Ar galima dirbti dviejose darbovietėse vienu metu Lietuvoje?

Lietuvoje darbo teisė leidžia darbuotojams turėti daugiau nei vieną darbo sutartį. Tačiau, ar tai reiškia, kad galite dirbti dviejuose darbuose pilnu etatu vienu metu? Ar yra apribojimų ir ką reikia žinoti apie mokesčius? Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuos klausimus išsamiai.

Įstatyminiai aspektai

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, darbuotojas turi teisę dirbti daugiau nei vieną darbą. Iki naujo Darbo kodekso priėmimo Lietuvoje galiojo nuostata dėl antraeilių darbo pareigų.

Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniojo teisininko, darbo teisės eksperto Artūro Tuklerio, po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo tokios nuostatos apie antraeiles pareigas nebeliko: visos darbovietės tiesiog laikomos lygiavertėmis darbovietėmis.

Oficialiai darbuotojas gali turėti daugiau nei vieną darbo sutartį, tačiau gali būti ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, kai darbdavys su darbuotoju turi pasirašęs nekonkuravimo sutartį, kur nurodytas nekonkuravimo terminas, nustatyta jo teritorija ir mokama kompensacija už tokius suvaržymus.

Maksimalus darbo laikas

Darbo kodekse numatyta, kad maksimali vidutinė darbo valandų trukmė per savaitę negali viršyti 48 val., įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Tuo metu darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per dieną negali būti ilgesnis kaip 12 val. ir 60 val. per savaitę.

Visgi, ar biurų darbuotojams pabirus po namus darbdavys gali kaip nors užsitikrinti, kad darbuotojai sąžiningai atidirbs darbo valandas. A. Tukleris pripažįsta, kad ši nuotolinio darbo problematika išlieka ir daug priklauso nuo to, kaip orientuotas darbas - į gamybinius principus ar rezultatą.

Darbo kodekse numatyti maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio reikalavimai yra taikomi vienai darbo sutarčiai ar darbovietei, bent taip mano Valstybinė darbo inspekcija. Tačiau teisinėje doktrinoje matome interpretacijų, kad 12 val. per parą ar 60 valandų per savaitę reikalavimas yra taikomas darbuotojui, nepaisant, kiek sutarčių jis turi.

Todėl pirmiausia atsakomybė laikytis numatytų normų krenta pačiam darbuotojui. Darbdavys gali ir nežinoti, kad darbuotojas dirba ir kitiems darbdaviams.

Žmogus pats pasirenka ar jam atostogauti ar dirbti atostogų metu, ši laisvė jam įstatymais nėra apribota. O kai jau atostogos baigsis, tada jau kitoje darbovietėje darbo laiką reikės derinti su darbo laiku pagrindinėje darbovietėje, todėl reikės ir pažymos iš pagrindinės darbovietės ir darbo laikas neturės viršyti 60 val.

Ar reikia informuoti darbdavį?

Bendros darbo kodekso nuostatos numato abiejų šalių pareigą pranešti viena kitai apie aplinkybes, kurios gali reikšmingai paveikti darbo sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.

Jei tokios informacijos neprašo pateikti darbo sutartis, tai darbuotojas lyg ir neprivalėtų teikti tokios informacijos, jei tai reikšmingai nepaveiktų turėtos darbo sutarties sudarymo ar vykdymo.

Žinoma, tokią situaciją galima interpretuoti ir taip, kad naujas darbas gali paveikti pirmosios darbo sutarties sąlygų vykdymą. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į pirmojo darbdavio darbo sutartį, kur gali būti nustatytos lojalumo, interesų konflikto vengimo pareigos.

Advokatų kontoros JUREX advokatė Kotryna Jakavičiūtė nurodė, kad darbdaviui netgi draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos apie darbą kitose įmonėse, jei tai nenumatyta specialiuose teisės aktuose ar susitarimuose su darbdaviu.

Mokesčių aspektai

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sakė, kad mokesčių prasme su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos taikant vieną 20 proc. arba du - 20 ir 32 proc. - pajamų mokesčio tarifus, taikomus ir priklausančius nuo gautų pajamų sumos, o ne dirbamo etatų skaičiaus.

Jei dirbama keliose darbovietėse, tai kiekvienas darbdavys tai daro atskirai. Pasibaigus metams, vertinamos visos gyventojo gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, pvz. iš kelių darboviečių, ir jei jos viršija 60 VDU (101 094 eurų), viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 32 proc. tarifą.

NPD gali būti taikomas tik vienoje darbovietėje. Jeigu gyventojas tuo pačiu metu gauna darbo užmokestį iš daugiau nei vieno darbdavio, jis pateikia prašymą taikyti NPD (ar NPD dalį) tik vienoje pasirinktoje darbovietėje, o kitoje įmonėje jo gaunamas visas darbo užmokestis apmokestinamas pajamų mokesčiu, netaikant NPD.

Pateikiamas pavyzdys:

• Žmogus dirba darbovietėse A ir B.
• Kas mėnesį išmokėdamas atlyginimą A ir B darbdaviai išskaičiuoja 20 proc. GPM.
• Pasibaigus metams iš viso gyventojas gavo 60 tūkst. eurų pajamų iš darbovietės A ir 50 tūkst. eurų iš darbovietės B.
• Kadangi bendra pajamų suma neatskaičius mokesčių viršija 101 094 eurų, nuo viršijančios dalies - 8 906 eurų ((60 000 + 50 000) -101 094), gyventojui savarankiškai reikės deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM, apskaičiuotą pritaikius 32 proc. mokesčio tarifą.

Nuo gyventojo gautų pajamų yra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD), valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) bei socialinio draudimo įmokos.

Darbdavių perspektyvos

Personalo sprendimų bendrovės „Man Power Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė teigė, nepastebėjusi, kad tendencija dirbti dviejuose pilnu etatu darbe įgautų populiarumą pandemijos metu Lietuvoje.

Žmogiškųjų išteklių paslaugų įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas taip pat pamini, kad tendencijos, kad iš namų dirbantys gyventojai ieškotųsi antro darbo pilnu etatu, nepastebėjo, bet matė daugiau norinčių užsidirbti papildomai.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebėjo, kad pagal Darbo kodeksą darbdavys turi pareigą užtikrinti darbuotojo darbo dienos trukmę taip, kad ji nebūtų ilgesnė nei dvylika valandų per dieną.

Taigi, darbuotojas gali paslapčia dirbti keliuose darbuose ir nė vienas darbdavys negalės sužinoti, ar jo darbuotojas dar kažkur dirba. Jei darbuotojas nieko nepranešė, abu darbai jam tampa pirmaeiliais ir gali būti taip, kad darbo dienos trukmė bus gerokai ilgesnė nei dvylika valandų per dieną.

Apibendrinimas

Nors Lietuvos įstatymai leidžia dirbti keliuose darbuose, svarbu atsižvelgti į darbo laiko apribojimus, mokesčių niuansus ir informuoti darbdavius, jei tai gali turėti įtakos darbo sutarties vykdymui. Darbuotojo atsakomybė yra laikytis nustatytų normų, o darbdaviai turėtų užtikrinti, kad darbo sąlygos atitiktų įstatymus ir nekeltų pavojaus darbuotojo sveikatai. Dirbant keliuose darbuose svarbu įvertinti savo galimybes ir pasirinkti tokį darbo krūvį, kuris ne tik užtikrintų finansinį stabilumą, bet ir leistų išsaugoti gerą savijautą bei produktyvumą.

Svarbu atminti, kad šis straipsnis yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas teisine konsultacija. Jei turite specifinių klausimų, rekomenduojama kreiptis į teisininką.

tags: #ar #gali #zmogus #buti #idarbintas #dviejose