Ar VMI Gali Pareikalauti Pajamų Už Įsigytą Turtą?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai girdimos diskusijos apie ženkliai augantį lietuvių susidomėjimą nekilnojamu turtu užsienyje. Karo grėsmė, vidaus politika ar tiesiog permainų noras tautiečius skatina domėtis namais bei apartamentais Kipre, Maltoje, Graikijoje, Ispanijos žemyninėje dalyje ar turistų pamėgtose jos salose.

Tačiau dalis gyventojų ir toliau siekia įgyvendinti savo svajonę įsigyti NT ar bent jau žemės sklypą jam ir čia, Lietuvoje. Tokie pirkimo-pardavimo sandoriai ne visada sudaromi tik su lietuviškomis ar Lietuvoje registruotomis įmonėmis, pirkimai gali vykti ir su užsienio šalių subjektais.

Tuomet galima susidurti su problemomis, apie kurias vis garsiau kalba į informacijos stygiaus pinkles pakliuvę piliečiai bei pati Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Dabar, kai šalyje vis dar tęsiasi pajamų deklaracijos bei mokesčių mokėjimo laikotarpis, VMI primena, jog perkant būstą ar žemę iš užsienio subjektų, pirkėjams yra taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas. Skirtingi mokesčiai gali galioti ir lietuviams, ieškantiems būsto svetur.

Taigi, ar VMI gali reikalauti pajamų už įsigytą butą? Atsakymas priklauso nuo to, ar turtas yra įregistruotas, ir nuo kitų aplinkybių, susijusių su mokesčių mokėjimu ir lengvatomis.

Pelno Mokestis Perkantiems NT Iš Užsienio Įmonių

VMI primena, kad dalis Lietuvos gyventojų turi susidarę klaidingą nuomonę dėl prievolės mokėti pelno mokestį: jis yra mokamas ne tik juridinių asmenų, bet kai kuriais atvejais - ir fizinių.

Gyventojai irgi turėti mokėti pelno mokestį tokiais atvejais, jeigu įsigijo nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą, esantį Lietuvoje iš užsienyje registruotos įmonės. Tada gyventojas turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, bet turi teisę sumažinti mokėtiną sumą užsienio bendrovei. Analogiška situacija būtų ir tuomet, kai būtų skaičiuojamas vadinamasis mokestis prie šaltinio (angl. withholding tax).

Jis būtų taikomas ir Lietuvos įmonei, kuri įsigytų nekilnojamą turtą Ispanijoje ir jį parduotų ispanui. Tam tikrą mokestį tektų mokėtų ir lietuviui, perkant būstą Ispanijoje iš lietuvių bendrovės, veikiančios mūsų šalyje.

Ši informacija daliai gyventojui, net jau ir anksčiau sudariusiems sandorius su užsienio subjektais, nėra plačiai žinoma, nors tai ilgainiui gali reikšti ir finansines klaidas bei nuobaudas - pavyzdžiui, už pelno mokesčio nesumokėjimą Lietuvoje yra taikomi delspinigiai, o jų greitai gali prisikaupti ne vienas tūkstantis.

Vis dėlto, Lietuvos įstatymai iš tiesų numato, jog gyventojai turi prievolę nurodyti, deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį, kai perka NT esantį Lietuvoje, tačiau tai daro iš užsienio įmonės, kuri nėra užregistravusi savo nuolatinės buveinės būtent mūsų šalyje. 15 proc. pelno mokesčio tarifas galioja tiek perkant būstus, tiek ir žemės sklypus.

Šis pelno mokestis turi būti išskaičiuotas sumokėjimo įmonei momentu ir deklaruojamas pateikiant FR 0313 formą. Forma yra pateikiama mokesčių administratoriui, o pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 d. pasibaigus mėnesiui, kurį buvo padarytas mokėjimas užsienio įmonei.

Taigi, jeigu Lietuvos pilietis iš Estijos įmonės perka žemės sklypą, o Estijos įmonė, pagal sutartį gyventojui parduoda Lietuvoje esantį žemės sklypą už 20 tūkstančių eurų, šios įmonės turto pardavimo pajamos laikomos pelno mokesčio baze ir yra apmokestinamos.

Šiuo scenariju, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, pelno mokestis sudarys 3 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą į biudžetą sumokėti turi ne kas kitas, bet būtent už žemės sklypą Estijos įmonei mokėjęs gyventojas. Tą jis padaro elektroniniu būdu pateikdamas jau minėtą FR 0313 formą.

FR0313 forma - pelno mokesčio deklaracija

Jeigu Lietuvos pilietis iš lietuvių bendrovės perka NT ar žemės sklypą svetur, taip pat būtina pasidomėti vietos įstatymais ir galimais papildomais tokio sandorio apmokestinimais. Užsienio bendrovės atstovai ar notarai nėra įpareigoti informuoti pirkėjus apie pelno mokestį.

Tačiau Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas pelno mokestis nėra tik papildoma našta NT iš užsienio įmonės perkantiems. Kartu tai gali būti ir derybinis arkliukas, diskutuojant perkamo būsto ar sklypo kainą - juk pirkėjas, išskaičiavęs ir sumokėjęs tarifinį pelno mokestį iš savo kišenės, gali reikalauti mokėti mažesnę pinigų sumą pardavėjui.

Vis dėlto, tokiu atveju būtina žinoti šio įstatymo subtilybes ir kaip tuo pasinaudoti. Priešingu scenarijumi, galima susidurti su tokiomis problemomis, kurios užklupo uostamiesčio priemiesčio naujakurius.

Šalies žiniasklaidą neseniai pasiekė istorija iš Klaipėdos priemiesčio Ketvergių, esančių visiškai netoli pušų slėnio. Šioje vietovėje naujieji gyventojai dar tik kuriasi, tačiau teritorija plečiasi, yra sparčiai apgyvendinama, nors kainos čia ir yra nemenkos. Prieš keletą metų Ketvergiuose žemės sklypus pardavinėjo estų bendrovė, bet praėjus daugiau kaip dvejiems metams, žmonėms pradėjo eiti laiškai iš VMI. Juose teigiama, kad naujieji Ketvergių bendruomenės gyventojai nesumokėjo pelno mokesčio.

Patys žmonės nieko apie tokią būtinybę net nežinojo, o dabar jau yra prislėgti tūkstančius siekiančių delspinigių. Reikės sumokėti ir pelno mokestį, kurio suma, priklausomai nuo pirkto sklypo sumos, gali skirtis nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Sutrikę, netikėtos mokesčių naštos užspausti žmonės net kreipėsi į sklypus pardavinėjusią Estijos bendrovę, tačiau estai atsakė, kad mokesčius jie moka savo šalyje, o visa kita - jau nebe jų reikalas. Gyventojai piktinasi, kad apie pelno mokestį VMI informavo tik po kelių metų, kai jie jau tapo skolininkais, turės sumokėti pajamų mokestį, bet kartu, jau yra sumokėję pilną pirkto sklypo sumą pardavėjui. Kartu, gyventojai pastebi, jog apie šį mokestį jiems nepranešė ir notarai, kur vyko pirkimo-pardavimo sandoriai.

VMI teigimu, atvejai, kai užsienio bendrovė Lietuvoje pardavinėja turtą ir neregistruoja čia veiklos yra reti, bet žmonės tokiu atveju iš tiesų turi pervesti mažiau pinigų pardavėjui. Kita vertus, sandoris vyksta tarp pardavėjo ir pirkėjo, o kitos, trečiosios institucijos nėra įgalintos pirkėjo informuoti apie jo laukiančius papildomus mokesčius ar kitas įstatymines išlygas.

VMI teigia, kad apie skolas gyventojams pranešta po kelių metų todėl, kad būtent tiek laiko trunka gauti duomenis iš notarų ir kitų institucijų.

Kada VMI Gali Pareikalauti Pagrįsti Pajamas?

Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad gyventojai privalo pateikti vis daugiau duomenų apie turimas pajamas ir turtą. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuolat vertina išlaidų neatitikimo oficialioms pajamoms riziką.

Tad, ar VMI gali paprašyti pateikti pajamas už įsigytą turtą? Taip, VMI turi teisę prašyti įrodyti, kad pinigai, už kuriuos įsigytas turtas, yra uždirbti legaliai, o mokesčiai sumokėti.

Jei žmogus įsigyja nekilnojamojo turto, VMI jau galės paprašyti įrodyti, kad tie pinigai, už kuriuos įsigyta NT, yra uždirbti legaliai, o mokesčiai sumokėti. Jei žmogus to nepadarys, tada galima taikyti sankcijas dėl neteisėto praturtėjimo.

Pasak ekonomisto, 2008-2009 metais įvykęs NT burbulo sprogimas ir po jo sekusi globalinė finansų krizė kuriam laikui beveik visiškai numarino NT rinką. Tačiau iki tol NT įsigyti planavę ir tam pinigų paskyrę žmonės ar instituciniai investuotojai laukė tinkamo meto grįžti į NT rinką.

Svarbu: Gyventojai turėtų nepamiršti tinkamai deklaruoti gautų dovanų, kad vėliau ateityje prireikus pagrįsti pajamas ar įsigytą turtą, nekiltų jokių klausimų ir netektų sulaukti VMI dėmesio. Nustačius mokesčio nesumokėjimo atvejus, pajamos apmokestinamos, apskaičiuojami delspinigiai, skiriamos baudos.

Neregistruotas Turtas Ir VMI

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kol pilietis neįregistruoja savo nuosavybės, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturi teisės reikalauti iš jo jokių su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių.

VMI net nežino, kas yra turto savininkas, - anot VMI gyventojų mokesčių skyriaus vyriausiojo specialisto Alberto Markevičiaus, jei turtas neregistruotas, inspekcija neturi informacijos apie asmenį, kuriam jis priklauso.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius tvirtino, kad neužregistravus įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto, atsiranda galimybė išvengti žemės arba žemės nuomos mokesčio, taip pat įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo.

Anot Butkevičiaus, dėl to labiausiai nukenčia savivaldybių biudžetai, kurių pajamų struktūroje lėšos iš nekilnojamojo turto mokesčių sudaro 6-9 procentų visų gaunamų metinių pajamų.

Jei pirkėjas delsia įregistruoti žemę ar pastatus, juos pardavusiam žmogui gali tekti aiškintis su mokesčių inspekcija. „Pardavęs turtą žmogus toliau laikomas savininku ir pranešimus apie mokesčius siunčiame jam. O naujas savininkas lieka nuošalyje ir mokesčių nemoka“, sakė VMI specialistas Markevičius.

Susidarius tokiai situacijai, daugiausia vargo turi turto pardavėjas. Jis priverstas aiškintis mokesčių inspektoriams, kad turtas priklauso ne jam, prašyti neskaičiuoti iš jo mokesčių.

Kadastro įmonė taip pat pripažįsta, kad esant neregistruotų sandorių neįmanoma pateikti tikslių duomenų Mokesčių inspekcijai, jog ši galėtų apskaičiuoti žemės ir žemės nuomos mokesčius, taip pat juridinių asmenų turto mokestį.

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM) Už Parduotą Nekilnojamąjį Turtą

Deklaruojant pajamas dažnai kyla klausimų dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už parduotą nekilnojamąjį turtą. Pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, yra GPM objektas, kuris įprastai apmokestinamas 15 proc. tarifu. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytos lengvatos, leidžiančios išvengti mokesčio mokėjimo.

Kada Nekilnojamojo Turto Pardavimo Pajamos Neapmokestinamos?

Nekilnojamojo turto (pvz., buto, namo, žemės sklypo) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jei atitinkate bent vieną iš šių sąlygų:

• Nekilnojamąjį turtą išlaikėte nuosavybėje ne mažiau kaip 10 metų (nuo 2026-01-01 - ne mažiau kaip 5 metus).
• Ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame būste.
• Deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame būste trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nusipirkote kitą būstą ir jame deklaravote gyvenamąją vietą.

Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai gyventojams nuo 2026 m.

Svarbu: Atkreipti dėmesį į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai pardavėjai neįvertina visų aplinkybių. Pavyzdžiui, kai iki 10 metų termino pritrūksta vos vieno mėnesio, arba kai parduotame būste nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta, išdeklaruota per anksti ar naujai įsigytame būste prisideklaruota per vėlai. Tokiais atvejais gali tekti sumokėti GPM.

Turinio Viršenybės Prieš Formą Principas

„Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Šiuo principu mokestinių ginčų praktikoje vadovaujamasi ir kalbant apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatas gyvenamojo būsto pardavimui.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į deklaruotą, bet ir į faktinę asmens gyvenamąją vietą. Asmeniui pardavus būstą, kuriame jis realiai gyveno, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus išsamius paaiškinimus bei įrodymus, galima pasiekti, jog lengvata būtų pritaikyta ir gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikėtų“.

Tačiau, ketinantys pasinaudoti GPM lengvatomis formaliai, turėtų būti atidūs ir įsivertinti atitinkamų veiksmų riziką.

Kaip Išvengti Klaidų Perkant Nekilnojamąjį Turtą?

Prieš pasirašant bet kokią sutartį, apžiūrėkite perkamo nekilnojamojo turto aplinką, komunikacijas, vietovės apstatymo parametrus bei miesto planus. Išsiaiškinkite, ar ateityje nėra numatyta pakeisti vaizdą pro langus, tarkime, iškirsti medžius arba priešais pastatyti naujų statinių.

Dokumentų Patikra:

• Patikrinkite išrašą iš nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodomas esamas būsto savininkas (ar keli).
• Peržiūrėkite būsto kadastrinę bylą ir palyginkite ją su esama faktine situacija.
• Paprašykite pardavėjo dokumentų apie jo ankstesnius įsipareigojimus, išduotus sutikimus tretiesiems asmenims.

Perkant naujos statybos butą ar namą, patikrinkite vystytoją. Viešai yra prieinama informacija apie vystytojų finansinę situaciją, jiems iškeltas teismines bylas, pritaikytus areštus, internete pateikiami atsiliepimai apie bendrovės prievolių vykdymą.

Perkant kotedžą ar individualų namą, peržiūrėkite žemės sklypo planą, kuriame nurodoma, ar sklypui yra nustatyti kelio ar kiti servitutai, kokio jis dydžio ir kokioje sklypo dalyje.

Jeigu pats pirkėjas nesugeba išanalizuoti kadastro bylos, projekto ar sklypo plano ir nesupranta jame nurodytų duomenų, pasisamdykite statybos srities ekspertą, kuris peržvelgęs dokumentus ir realią NT situaciją, pateiks nešališkas išvadas bei galimus sprendimus ar rizikas.

Preliminari Sutartis

Priėmus sprendimą įsigyti būstą, pasirašoma preliminari sutartis. Ja abi šalys susitaria dėl pagrindinių sandorio sąlygų bei pagrindinės sutarties pasirašymo ateityje.

Preliminarioje sutartyje reikėtų aptarti: kainą, avansą, turto plotą, energijos naudingumo sertifikatą, nuosavybės perdavimo momentą, turto apžiūros tvarką, notarinio sandorio sudarymo terminą.

Pagrindinė Pirkimo-Pardavimo Sutartis

Prieš pat užbaigiant statybas, klientas atvyksta priimti atliktų darbų - pasirašyti turto apžiūros akto, kuriuo patvirtinama, kad plėtotojas įvykdė visus preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tuomet klientas pakviečiamas pasirašyti pagrindinę būsto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą.

Pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodomi tikslūs duomenys apie pirkėją, perkamą būstą ir kartu įsigyjamą papildomą turtą, tokį kaip sandėliukas ar parkavimo vieta, žemės dalis. Į sutartį taip pat įtraukiama informacija apie visus pirkėjo įsipareigojimus - pinigų mokėjimo, būsto įsirengimo sąlygas ir terminus.

Po sutarties pasirašymo, jums bus perduodami įsigyto būsto raktai ir per sutartą terminą turto nuosavybė bus įregistruojama VĮ „Registrų centras“.

Atsiskaitymas Už Būstą

Atsiskaityti už būstą galima dvejopai - perkant savo lėšomis arba kreditu, pasirašant būsto paskolos sutartį. Nuo to priklauso ir atsiskaitymo terminai.

Jeigu atsiskaitote savo lėšomis, tai padaryti galite ir iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Tuomet būsto pirkimo-pardavimo sutartyje bus pažymėta, kad esate pilnai atsiskaitęs už perkamą turtą. Savo lėšomis taip pat galite pilnai atsiskaityti per tris darbo dienas po pagrindinės sutarties pasirašymo.

Jeigu būstą perkate imdami paskolą, kreiptis į banką reikėtų pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį. Kreditorius pardavėjui pinigus už įsigytą būstą perves per 30 dienų.

Pirkėjui atsiskaičius už įsigytą turtą, pardavėjas notaro biurui parengia visiško atsiskaitymo pažymą. Ši pažyma notaro įregistruojama VĮ Registrų centras.

Daugiau informacijos apie parduotą turtą galima rasti VMI svetainėje: www.vmi.lt > Gavau turto pardavimo / nuomos pajamų.

Pelno Mokesčio Tarifai Ir Terminai

Perkant NT ar žemės sklypą iš užsienio įmonės, teks sumokėti pelno mokestį. Lietuvos piliečiams atliekant sandorius su užsienio įmonėmis nereikėtų pamiršti pelno mokesčio.

Žemiau pateikiami pelno mokesčio tarifai ir terminai, kuriuos svarbu žinoti:

PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

tags: #ar #gali #vmi #paprasyti #pateikti #pajamas