Kai žiemą nosis niežti, čiaudulys nesibaigia, o nosies išskyros nepraeina kelias savaites, daugelis įtaria peršalimą. Tačiau tai gali būti visai ne viruso, o alergijos pasekmė. Specialistai pastebi, kad šaltuoju metu vis daugiau žmonių kenčia nuo alerginės slogos, kurią sukelia patalpose tvyrantys alergenai - dulkių erkutės, pelėsiai ar gyvūnų pleiskanos.
Vaikų ligų gydytoja, alergologė Rūta Požerskytė sako, kad pirmasis dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį - kiek ilgai tęsiasi simptomai.
Kaip atskirti alerginę slogą nuo peršalimo?
Norint atskirti, ar tai - alergija, ar peršalimas, visų pirma reikėtų įsivertinti, kiek laiko tęsiasi simptomai ir ar sveikata neprastėja.
„Peršalimas paprastai trunka 7-10 dienų, o simptomai praeina savaime. Jei nosies išskyros, užgulimas ar čiaudulys nepraeina po 2 savaičių, o ypač jei nėra karščiavimo, bendras savijautos pablogėjimas nebe toks ryškus, bet simptomai kartojasi - tai ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie alerginę slogą“, - aiškina gydytoja R. Požerskytė. Skiriasi ir nosies išskyrų pobūdis - esant virusinei slogai, sekretas tirštėja, keičia spalvą, tampa gelsvas ar žalsvas, o alerginės slogos metu išskyros išlieka skaidrios ir vandeningos.
„Alerginės slogos metu būdingas nosies, akių, gomurio niežėjimas, sekreto tekėjimas žemyn ryklės siena, taip pat pasikartojantis čiaudulys, vadinamas alerginiu saliutu“, - sako ji.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė papildo, kad alerginę slogą dažnai išduoda ir kiti požymiai. „Skirtingai nei peršalus, sergant alerginiu rinitu neskauda gerklės, nekarščiuojama, nėra bendro silpnumo. Išskyros iš nosies išlieka vandeningos, netirštėja“, - teigia ji.
Anot vaistininkės, alergines reakcijas į pelėsį gali padėti sumažinti antihistamininiai vaistai, stabdantys histamino išsiskyrimą organizme.
„Alergijos požymiai - vandeninga sloga, čiaudulys, nosies niežulys, akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas. Būtinai turi būti dviejų simptomų kompleksas - tada yra šienligė, t.y. alergija žiedadulkėms.
Alergija paprastai pasireiškia odos, kvėpavimo takų, akių alerginėmis reakcijomis ar būdingais alerginiais simptomais.
Štai pagrindiniai skirtumai tarp alerginės slogos ir peršalimo:
| Požymis | Alerginė sloga | Peršalimas |
|---|---|---|
| Trukmė | Ilgiau nei 2 savaitės | 7-10 dienų |
| Išskyros | Skaidrios ir vandeningos | Tirštėja, keičia spalvą (gelsvos arba žalsvos) |
| Kiti simptomai | Nosies, akių, gomurio niežėjimas, čiaudulys | Gerklės skausmas, bendras silpnumas, karščiavimas |
Kodėl žiemą simptomai paaštrėja?
Nors daugeliui alergija asocijuojasi su pavasario žiedadulkėmis, žiemos laikotarpiu simptomus gali sukelti visai kiti dirgikliai.
„Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, o tai lemia intensyvesnį kontaktą su alergenais - dulkių erkėmis, gyvūnų pleiskanomis, pelėsiais ar net įkvepiamomis cheminėmis medžiagomis. Visa tai gali išprovokuoti alerginės slogos simptomus arba juos sustiprinti“, - teigia R. Požerskytė.
Simptomus gali paaštrinti ir temperatūros svyravimai, drėgmės pokyčiai, tabako dūmai ar oro tarša.
„Trumpas išėjimas į šaltą orą ar staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti čiaudulį ar nosies užgulimą ir nesergant alergija - tai būdinga vadinamajam nealerginiam, arba vazomotoriniam, rinitui. Tačiau žmonėms, turintiems nuolatinį alerginį rinitą, žiemą šie nespecifiniai dirgikliai dažnai dar labiau paaštrina simptomus“, - pažymi gydytoja.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad alergijos gali kryžmintis - tai reiškia, jog jautrumas žiedadulkėms kartais gali sukelti reakcijas į tam tikrus maisto produktus arba maisto papildus. Dėl to svarbu stebėti organizmo reakcijas į naujus galimus dirgiklius.
Tą patį akcentuoja ir „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K. Šnirpūnienė: „Alergiją gali išprovokuoti bet koks žolinis maisto papildas ar net įprasti vitaminai. Todėl alergiškiems žmonėms visuomet rekomenduoju vartoti tik gydytojo paskirtus preparatus ir stebėti organizmo reakciją pradėjus naują kursą.“
Kada būtina pasitarti su gydytoju?
Jei sloga užsitęsia, vargina, verta pasikonsultuoti su specialistu, atlikti tyrimus, kurie padėtų patikslinti simptomų priežastį. Pasak R. Požerskytės, diagnozuojant pirmiausia vertinami simptomai - jų trukmė, pobūdis ir ryšys su galimais dirgikliais. Be to, svarbu patikslinti, ar pacientas turi genetinį polinkį į alergiją, kokia jo šeiminė anamnezė ir ar pasireiškia kitos alerginės ligos, tokios kaip astma, egzema. Tuomet atliekami tikslūs tyrimai.
„Dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie leidžia greitai nustatyti jautrumą konkretiems alergenams. Alternatyva - specifinių IgE antikūnų tyrimas iš kraujo, tinkamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Svarbu žinoti, kad alerginiam rinitui išsivystyti reikia laiko - vaikams iki dvejų metų ši diagnozė nustatoma retai“, - pabrėžia alergologė.
Ji primena, kad egzistuoja vadinamasis atopinis maršas - alerginių ligų progresavimo modelis, kai atopinė egzema dažnai pasireiškia pirmoji, vėliau gali išsivystyti alerginis rinitas, o galiausiai - astma. Jei žmogus jau serga viena iš šių ligų, padidėja tikimybė, kad gali pasireikšti ir kita.
Kaip palengvinti simptomus?
Alerginės slogos valdymas neatsiejamas nuo tinkamos aplinkos priežiūros. Būtina vengti dulkių kaupimosi - atsisakyti kilimų, storų užuolaidų, pliušinių žaislų, senų knygų. Patalynę rekomenduojama skalbti aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje bent kartą per savaitę, naudoti hipoalerginę patalynę, vėdinti kambarius, o grindis ir baldus valyti drėgnu būdu.
„Naudinga naudoti HEPA filtrus tiek dulkių siurbliuose, tiek oro valytuvuose. Ypač žiedadulkių sezono metu - grįžus iš lauko nusiprausti, persirengti ir išpūsti nosį, kad sumažintume kontaktą su alergenais“, - pataria K. Šnirpūnienė.
Prevenciniais tikslais galima pasitelkti ir į nosį purškiamus preparatus, kurie sudaro apsauginę plėvelę ant gleivinės ir neleidžia alergenams prasiskverbti giliau.
Anot vaistininkės, gydymo taktika priklauso nuo simptomų intensyvumo ir išplitimo. Gali būti skiriami tiek sisteminio (tabletės, sirupai), tiek vietinio poveikio (purškalai, lašai) vaistai.
„Pirmos kartos antihistamininiai, kaip klemastinas, efektyviai mažina niežulį, tačiau dažnai sukelia mieguistumą, burnos džiūvimą. Antros kartos, tokie kaip loratidinas ar cetirizinas, šio poveikio neturi, bet ilgalaikis vartojimas gali paveikti kepenis. Šiuo metu dažniausiai rekomenduojame trečios kartos antihistamininius, kaip bilastinas - jie yra saugesni, neveikia kepenų ir nesukelia mieguistumo“, - pastebi vaistininkė.
Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti gliukokortikoidus - trumpalaikiam vartojimui, mažėjančiomis dozėmis. Taip pat taikomi vietinio poveikio kortikosteroidų purškalai, tokie kaip mometazonas ar flutikazonas, kurie mažina gleivinės uždegimą, bet ilgainiui gali išsausinti nosį, todėl svarbu ją papildomai drėkinti.
„Dar viena svarbi vaistų grupė - kromoglikatai. Jie efektyviausi tuomet, kai pradedami vartoti prieš pasireiškiant simptomams, ir padeda išvengti alergijos įsisiūbavimo.
Alerginė sloga ir menopauzė
Nors šiais laikais daug kalbama apie menopauzę ir su ja susijusius pokyčius, vis dar egzistuoja klaidingi įsitikinimai. Nemažai moterų, pajutusios pirmuosius simptomus, nežino, kur kreiptis pagalbos ar kaip atpažinti šio laikotarpio pradžią. Šiandien požiūris į moters organizmo pokyčius menopauzės laikotarpiu yra gerokai pasikeitęs. Menopauzė nebėra vertinama tik per simptomų prizmę.
Pasak gydytojos D., „Dabar požiūris į menopauzę yra pasikeitęs - tai nėra tik karščio bangos ar nereguliarus mėnesinių ciklas, kaip daugelis mano. Kalbame apie viso organizmo pokyčius, lėtinių ligų prevenciją, kaulų sveikatą, Alzheimerio ir širdies ligas.
Menopauzė diagnozuojama, kai 12 mėnesių moteris neturi menstruacijų. Perimenopauzė yra natūralus pereinamasis laikotarpis, kai moters organizmas palaipsniui ima gaminti mažiau estrogenų, ir atsiranda pirmieji pokyčiai tiek cikle, tiek savijautoje.
„Viskas prasideda nuo ciklo pokyčių. Jis gali trumpėti arba ilgėti, vėluoti ar dažnėti. Net jei mėnesinės dar vyksta reguliariai, moterys dažnai pastebi kitus pokyčius: stipresnius PMS simptomus, nuotaikų kaitą, dirglumą, jautrumą, fizinį nuovargį, ypač vakare. Kai kurios juokaudamos sako: tarsi grįžo paauglystės laikai“, - pasakoja gydytoja D. Šio laikotarpio simptomai gali būti labai įvairūs: nuo karščio bangų, padidėjusio prakaitavimo, nemigos iki sąnarių skausmų, širdies permušimų, dėmesio koncentracijos sutrikimų ar vadinamojo „smegenų rūko“.
Vienas iš neįprastų, bet vis dažniau pastebimų simptomų, anot gydytojos, pakitęs moters prakaito kvapas. „Moters žarnyno mikrobiota per menopauzę keičiasi, o tai turi įtakos ne tik virškinimui ar imunitetui, bet ir odos būklei, kvapui, net emocinei savijautai. Keičiasi moters odos pH, todėl gali pakisti ir prakaito kvapas. Svarbu suprasti, kad mikrobiota yra susijusi su bendra sveikata - tiek fizine, tiek psichine“, - paaiškina gydytoja D.
Menopauzės metu kinta moters organizmas, todėl labai svarbus ir mitybos pakoregavimas. Pasak gydytojos ginekologės, nebetinkama maitintis taip, kaip jaunystėje: „Svarbu, kad su maistu gautume pakankamai baltymų - nuo 1 iki 1,5 gramo vienam kūno kilogramui.
Ji taip pat akcentuoja, kad maisto papildų vartojimas turėtų būti tikslingas ir paremtas tyrimais. Nerekomenduojama vartoti multivitaminų viename buteliuke, kaip dabar madinga. Nes vienos medžiagos nedera su kitomis, pavyzdžiui, magnis su geležimi trukdo vienas kitam įsisavinti. Kalbant apie pagrindinius papildus, gydytoja D. Keršulytė įvardija omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D, magnio, geležies svarbą.
Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, dar vadinamas ankstyva menopauze, yra itin jautri ir sudėtinga būklė, ypač jei ji diagnozuojama jaunai, dar negimdžiusiai moteriai. „Būna, kad priešlaikinis kiaušidžių išsekimas nustatomas vos 30-35 metų sulaukusioms moterims. Šiandien medicina taiko kompleksinį požiūrį, derinant gyvensenos pokyčius su individualiai parinktais gydymo sprendimais.
„Dažnai moterys nesureikšmina rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs cholesterolio lygis ar dislipidemija. Bet kai kraujagyslės užsikimš ir įvyks infarktas ar insultas, bus jau per vėlu. O jei moteriai dar ir anksti prasideda menopauzė, jos kaulų, širdies ir smegenų sveikata yra dar labiau pažeidžiama“, - teigė „Hila“ centro ginekologė D.
PHT yra itin svarbi priemonė moterims, kurios turi rizikos veiksnių.
Gydytoja D. Keršulytė pasidžiaugė, kad vis daugiau moterų nebijo kalbėti apie savo simptomus ir ieško pagalbos. Anot jos, pasikeitęs požiūris ir didėjantis sąmoningumas leidžia ne tik geriau suprasti savo kūną, bet ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą: „Šiuolaikinės moterys nori jaustis gerai, o ne kentėti. Anksčiau sakydavo: mano mamai ir močiutei taip buvo, ir aš pakentėsiu. Kadangi šiandieninė gyvenimo trukmė yra pailgėjusi, moterys apie trečdalį ar net pusę savo gyvenimo praleidžia menopauzėje. Tad svarbu ne tik sumažinti nemalonius simptomus, bet ir rūpintis tiek savo fizine, tiek emocine sveikata.
„Apie 20 proc. moterų dėl menopauzės simptomų atsisako geresnių pareigų arba net palieka darbą. Todėl labai svarbu laiku sau padėti - ne kentėti.
Kvėpavimas - natūrali mūsų kasdienybės dalis, apie kurią net nesusimąstome. Tai, kad sklandus kvėpavimas reikšmingas gerai savijautai, gyvenimo kokybei, dažniausiai pastebime tik susidūrę su jo sutrikimais. Kai kuriuos negalavimus galima nuslopinti vaistais, bet kai kurie reikalauja tam tikrų procedūrų.
„Šiuo metu daliai pacientų atsiranda alerginė sloga, kartu su tuo paaštrėja kvėpavimo problemos. Žmonių, kuriems įprastai sunku kvėpuoti, savijauta pavasarį dar labiau suprastėja. Taip pat padažnėja ūminių sinusitų, paūmėja lėtinės ligos, pavyzdžiui, nosies polipozė (polipai nosyje) arba lėtinis sinusitas dėl paburkusios nosies gleivinės“, - vardija D.
Tiesa, dėl kvėpavimo takų sutrikimų ne visada kaltos alergijos. „Užgulusi nosis, sloga, ypač jaunus žmones, gali kamuoti dėl iškrypusios nosies pertvaros. Kai pertvara iškrypusi, bet koks nosies gleivinės paburkimas pasunkina kvėpavimą per nosį, nes nosyje ir taip mažai vietos“, - paaiškina specialistas. Jis pastebi, kad prastai besijausdami patys sau klaidingai diagnozuojame sinusitą, todėl griebiamės nosies gleivinę sutraukiančių vaistų, kai kurie - net antibiotikų.
„Žmogus kartais net neįsivaizduoja, kad gali kvėpuoti gerai. Būna, ateina 60-70 metų pacientai, kvėpuojantys tik viena šnerve. Nosies pertvaros operacija išties yra nesudėtinga ir greita.
Knarkimas - dažna problema, dėl kurios pacientai praveria LOR gydytojų duris. Šis sutrikimas apkartina gyvenimą ne ribotą laiką, kaip alerginė sloga - jis metų metus gali varginti ne tik patį asmenį, bet ir jo partnerį. Vis dėlto gydytojas otorinolaringologas įspėja nedelsti. Jei metų metus knarkiama kiekvieną naktį, gleivinė kas naktį dirginama, minkštieji ryklės audiniai išsitampo, raumuo pasidaro ne toks elastingas, vėliau atliekant nosies operaciją efektas nebebūna toks geras.
„Kvėpavimas per nosį po kriauklių operacijos atsistato, bet ryklės audiniai jau būna pakitę - jie nebegrįžta į savo pradinę padėtį. Pacientai į LOR specialistus kreipiasi ne tik varginami problemų, bet ir tiesiog norėdami pagerinti savo gyvenimo kokybę ir sportinį efektyvumą. Gydytojas D. „Ypač jauni žmonės dabar mėgsta užsiimti netradiciniais sportais, joga, medituoja. Dauguma šių metodų ir užsiėmimų paremti taisyklingu kvėpavimu per nosį. Dalis pacientų kreipiasi, nes tam tikroje padėtyje sunkiau kvėpuoja, arba kvėpavimas sutrinka atliekant specifinius sportinius pratimus.
Viena savaitė darželyje, kita - lovoje namuose? Gydytojo otorinolaringologo pacientai - ne tik suaugę, bet ir vaikai. Tėvams pažįstamos situacijos, kai vieną vaiko savaitę darželyje ar mokykloje seka savaitė sirgimo namuose. Vaikui liga įprastai prasideda nuo slogos, vėliau jis atgula į lovą dėl kosulio. Kai kuriems vaikams nuolat kyla ausų uždegimai.
Adenoidai - tai nosiaryklės gale esantis limfoidinis audinys. Jie didžiausi tarp 3-7-ųjų gyvenimo metų, paskui mažėja ir iki 20-ties metų visai išnyksta. Padidėję adenoidai gali lemti ne tik nuolatines ligas, bet ir apsunkinti kvėpavimą. Jei vaikas po sporto arba net užsiimdamas ramia veikla, pavyzdžiui, žiūrėdamas televizorių, piešdamas, būna išsižiojęs, tikėtina, kad tai dėl padidėjusių adenoidų.
Kartais adenoidus pavyksta sumažinti medikamentais. Visgi, pusė vaikų, nepaisant gydymo, negali gerai kvėpuoti. Tuomet rekomenduojama nedidelė ir saugi procedūra - adenoidų pašalinimas. Vaikai gerai pakelia šią 10-15 min. trukmės procedūrą.
„Šiuolaikiniai metodai leidžia visiškai pašalinti adenoidus, kitaip nei prieš 15-20 metų. Šiuo metu adenoidai šalinami taikant bendrąją nejautrą, priešingai nei anksčiau - vietinę, o tai leidžia chirurgui tiksliai atlikti procedūrą. Ataugimo rizika yra minimali.
Kaip tėvams paruošti vaiką adenoidų šalinimo operacijai? Svarbiausia - nemeluoti ir neslėpti: „Tėvai turėtų paaiškinti vaikui, kad gydytojas, kol jis miegos, jį pagydys. Atsikėlęs jis bus sveikas, galės valgyti ledus, sportuoti, nereikės vartoti vaistų, plauti nosies.
Kita gana dažna paaugliams, ypač 12-15 metų, atliekama operacija - nosies kriauklių korekcija. Ji gali pagerinti kvėpavimą ir kartu užkirsti kelią dantų sąkandžio ir apatinio žandikaulio problemoms.
„Kai vaikas ne vienerius metus vaikšto išsižiojęs, gali atsirasti dantų sąkandžio problemų, prastai vystosi apatinis žandikaulis. Tais atvejais rekomenduojama atlikti nosies kriauklių korekciją, kuri taip pat trunka vos 10-15 min., o nauda - didžiulė. Po jos paauglys gali kvėpuoti lengviau.
Šiuolaikinė medicina gali ne tik efektyviai gydyti sutrikimus, bet ir pagerinti kvėpavimą, sportinę būklę. „Pacientams kartais pakanka visiškai nedidelės intervencijos, kad kvėpavimas atsistatytų ir taptų žymiai lengviau atlikti kasdienes užduotis arba pakelti fizinius krūvius.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.