Neretai asmenims, planuojantiems steigti įmonę, kyla klausimas, ar galima įmonės buveinę registruoti gyvenamosios vietos adresu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos ir apribojimai taikomi Lietuvoje, norint įregistruoti įmonės buveinę gyvenamojoje patalpoje.
Teisiniai aspektai ir reikalavimai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas laikoma gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpomis. Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius, o pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.
Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt. Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus.
Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.
STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv.m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv.m. darbo patalpų ploto.
Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.
Teisės aktai kelia ir kitus reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu. Štai prie naujai įrengiamų daugiabučių taip pat privaloma numatyti ir želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).
Gyvenamosios vietos deklaravimas / The registration of location
Mokesčių skirtumai
Negyvenamosios paskirties patalpas įsigyjantiems investavimo tikslais ir besitikintiems tokius būstus nuomoti, vertėtų įvertinti mokestinę pusę.
Pirma, verslo liudijimo įsigyti galimybės nebus, kadangi verslo liudijimas galimas tik gyvenamųjų patalpų nuomai. Iš nuomojamo ne gyvenamosios paskirties būsto gautos pajamos bus apmokestintos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
Antra, nekilnojamojo turto mokestis. Fiziniai asmenys, kurių gyvenamosios (taip pat sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių)paskirties turto bendra vertė nekilnojamojo turto vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Atsakomybė už naudojimą ne pagal paskirtį
Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato atsakomybę už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį. Jame teigiama, kad Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.
Praktikoje gana retai pasitaiko atvejų, kai ši bauda skiriama, tačiau negyvenamąsias patalpas įsigyjantiems asmenims, planuojantiems jose gyventi nuolat, visgi vertėtų žinoti, jog tokia galimybė egzistuoja.
Juridinio asmens likvidavimas registro tvarkytojo iniciatyva
Civilinio kodekso 2.70 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva. Šiame straipsnyje nurodomos aplinkybės, kurioms esant registro tvarkytojas gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
Kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, o jeigu toks adresas nenurodytas juridinių asmenų registre, - į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais. Jei juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo nario adresas nesutampa su Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, pranešimas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą siunčiamas taip pat ir Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu.
Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo registro tvarkytojui nepateikiami šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyti dokumentai, kuriais paneigiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą.
Inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas, kai tas juridinis asmuo per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, kuriais paneigiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, arba teismo sprendimu Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens kreditorius, turintis jo naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris nėra visiškai įvykdytas, per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.
Teismas, priėmęs šį prašymą, taip pat priėmęs sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, kuriais paneigiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, arba pranešimą apie teismo sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą.
Juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar nemokumo bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Jeigu juridinis asmuo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepateikė joje nurodytų dokumentų arba teismas nepriėmė šio straipsnio 5 dalyje nurodyto prašymo ir 6 dalyje nurodyto ieškinio, arba teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą.
Juridinį asmenį likviduojant juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo.
Svarbu atkreipti dėmesį į 2024 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XIV-2630 (TAR, 2024, Nr. 2024-09665) nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, susijusias su juridiniais asmenimis, įgijusiais juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą iki 2024 m. rugsėjo 1 d.
Dokumentai reikalingi registruojant VšĮ
VšĮ - viešoji įstaiga - gali būti steigiama tiek vieno, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų. Teisės aktai nenustato viešosios įstaigos steigėjų (po juridinio asmens įregistravimo - dalininkai) įnašų dydžio.
Dokumentai, reikalingi registruojant VšĮ:
- VšĮ pavadinimas (arba kelis variantai, jei vienas iš pasirinktųjų būtų atmestas);
- Steigėjų (dalininkų) asmens tapatybių kortelių kopijos;
- Steigėjų (dalininkų) gyvenamosios vietos adresai;
- Vadovo asmens tapatybės kortelės kopija ir gyvenamosios vietos adresas;
- Įstaigos buveinės adresas (kai patalpų savininkas (bendraturčiai) fizinis asmuo - jis/jie pasirašo pas notarą Sutikimą dėl patalpų suteikimo, turėdamas/-mi nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodytas patalpų unikalus numeris; kai patalpų savininkas juridinis asmuo - Sutikimą dėl patalpų suteikimo ant įmonės blanko pasirašo ir užantspauduoja įmonės vadovas, nurodydamas patalpų unikalų numerį).
Ūkio ministro įsakymu patvirtintose Viešųjų įstaigų pavyzdinių įstatų pildymo rekomendacijose nurodoma, kad jeigu įstatai pildomi elektroniniu būdu, įstatuose nurodomi tikslai pasirenkami iš Juridinių asmenų tvarkytojo patvirtintų Veiklos tikslų ir Veiklos sričių klasifikatorių. Šis klasifikatorius yra įkeltas į elektroninę juridinių asmenų registravimo sistemą.
Viešosios įstaigos, kaip ir kitų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslai įstatuose turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis.
Sugeneruotus steigimo aktą arba sutartį bei įstatus kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu turi pasirašyti visi steigėjai. Kai dokumentus chronologine tvarka pasirašys visi steigėjai, jų būsena pasikeis į Pasirašytas.
Juridinis asmuo bus įregistruotas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, jeigu Juridinių asmenų registro tvarkytojas, tikrindamas pateiktus duomenis ir dokumentus, nenustatys trūkumų.
Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria apdairiai įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.
tags: #ar #galima #imones #bustine #registruoti #gyvenamosios