Kablelis yra vienas dažniausiai vartojamų skyrybos ženklų lietuvių kalboje. Jis naudojamas atskirti sakinio dalis, dėmenis ir kitus elementus, siekiant užtikrinti teksto aiškumą ir sklandumą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kablelių naudojimo taisykles, įskaitant specifinius atvejus matematikos sakiniuose.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kablelio vartojimo taisykles, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. Nustatytos privalomosios skyrybos taisyklės, kurios reglamentuoja sakinio dalių ir sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą, teksto skyrybą bei svarbiausius neskyrimo atvejus. Skyrimas grindžiamas pirmiausia sintaksiniais požymiais. Jei galima skirti keliais ženklais, jie arba vardijami apytikrio dažnumo tvarka, arba rečiau vartojamas skyrybos ženklas nurodomas skliaustuose. Šiose taisyklėse nenurodytais atvejais skyrybos ženklai neprivalomi.
Pagrindiniai Skyrybos Ženklai Lietuvių Kalboje
Lietuvių kalboje vartojami šie skyrybos ženklai:
- Taškas (.)
- Kablelis (,)
- Kabliataškis (;)
- Dvitaškis (:)
- Brūkšnys (-)
- Klaustukas (?)
- Šauktukas (!)
- Daugtaškis (…)
- Skliaustai: atidaromasis ((), uždaromasis ())
- Kabutės: atidaromosios („), uždaromosios (“)
Įvardžiuotinių formų daryba ir rašyba
Kablelio Vartojimo Atvejai
Kablelis yra vienas iš pagrindinių skyrybos ženklų lietuvių kalboje, naudojamas sakinio dalių atskyrimui ir išskyrimui.
Vienarūšės Sakinio Dalys
Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais, reikalauja tam tikrų skyrybos taisyklių.
Vienarūšėmis sakinio dalimis vadinamos tos sakinio dalys, kuriomis sakinyje išskaičiuojami vienos rūšies veiksmų, daiktų, jų požymių ir įvairių aplinkybių pavadinimai. Viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys gramatiškai nepriklauso, jungiamos sujungiamuoju ryšiu ir tariamos išskaičiuojama intonacija.
Jungtukai:
- Pavieniais o, bet, tačiau, tik(tai)
- Poriniais nors (ir) . bet, kad ir . bet, jei(gu) ne . tai, ne tiek . kiek, ne tik . bet ir, kaip . taip (ir) ir kt.
- Kartojamaisiais ir . ir, ar . ar, arba . arba, nei . nei, čia . čia, tai . tai, tiek . tiek
Pavyzdžiai:
- Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu.
- Pievose žydėjo raudonos, geltonos, žydros gėlės.
- Diena išaušo nešalta, apsiniaukusi, darganota.
- Stalčiuje, ant stalo, ant žemės ieškojo užrašų knygelės, bet niekur nerado.
- Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje.
- Slopinanti tyla apgaubė Šilėnų kaimą po tos giedros, bet neramios pavasario dienos.
- Baltaragis aiškiai girdėjo tą kalbą, tik negalėjo nieko suprasti.
- Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi.
- Raitelių būrys prijojo nors ir miškingus, bet tankiai gyvenamus plotus.
- Ne tik rytais, bet ir vakarais užbėgdavo, šviežio pieno užnešdavo.
- Kaip vakar, taip ir šiandien lijo visą dieną.
- Bėgo vasara gėlėta ir laukais, ir šilu.
- Kitą savaitę dirbsime ar pas jį, ar pas jo brolį.
- Juk nei veido šviesa, nei plaukų vešlumu, nei ūgiu nė viena man neprilygo.
Pavieniai jungtukai o, bet, tačiau, tik(tai) nereikalauja kablelio prieš juos, tačiau poriniai jungtukai, tokie kaip nors (ir) . bet, kad ir . bet, jei(gu) ne . tai, ne tiek . kiek, ne tik . bet ir, kaip . taip (ir), reikalauja kablelio prieš antrąją porinio jungtuko dalį. Kartojamieji jungtukai ir . ir, ar . ar, arba . arba, nei . nei, čia . čia, tai . tai, tiek . tiek taip pat reikalauja kablelio prieš kiekvieną pasikartojantį jungtuką.
Kai jungtukas BUT jungia du sakinius, kurie negali eiti nepriklausomai, tada kablelio nereikia. Na ir galiausiai, tas retas avejis, kai po BUT jungtuko reikia kablelio yra, kai iškart po šio jungtuko eina įterpinys. Įterpinys yra žodis ar frazė, kuri įsiterpia į sakinį ir išreiškia emociją, toną, akcentą. Įterpiniai visada yra skiriami kableliais.
Aiškinamosios Sakinio Dalys
Aiškinamoji sakinio dalis su jungiamaisiais žodžiais ypač, kaip ir, būtent, tai yra ir pan. dažnai išskiriama kableliais.
Pirmoje pamokėlėje jau kalbėjome, kad aiškinamosios sakinio dalys gali būti su įvadiniais, arba, kitaip sakant, su jungiamaisiais, žodžiais arba be jų. Yra keturios grupės įvadinių žodžių pagal jų reikšmes bei vaidmenį sakinyje.
Pavyzdžiai:
- Kieme, ypač palei tvorą, nuo vėjo šiureno nukritę lapai.
- Galutinis žmogaus pašaukimas yra tiktai vienas, būtent dieviškasis.
- Tupinėti po namus, tai yra palesinti vištas, apsitvarkyti kieme, paruošti pietus, jai dar užteko sveikatos.
Pirma taisyklė: aiškinamoji sakinio dalis su jungiamaisiais žodžiais būtent, tai yra (t. y.), kaip antai (kaip ta pačia reikšme), arba (tapatumo reikšme), vadinamasis (-oji), iš jų, tarp jų ir pan. yra išskiriama kableliais, pvz.: Galutinis žmogaus pašaukimas yra tiktai vienas, būtent dieviškasis. Tupinėti po namus, tai yra palesinti vištas, apsitvarkyti kieme, paruošti pietus, jai dar užteko sveikatos. Patys iškiliausieji profesionaliosios, arba klasikinės, kultūros kūrėjai yra savo tautų vaikai. Krauta 3,718 mln. tonų, arba 10,1 proc. daugiau nei pernai, ir spalio mėnesį. Ypač svarbiems svečiams bus įrengtas atskiras, vadinamasis VIP, kambarys. Penki darbininkai, iš jų du traktorininkai, buvo paskirti surinktas šiukšles nuvežti į aikštelę.
Antra taisyklė: aiškinamoji sakinio dalis su išskirtį, įtrauktį ar atskirtį reiškiančiais jungiamaisiais žodžiais be, išskyrus, įskaitant (ir), kitaip negu (nei), neišskiriant (ir), ne(į)skaitant, atvirkščiai negu (nei), priešingai negu (nei), skirtingai negu (nei), skirtingai nuo išskiriama kableliais, pvz.: Per karą, be kitų žmonių, tėvas priglaudė ir už save vyresnę seserį. Žmogus, priešingai negu žvėris, komunikuoja su objektu.
Išskiriamosios Sakinio Dalys
Žmonių grupės, išvardijamos sakinyje, dažnai išskiriamos kableliais.
Pavyzdžiai:
- Žmonių: vyrų, moterų ir paauglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia.
- Pasakyk tą patį visiems: mokytojui, kaimynams, mano draugams, ir sužinosi, ką jie apie tave galvoja.
- Iš tolimųjų kraštų grįžta šalčio tremtiniai - laukinės žąsys, antys, gulbės - ir suka lizdus.

Pažyminiai
Pavyzdžiai:
- Išrikiuotų palei sieną stalų turėjo pakakti visiems.
- Prieš akis plytėjo storu sniego sluoksniu apkloti laukai.
- Blyškiai geltona saulė iš lėto slėpėsi už horizonto linijos.
- Jis žiūrėjo į medžius be lapų ir galvojo apie vasaros žalumą.
- Pasirodė kareiviai žaliomis beretėmis.
- Gerai buvo įvertinti mokytojų nuopelnai auklėjant jaunąją kartą.
- Suolai, pajuodę, nešvarūs, ėjo pagal sienas, o viduryje stovėjo didelis stalas.
- Ir Ona, didelė, stambi, kaulėta, išėjo glėbiu malkų nešina.
- Praslinko kovas - šaltas, snieguotas.
- Baigia sudilti birželis, kontrastingas, kartais karštas ir gerokai drėgnas.
Priedėliai
Priedėliai su jungiamąją paskirtį turinčiais žodžiais ypač, arba, vadinamasis, labiausiai, daugiausia, dažniausiai, greičiausiai, kaip antai (kaip ta pačia reikšme), tai yra, būtent, pavyzdžiui, bent ir kt. taip pat reikalauja kablelių.
Pavyzdžiai:
- Pirmas atėjo Jonas Augutis, Povilo sūnus.
- Bet mano tėvas, karštas žmogus, paliepė užpykęs išmesti jį pro duris.
- Niekas nesitikėjo, kad Arūnas, tas visų pajuokiamas ir stumdomas Arūnas, pasielgs taip garbingai.
- Toliau bus plėtojama socialinės priežiūros, ypač globos ir rūpybos, sistema.
- Bet prieš tai jų vaidila, arba burtininkas, kiekvieno valgio gabaliuką meta po stalu.
- Senoji oda, vadinamoji žalčio išnara, pasilieka prie medžio.
- Kažkas, greičiausiai Didžkuvienė, įėjo iš gretimo kambarėlio.
- Atlaidus kitų silpnybėms, jis buvo griežtas ir reiklus sau.
- Juodais garbanotais plaukais, švitriomis rudomis akimis, ji atrodė kaip čigonė.
- Nagingas kalvis, jis niekada nelikdavo be uždarbio.
Įterpiniai
Įterpiniai, tokie kaip laimė, deja, beje, tik pamanyk, išskiriami kableliais.
Pavyzdžiai:
- Laimė, nė vieno žmogaus tarpdury nebuvo, nes visus, matyt, sutraukė į vidų kalbėtojas, kurio kiekvienas žodis buvo girdėti net lauke.
- Kol jaunas esi, rodos, lyg ir nesvarbu tėviškė.
- Aš, deja, į konferenciją negalėsiu atvykti.
- O mūsų daktaras dabar Seimo narys, beje.
- Jam gražus tas paltas, lyg žydintys (na, kaip jie ten vadinasi, kur miške auga), lyg žydintys viržiai.
- Kaip sakoma (būdavo sakoma), kaime tarp savų žmonių neprapulsi.

Kreipiniai
Kreipiniai visada išskiriami kableliais.
Pavyzdžiai:
- - Dėde, ar namie esi? - išgirdo Gugis.
- Bus, mama, kitoks gyvenimas - šviesesnis, lengvesnis.
- Šit tavo bėroji, Juozapai!
- Ėsk, karvute, ėsk, margoji, žalią žolę.
- Gerbiamasis pirmininke, 12 straipsnio siūlyčiau nesvarstyti.
- Tai kur, beširdi tu, eiti man?!
- O kas, tingine tu, leido tau!
- Jau kito tokio, tu mano katinėli, niekur nerasčiau.
- Jūs skrynelės, jūs margosios, daugiau jūsų nedangstysiu.
Šalutiniai Sakiniai
Pavyzdžiai:
- Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai.
- Atiduok, kas mano.
- Būk toks, koks nori kitiems rodytis.
- Lauke vis tiek vėsiau, ypač tada, kai vėjas užgauna.
- Kieno burna karti, tam ir medus nesaldu.
- Neturiu nieko paguodžiamo ponui, nebent kad visi volyniečiai prisiekė karaliui ir karalystei.
- Remontas netrukus atsipirks, juolab kad salę nuomosime.
- Žiūrovai nenuobodžiavo, juo labiau kad rezultatas ne kartą buvo lygus.
Sudėtiniai Sakiniai
Sudėtiniuose sakiniuose, sujungtuose jungtukais o, bet, tačiau, tad, todėl, užtat, dėl to, prieš šiuos jungtukus dedamas kablelis.
Pavyzdžiai:
- Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti.
- Antanukas dar nesiliauja prašyti, bet senelė medaus vis duoti nenori.
- Ir trečias brolis sakė eisiąs grumtis, tačiau visi jį išjuokė.
- Jam, regis, reikėtų tylėti kaip žemei, o vis dėlto nesugniūžta, kelia galvą.
- Nelengva apsispręsti, bet vis dėlto yra puiku turėti galimybę šiek tiek pristabdyti laiko tėkmę.
- Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių.
- Nei upė pakilusi jo nenuplovė, nei žemė neprasivėrė ir jo nepasiėmė.
- Čia iš lauko pareina darbininkai, čia vakaras tuoj, čia bulvių dar neprikasta, čia žolė kiaulėms dar nesukapota.
- Arba jis iš proto kraustosi, arba jis iš tikro šventasis.
- Arba kiemą tegu pasausina, arba tegu batus gerus duoda.
Bejungtukiai Sakiniai
Bejungtukiuose sakiniuose dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu, priklausomai nuo semantinio ryšio tarp dėmenų.
Pavyzdžiai:
- Veltui meldi aušros, miršta balsas maldos, vien gailios tau ašaros krinta.
- Dienos trumpos, vakarai ilgi, darbo jokio nėra, valgyti nėra ko.
- Vilijai bėgti, mergaitei mylėti.
- Kelias išklampotas, gėlynai nesukasti ir neapsodinti, gyvatvorės neapkarpytos - visur apsileidimas, netvarka, nešvara.
- Padidins Vyriausybė pelno mokestį - gamintojai ims slėpti pelną.
- Kumeliukas buvo tikrai gražus gyvulėlis: balta vilnelė klojo visą kūną, uodegos plaukas vijosi šilko mazgeliais.
- Tu kalbi teisingai: į mano kalną gali įkopti tiktai skaidrūs kaip krištolas žmonės.
Pagrindiniai Kablelio Vartojimo Atvejai
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai kablelio vartojimo atvejai:
| Atvejis | Pavyzdys |
|---|---|
| Vienarūšės sakinio dalys | Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu. |
| Aiškinamosios sakinio dalys | Kieme, ypač palei tvorą, nuo vėjo šiureno nukritę lapai. |
| Išskiriami žodžiai ir frazės | Žmonių: vyrų, moterų ir paauglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia. |
| Pažyminiai | Išrikiuotų palei sieną stalų turėjo pakakti visiems. |
| Priedėliai | Pirmas atėjo Jonas Augutis, Povilo sūnus. |
| Įterpiniai | Laimė, nė vieno žmogaus tarpdury nebuvo. |
| Kreipiniai | - Dėde, ar namie esi? - išgirdo Gugis. |
| Šalutiniai sakiniai | Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai. |
| Sudėtiniai sakiniai | Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti. |
| Bejungtukiai sakiniai | Veltui meldi aušros, miršta balsas maldos, vien gailios tau ašaros krinta. |