Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Tad kaip išvengti nemalonių staigmenų, naudojantis paveldėtu turtu?
Palikimo priėmimas pagal apyrašą
Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, akcentavo antstolė S. Kastanauskienė. Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra.
Antstolės žodžiais, įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas. Natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs. Bet praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai nemalonios staigmenos užklumpa artimai bendravusius sutuoktinius.
„Mano įsitikinimu, palikimo priėmimas pagal apyrašą labiau gina įpėdinio teises, negu kiti paveldėjimo būdai“,- parbrėžė advokatas R. Naruševičius.
„Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų“,- aiškino antstolė S. Kastanauskienė. Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas.
Kaip minėjo antstolė S. Kastanauskienė, šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys.
Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties datos reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas.
Su palikėjo turtu gali būti paveldima didžioji dalis jo turėtų teisų ir skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės. Kaip paaiškino advokatas R. Naruševičius, tarp asmeninio pobūdžio teisių yra teisė į pašalpas, kurios buvo mokamos palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ar iš palikėjo darbo santykių kylančios teisės ir pareigos.
Tačiau, jeigu palikėjui priklausę išlaikymo išmokos, pašalpa, pensija ar darbo užmokestis nebuvo išmokėti iki jo mirties, tai įpėdiniai įgyja teisę reikalauti šių lėšų.
Advokatas R. Naruševičius atkreipė dėmesį, kad paveldimo turto apyrašas turi būti teisingas. Pasak antstolės S. Kastanauskienės, Civiliniame kodekse įtvirtinta kad įpėdinis turi pateikti visus duomenis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į apyrašą lieka neįtrauktas tam tikras palikėjo turtas, jo teisės ar įsipareigojimai.
Kadangi įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, apyraše labai svarbu įrašyti ir tinkamą turto kainą. Todėl tais atvejais, kai yra didelės vertės turto ir skolų ir kai kyla abejonių dėl realios turto vertės, įpėdiniai neretai kviečiasi ir turto vertinimo ekspertus, minėjo antstolė S. Kastanauskienė.
Atsisakymas užbaigti palikimo priėmimo procesą
„Būna atvejų, kai vengiama užbaigti palikimo priėmimo procesą. Žmogus tiesiog neatvyksta pasirašyti antstolio sudaryto paveldimo turto apyrašo, jei sužino, kad skolų yra daugiau negu turto“,- pasakojo advokatas R. Naruševičius. Jo žodžiais, toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus.
Pasak antstolės S. Kastanauskienės, teisinio proceso pusiaukelėje nuspręsti nebepriimti palikimo jau neįmanoma: pagal Civilinį kodeksą laikoma, sprendimas priimti palikimą priimamas jau tada, kai kreipiamasi į notarą.
„Gal reikėtų krikščioniškai į šiuos reikalus žiūrėti. Jeigu yra turto ir mirusiojo paliktų skolų, tai priimkime tą palikimą, padekime skolas.
Laidoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mirusio asmens būstas negali tapti šeimos nario ar kito asmens nuosavybe „automatiškai“. Deja, žmonės kartais klaidingai tikisi, kad bus taip, kaip jiems patogu: galės skolų nemokėti ir gyvens tame būste kaip gyvenę. O iš tiesų nepriimdami palikimo jie įstatymiškai tampa nelegaliais turto naudotojais.
Pirminę informaciją galima sužinoti raštu kreipiantis į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu išduoti pažymą apie tam tikro asmens skolas. Prie prašymo reikėtų pridėti mirties liudijimo kopiją ir asmens dokumento, patvirtinančio teisę paveldėti mirusiojo turtą, kopiją.
Nepriklausomas turto vertinimas
Prieš pradedant pardavimo procesą, rekomenduotina atlikti profesionalų nekilnojamojo turto vertinimą. Sertifikuotas vertintojas, atsižvelgdamas į objekto būklę, lokaciją, paskirtį bei rinkos tendencijas, nustatys realią turto rinkos vertę. Tokia informacija padeda:
- Objektyviai įvertinti pardavimo kainą.
- Išvengti per mažos ar per didelės kainos nustatymo.
- Sustiprinti derybines pozicijas su potencialiais pirkėjais.
Teisės ir Pareigos: Apibendrinimas
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinamos pagrindinės buto bendrasavininkių teisės ir pareigos, susijusios su bendro turto valdymu ir priežiūra:
| Teisė | Pareiga |
|---|---|
| Valdyti, naudoti ir disponuoti bendru turtu sutarus su kitais bendraturčiais. | Apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti proporcingai savo daliai. |
| Gauti pajamas iš bendro turto proporcingai savo daliai. | Atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu. |
| Imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos bendrojo naudojimo objektams. | Laikytis privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. |
| Reikalauti iš kitų bendrasavininkių atlyginti išlaidas, patirtas siekiant išvengti žalos bendrojo naudojimo objektams. | Tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. |
Situacija Lietuvoje
Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių tautų Europos Sąjungoje, tačiau tyrimai rodo, kad tik penki procentai šalies gyventojų neturi išankstinių nuostatų dėl amžiaus.
Turto vertintojų priežiūros sistema
Dabartinėje sistemoje yra spragų. Šiuo metu tam, kad žmogus taptų turto vertintoju, jis turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, išklausyti mokymų kursą, tris metus dirbti vertintojo asistentu, išlaikyti vertintojo egzaminus ir kiekvienais metais mažiausiai 20 valandų skirti kvalifikacijos kėlimui dalyvaujant profesiniuose seminaruose. Finansų ministerijos atstovės teigimu, iki šiol tokios veiklos kaip turto vertinimas Lietuvoje buvo griežtai prižiūrimos, tačiau matant, kad kitose Europos šalyse einama dereguliavimo keliu, sukuriant saugiklius rizikų išvengimui, mūsų šalyje taip pat norima atsisakyti griežtos valstybinės turto vertintojų veiklos kontrolės.
„Patys vertintojai kritikavo atitikties vertinimą, egzaminavimo sistemą, nepakankamą kvalifikacijos kėlimo kokybę ir pan. Labiausiai vertintojai kritikavo priežiūros sistemos neefektyvumą, nes kai institucija, kuri atlieka vertintojų priežiūros funkcijas, nustato, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų, tai yra daugiau formos neatitikimas, ne vertės. Teismai išaiškino, kad iš esmės tokia išvada nekeičia pačios vertinimo ataskaitos, nekeičia joje nustatytos vertės“, - paaiškina I. Muckutė.
Siūlo valstybinio reguliavimo atsisakyti
I. Muckutės teigimu, prieš kelerius metus imtasi spręsti turto vertintojų priežiūros klausimus ir Finansų ministerijoje parengtos kelios galimos alternatyvos, kaip turėtų atrodyti turto vertinimo sektorius. Tačiau Vyriausybei toks pasiūlymas netiko. Finansų ministerijos atstovės teigimu, turto vertintojų profesija nebebūtų licencijuojama, o žmogus, kuris nori būti turto vertintoju, turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją ir žinių. Tai galėtų užtikrinti turto vertintojų asociacijos.
tags: #ar #galima #atsisakyti #turto #vertinimio