Galvos skausmas nėštumo metu - gana dažnas reiškinys, kuris gali pasireikšti tiek pirmąjį, tiek antrąjį ar trečiąjį nėštumo trimestrą. Nors šis simptomas nėra neįprastas, jis gali sukelti diskomfortą ir nerimą būsimosioms mamoms. Svarbu žinoti, kad galvos skausmas gali būti įvairių priežasčių rezultatas, ir nors daugeliu atvejų jis nėra pavojingas, kai kuriais atvejais gali būti ženklas, kad reikia kreiptis į gydytoją.
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis dažnai gali būti lydimas įvairių negalavimų. Vienas iš dažniausių nusiskundimų, su kuriais susiduria būsimos mamos, yra galvos skausmas. Aptarsime, kodėl galvos skausmas gali pasireikšti nėštumo metu, kokie yra jo tipai, ir kaip galima su juo kovoti.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines galvos skausmo priežastis nėštumo metu, simptomus, gydymą ir prevenciją.
Pagrindinės galvos skausmo priežastys nėštumo metu
Galvos skausmo priežastys gali būti labai įvairios. Nėštumo metu organizme vyksta daug pokyčių, kurie gali turėti įtakos galvos skausmų atsiradimui:
- Hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu hormonų lygiai, ypač estrogeno ir progesterono, labai keičiasi, kas gali paveikti kraujagysles ir nervų sistemą, sukeldami galvos skausmus. Tai ypač pasireiškia pirmąjį trimestrą.
- Padidėjęs kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis, kuris gali būti nėštumo pasekmė, gali sukelti galvos skausmus.
- Dehidratacija. Nėštumo metu moterims gali būti sunkiau užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme, o dehidratacija gali sukelti galvos skausmus. Tai ypač aktualu tiems, kurie kenčia nuo rytinių pykinimų arba pykinimo per visą nėštumą.
- Stresas ir nuovargis. Nėštumo metu moterims gali būti daugiau streso, nes jos prisitaiko prie fizinių ir emocinių pokyčių. Nepakankamas miegas, emocinis nuovargis ir nerimas taip pat gali sukelti galvos skausmus.
- Mitybos trūkumai. Nėštumo metu svarbu gauti reikiamą kiekį maistinių medžiagų, o kai kurie trūkumai (pavyzdžiui, magnio trūkumas) gali prisidėti prie galvos skausmų atsiradimo.
- Kofeino vartojimas. Nėštumo metu rekomenduojama riboti kofeino vartojimą, nes jis gali turėti įtakos kraujospūdžiui ir sukelti galvos skausmus, ypač jei jo vartojama per daug arba jei staiga sumažinamas jo kiekis.
- Sinusų uždegimas (sinusitas). Dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujo tūrio nėštumo metu gali padidėti sinusų uždegimo rizika, o tai taip pat gali sukelti galvos skausmus.
Kitos galimos priežastys
- Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti galvos skausmą.
- Nėštumo metu daugelis moterų patiria miego sutrikimus, o tai gali sukelti įtampą ir galvos skausmą.
- Nėštumo metu neretai kyla stresas ir nerimas, kurie gali sukelti galvos skausmą.
- Jei nėštumo metu sumažinote ar nutraukėte kofeino vartojimą, tai taip pat gali būti galvos skausmo priežastis.
Galvos skausmo tipai nėštumo metu
Nėštumo metu galvos skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Štai keletas dažniausių tipų:
- Įtampos tipo galvos skausmas: Tai yra dažniausias galvos skausmas nėštumo metu. Jis pasireiškia kaip nuolatinis, spaudžiantis skausmas, dažniausiai abiejose galvos pusėse.
- Migrena: Kai kurios moterys nėštumo metu gali patirti migreninius galvos skausmus. Jie paprastai yra stipresni nei įtampos tipo skausmai ir gali būti lydimi pykinimo, jautrumo šviesai ir triukšmui.
- Sinusiniai galvos skausmai: Šie skausmai atsiranda dėl sinusų uždegimo ir dažniausiai pasireiškia kaktos srityje arba aplink akis.
Patarimai, kaip valdyti galvos skausmus nėštumo metu | Migrena nėštumo metu | Neurologas Mumbajuje
Simptomai, kuriuos verta stebėti
Kai galvos skausmas pasireiškia nėštumo metu, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir stebėti, ar yra kitų susijusių požymių. Galvos skausmas, kurio nereikėtų ignoruoti, gali apimti:
- staigus ir stiprus galvos skausmas, kuris nesiliauja ir nepraeina su įprastais vaistais;
- galvos skausmas, lydimas regos sutrikimų (pavyzdžiui, mirgėjimo akyse, dėmių matymas, neryškus matymas);
- patinimas (pvz., patinimas rankų, veido, kojų, ir galvos skausmas);
- galvos skausmas kartu su pykinimu, vėmimu, karščiavimu ar staigiu svorio padidėjimu;
- galvos skausmas, lydimas stipraus skausmo pilvo srityje.
Jei pastebėsite kokį nors iš šių požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnės būklės, pavyzdžiui, preeklampsijos, požymiai.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors dauguma galvos skausmų nėštumo metu nėra pavojingi, tam tikrais atvejais jie gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas. Jei galvos skausmas yra labai stiprus, nuolat pasikartoja arba yra lydimas kitų simptomų, tokių kaip regos sutrikimai, aukštas kraujospūdis ar kojų tinimas, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali būti preeklampsijos - rimtos nėštumo komplikacijos - ženklas.
Gydymas ir palengvinimas
Daugeliu atvejų galvos skausmas nėštumo metu gali būti valdomas nesunkiai, tačiau svarbu žinoti, kokios priemonės yra saugios ir veiksmingos.
Geriausia poilsio ir miego laikytis: Pabandykite pakankamai miegoti ir poilsio metu atsipalaiduoti. Per daug streso ir nuovargio gali dar labiau pabloginti galvos skausmus.
Hidracija: Gerkite pakankamai vandens. Dehidratacija yra viena iš galvos skausmų priežasčių, todėl svarbu gerti bent 8 stiklines vandens per dieną.
Šalti arba šilti kompresai: Šaltas kompresas ant kaktos ar nugaros gali palengvinti galvos skausmą. Kai kurioms moterims šiltas kompresas gali būti efektyvesnis, ypač jei skausmas atsiranda dėl įtampos.
Lengvi skausmą malšinantys vaistai: Paracetamolis yra vienas iš saugiausių vaistų nėštumo metu ir gali būti naudojamas, jei galvos skausmas yra stiprus. Ibuprofeno vartojimas nėštumo metu paprastai nėra rekomenduojamas, ypač pirmąjį ir trečiąjį trimestrą, todėl prieš vartojant bet kokius vaistus būtina pasitarti su gydytoju.
Raminančios priemonės: Atsipalaidavimas, meditacija ir kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą, taip sumažinant galvos skausmus.
Kaip palengvinti galvos skausmą nėštumo metu?
- Įsitikinkite, kad pakankamai ilsitės ir miegate.
- Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Valgykite reguliariai, vengiant ilgų pertraukų tarp valgymų, nes tai gali sukelti galvos skausmą.
- Lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar plaukimas, gali padėti sumažinti galvos skausmą.
- Šaltas ar šiltas kompresas gali padėti sumažinti galvos skausmą, priklausomai nuo jo tipo.
- Kai kurie eteriniai aliejai, pvz., levandos, gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti galvos skausmą.
Vengti vaistų
Nėštumo metu reikėtų vengti bet kokių vaistų, nebent jie būtų rekomenduoti gydytojo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų galvos skausmai nėštumo metu nėra pavojingi, kai kuriais atvejais jie gali būti rimtesnės būklės, pvz., preeklampsijos, požymis. Jei patiriate stiprius ar ilgai trunkančius galvos skausmus, kartu su kitais simptomais, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Nėštumo metu apie 40 proc. Dauguma galvos skausmų nėštumo metu yra pirminio tipo. Tai reiškia, kad skausmas atsiranda savaime ir tai nėra nėštumo komplikacijų požymis. Kai kurios būklės antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais gali būti ypač pavojingos. Pavyzdžiui, galvos skausmą gali sukelti aukštas kraujospūdis, pasireiškiantis po 20 nėštumo savaitės.
Nėštumo metu prieš pradedant vartoti įprastus vaistus nuo galvos skausmo reikėtų pasitarti su gydytoju. Negalima vartoti ibuprofeno ir aspirino. Skausmą malšinantys vaistai gali pakenkti besivystančiam vaisiui, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.
Migrena nėštumo metu
Migrena yra lėtinis genetiškai apspręstas neurologinis susirgimas, pasireiškiantis priepuoliais, kurių pagrindinis simptomas yra galvos skausmas, lydimas migreninių reiškinių, ir stiprėjantis įprastinio fizinio aktyvumo metu. Negydytas arba blogai gydomas migreninis galvos skausmas paprastai būna ilgas, gali tęstis iki 3 parų. Jo intensyvumas apibūdinamas kaip stiprus, labai stiprus ar net nepakeliamas, dažniausiai skauda kuri nors galvos pusė, ypač dažnai skauda kaktą, smilkinius, akiduobes.
Migrenai diagnozuoti yra būtini migreniniai skausmą lydintys reiškiniai: jautrumas garsui, šviesai ir/arba pykinimas, vėmimas. Priepuolio metu neretai vargina jautrumas kvapams, svaigulys.
Išskirtinė migreninio skausmo savybė - stiprėjimas atliekant įprastą fizinę veiklą, tokią kaip lipimas laiptais, pasilenkimas, pirkinių nešimas. Apie trečdalis sergančiųjų prieš galvos skausmą ar jo piko metu patiria migrenos aurą. Dažniausia yra tipinė aura, kuri pasireiškia regos, rečiau papildomai ir jutimo, kalbos sutrikimais.
Iki dviejų trečdalių pacientų nurodo, kad kelios valandos ar net 1-2 dienos prieš galvos skausmo priepuolį jaučia, kad jis įvyks. Šiuo periodu išsakomi neskausminiai nusiskundimai yra vadinami migrenos priepuolio prodromu. Dažniausiai nurodomi prodromo požymiai yra nuovargis, žiovulys, dirglumas, negalėjimas susikaupti, kuris dar yra vadinamas smegenų rūku, miego sutrikimas, veido patinimas, padažnėjęs šlapinimasis, noras valgyti specifinį, dažniausiai saldų maistą, kaklo, pakaušio sukaustymas, diskomfortas.
Migrenos sunkumą nusako ne tik paties priepuolio stiprumas ir trukmė, bet ir priepuolių dažnis. Tipinio dažnio migreną patiria apie 60 % pacientų, kuriuos priepuoliai ištinka 1-2 kartus per mėnesį ar rečiau. Migrena vadinama dažna, jei priepuoliai kartojasi bent kartą per savaitę. Tokį priepuolių dažnumą nurodo apie 30 % sergančiųjų. Jei pacientas patiria galvos skausmo dienų 15 ir daugiau per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius - yra diagnozuojama lėtinė migrena. Nors šia sunkiausia migrenos forma serga tik apie 10 % pacientų, bet tai yra didžiausią ligos naštą patiriantys ligoniai.
Migrena diagnozuojama tik pagal žodinį priepuolio apibūdinimą. Migrena yra vienas iš dažniausių neurologinių susirgimų, Lietuvoje bent vieną migrenos priepuolį per vienerius metus patiria 18,8 % suaugusiųjų.
Kaip nurodo apibrėžimas, migrena yra genetiškai apspręstas susirgimas. Šiuo metu identifikuota virš 120 genomo vietų, kurios gali būti susijusios su migrena, jos tipu, o gal net ir dažniu, polinkiu į vaistų nuo skausmo pervartojimu. Pacientas gali būti pirmasis ir vienintelis sergantysis giminėje, bet žymiai dažniau yra nurodoma, kad migrena serga pirmos (tėvai, broliai, seserys, vaikai) ir antros eilės paciento giminaičiai.
Migrenos pirmą priepuolį gali patirti asmuo nuo pat ankstyvos vaikystės iki vėlyvos senatvės, bet dažniausiai pirmieji priepuoliai ištinka paauglystėje ir jaunystėje iki 30 metų. Kadangi genų apspręstą migrenos išraišką lemia daug vidinių veiksnių, iš kurių bene pats svarbiausias yra lytiniai hormonai, jau nuo seno yra pastebėta, kad migrena apskritai net 3 kartus dažniau serga vaisingo amžiaus moterys, o skirtingi moters gyvenimo etapai, kurie skiriasi hormoniniu aktyvumu, gali skirtis migrenos sunkumu.
Kadangi nėštumo metu išnyksta cikliniai estrogenų koncentracijos svyravimai, net 80 % nėščiųjų nurodo žymų migrenos pagerėjimą ar net visišką priepuolių išnykimą nėštumo metu. Tačiau šis teiginys reikalauja kelių patikslinimų. Pirmiausia, daliai nėščiųjų akivaizdus migrenos pagerėjimas gali įvykti ne nuo nėštumo pradžios, bet nuo 12 sav., tai siejama su pilnai pradėjusia funkcionuoti placenta. Antra, padidėjusi ir stabili estrogenų koncentracija teigiamai veikia migreną be auros, bet migrena su aura gali nepakisti, ir net priešingai - nėštumo metu gali įvykti pirmasis migrenos su aura priepuolis. Likusioms nėščiosioms migrena išlieka nepakitusi ir tik nedidelei daliai migrena blogėja. Šioms nėščiosioms reikalinga patikslinti, ar nėra susirgimų, kurie migreną pablogino ir kuriuos būtina tinkamai gydyti.
Nėščiosioms dažnai kyla klausimas, ar galima vaistais gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu? Atsakymas - taip, galima, ir net reikia. Deja, sunkiam migrenos priepuoliui nutraukti nėra tyrimais patvirtintų veiksmingų nemedikamentinių priemonių. Žinoma, yra rekomenduojama ramybė, poilsis, miegas, gali padėti lokalus šaltis, lengvas masažas ar pan. Tačiau šių priemonių veiksmingumas yra ribotas. Jas rekomenduojama išbandyti, bet jei skausmas nemažėja per valandą - reikalingi vaistai. Pavėluotas vaistų vartojimas dažniausiai būna mažai veiksmingas, skausmas tampa ilgas, labai stiprus, lydimas pykinimo ir vėmimo.
Žemiau pateikiamas namuose tinkamų vartoti saugių vaistų sąrašas, kuris jus konsultuojančio gydytojo neurologo gali būti papildytas pagal individualius poreikius:
- viso nėštumo metu skausmui malšinti yra tinkamas paracetamolis 500 mg 2 tab.
- viso nėštumo metu saugūs yra triptanų klasės vaistai, iš kurių daugiausiai duomenų turima apie sumatriptaną 50-100 mg bei rizatriptaną 10 mg.
Jei migrenos priepuoliai nėštumo metu vargina dažnai, pvz. kartą per savaitę ir dažniau, o priepuolius dažninančios nėštumo būklės yra paneigtos (žr. „Kaip keičiasi migrena nėštumo metu?“), yra rekomenduojamas migrenos priepuolius retinantis gydymas. Priešingai rekomendacijai migrenos priepuolį gydyti vaistais, priepuoliams retinti nėštumo metu beveik visada rekomenduojamos tik nemedikamentinės priemonės, net galvos skausmą retinančių papildų vartojimas yra skiriamas trumpesniais periodais ir mažesnėmis dozėmis. Retinantys priepuolius vaistai, kitaip vadinama medikamentinė migrenos prevencija ar profilaktika, skiriama neurologo išimtinais atvejais.
Prieš keletą metų buvo sudarytas įsimenantis ir prasmingas akronimas SEEDS (liet. sėklos), nurodantis pagrindines nemedikamentinio migrenos valdymo kryptis:
- S (angl. Sleep) - miegas
- E (angl. Excercise) - fizinis aktyvumas
- E (angl. Eat) - mityba
- D (angl. Diary) - migrenos dienynas
- S (Stress) - emocinės įtampos valdymas
migreną retina reguliarus, t.y. bent 3 kartus per savaitę fizinis aktyvumas (žr. Nors iš pirmo žvilgsnio tokios rekomendacijos skamba labai apibendrintai ir paprastai, bet ilgalaikis jų laikymasis duoda tikrai gerų rezultatų.
Migrenos pasikeitimas pagimdžius - sunkiai prognozuojamas iš anksto, nes jos sunkumą ir dažnį veikia ne tik vidiniai moters hormonų pokyčiai, bet ir su naujagimiu, kūdikiu susiję veiksniai, tokie kaip blogas miegas, jo stoka, mitybos režimo sutrikimas, sustabdytas prieš tai buvęs reguliarus fizinis aktyvumas, baimė gerti vaistų nuo skausmo žindant ir pan. Būtent su nauju šeimos nariu susiję veiksniai laikomi pačiais svarbiausiais, keičiančiais migrenos sunkumą ir dažnį. Šiuo periodu ypatingai yra svarbi šeimos narių pagalba.
„Kaip gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu?“ straipsnio dalyje nurodyti vaistai priepuoliui valdyti gali būti vartojami ir žindant. Žindymo pauzė 2-8 val. pavartojus triptanų yra rekomenduojama tik žindant neišnešiotus naujagimius. Informacija apie vaistų tinkamumą yra nuolat atnaujinama pagal stebėjimo duomenis, ją galima pasitikrinti specializuotuose interneto puslapiuose, pvz. LactMed.
dr.