimo alternatyvos nesvarstys ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl to, kad nežinos, kuriame mieste gaus darbą ir sukurs šeimą. Jauniems žmonėms, kurie dažniau keičia darbą, nuoma yra patrauklesnė alternatyva, leidžianti lanksčiau pakeisti ir gyvenamąją vietą.
Visgi natūralus lietuvių pasirinkimas yra nuosavas būstas - jį turi daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Kai kuriose vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Šveicarijoje, daug mažesnė dalis gyventojų renkasi įsigyti nuosavą būstą, ir ten prioritetas teikiamas nuomai. Tai iš dalies priklauso nuo darbo rinkos galimybių - priešingai nei Lietuvoje, šiose valstybėse yra daug miestų, kuriuose darbo, laisvalaikio ir savirealizacijos galimybės yra itin gausios.