Vis dažniau Lietuvoje žmonės renkasi gyvenamąsias patalpas nuomotis, o ne įsigyti nuosavybės teise. Keli procentai visų Lietuvos gyventojų gyvena nuomotuose butuose: studentai, laikinai į kitą miestą išvykusieji ir kiti.
Tačiau, ar nepilnametis gali savarankiškai išsinuomoti butą? Kokie yra teisiniai aspektai ir sąlygos, kurių reikia laikytis? Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius klausimus, susijusius su nepilnamečių nuomos galimybėmis Lietuvoje.
Butas nuomai! Kiek kainuoja įrengti butą?
Nuomos Sutarties Sudarymas: Kas Svarbu?
Lietuvos teisinė sistema pripažįsta ir žodines sutartis, jei nuomotojas ir nuomininkai susitaria dėl gyvenimo bute ar name. Tačiau, norint išvengti galimų problemų, visada rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, ypač jei numatomas konkretus nuomos terminas.
Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant). Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti “prieš laiką išprašytas”: jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą.
Rašytinėje nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai:
- Adresas
- Kambarių/patalpų skaičius
- Plotas
- Inžinerinė/techninė įranga
- Naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos
- Nuomos mokestis ir mokėjimo terminai
- Atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka
Sutartyje numatykite punktą, kur registruojami nuomininkų vaikai. Sutartyje gali atsirasti punktas dėl vaikų nuomos adreso. Aiškiai apibrėžkite veiksmus nemokumo atveju. Tiek sutartyje, tiek žodžiu paaiškinkite nuomininkams, kas gresia nemokumo atveju.
Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą.
Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada “išprašytas”. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius.
Svarbu žinoti, kad negalima išnuomoti:
- Pereinamojo kambario
- Negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės)
Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.
Kadangi sutartį būtina registruoti "Registrų centre", kad ji įgautų juridinę galią, reiktų turėti omenyje ir valstybei mokamus mokesčius. Jei nuomojate butą arba namą, verčiatės savotišku nuomos verslu, todėl privalote susimokėti mokesčius valstybei. Tai yra 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Nepilnamečių Teisės ir Atsakomybė
Nors tiesiogiai nepilnamečiai negali sudaryti nuomos sutarčių, svarbu suprasti, kokios yra jų teisės ir kaip jos yra ginamos.
Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur (pvz. Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.
Akivaizdu, kad nerimauti priimant nuomotis šeimą su vaikais nėra dėl ko, jei tik sudaroma gera sutartis. Internete sutarčių pavyzdžių yra apstu, tačiau jos ne visada tinkamai gina šeimininkų interesus. Dėl to rekomenduojame kreiptis į brokerius, kurie ne tik padeda išnuomoti ar išsinuomoti būstą, bet ir turi pasiruošę gerus nuomos sutarčių šablonus, paruoštus profesionalių teisininkų.
Sutarties Nutraukimas
Jeigu nuomojantis buvo tartasi iki kada nuomojama (terminuota sutartis), tai atėjus tam laikui sutartis ir baigiasi, jei nuomotojas ar nuomininkas to nori. Jei niekas neišreiškia tokio noro, sutartis lieka galioti tarsi būtų sudaryta nesitariant dėl pabaigos laiko. Pasibaigus terminui gali pasikeisti ir sąlygos.
Jeigu dėl pabaigos laiko nesitarta (neterminuota sutartis), sutartis baigiasi po to, kai nuomotojas parašo nuomininkui pranešimą apie nutraukimą. Nuomininkas visada (nesvarbu, tartasi ar ne dėl pabaigos laiko) gali nutraukti sutartį parašęs pranešimą nuomotojui prieš 1 mėnesį.
Svarbu žinoti:
- Jei kažką pablogino, nuomininkas privalo atlyginti nuostolius.
- Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui.
Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.
Iškeldinimas: Teisinis Procesas
Iškeldinimas - tai teisinis procesas, kurio metu nuomininkas ar kiti asmenys yra priversti palikti nuomojamą būstą. Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.
Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.
Iškeldinimo procesas apima:
- Pranešimo apie iškeldinimą siuntimą
- Kreipimąsi į teismą
- Teismo sprendimą
- Sprendimo vykdymą (vykdo tik antstoliai)
Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Paprastai ieškinio nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nesudėtingose bylose trunka apie 6 mėnesius, o tai reiškia, kad visas iškeldinimo procesas gali užsitęsti.
Stereotipai ir Realybė
Lietuvos NT nuomos rinkoje paplitęs labai nemalonus stereotipas - nenuomoti buto ar namo šeimai su nepilnamečiais vaikais, nes gali būti sunkumų juos iškraustant. Šis stereotipas turi realų pagrindą - kelias sudėtingas bylas, kai savininkai mėnesių mėnesius bandė iškraustyti nemokius nuomininkus iš savo nuosavybės, bet jie liko ten gyventi, nes turėjo mažamečių vaikų.
Tačiau, kaip teigia ekspertai, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Todėl, tinkamai sudaryta sutartis ir teisinės procedūros leidžia užtikrinti abiejų šalių teises.
Patarimai nuomotojams, priimantiems šeimas su vaikais:
- Visada pasirašykite rašytinę sutartį
- Sutartį registruokite VĮ "Registrų centras"
- Sutartyje numatykite punktą, kur registruojami nuomininkų vaikai
- Aiškiai apibrėžkite veiksmus nemokumo atveju
- Numatykite kompensaciją už sugadintą turtą
Civilinio Kodekso Straipsniai, Susiję su Gyvenamosios Patalpos Nuoma
Civilinis kodeksas reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos santykius. Štai keletas svarbiausių straipsnių:
| Straipsnis | Aprašymas |
|---|---|
| 318 | Bendrosios nuostatos |
| 319 | Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąvoka |
| 320 | Šalių teisės ir pareigos |
| 321 | Nuomotojas |
| 322 | Rašytinė sutartis |
| 323 | Sutarties dalykas |
| 324 | Atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa |
| 325 | Terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas įvykio, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. |
| 326 | Bendrosios nuostatos |
| 327 | Mokestis už komunalines paslaugas (vandenį, dujas, elektrą, šiluminę energiją ir kitas), kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. |
| 328 | Bendrosios nuostatos |
| 329 | Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Globotiniai, gyvenantys pas globėją, įgyja globėjo šeimos narių teises, jei jie neturi teisių į kitą gyvenamąjį plotą. |
| 330 | Nuomininko šeimos nariai |
| 331 | Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai, kitiems pilnamečiams šeimos nariams sutinkant, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojui leidus. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui ir nepilnamečiams jų vaikams (įvaikiams). Laikinai išvykusio savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikinieji gyventojai. |
| 334 | Jeigu nuomininkas, jo šeimos narys ar visi nuomininko šeimos nariai išvyksta į kitą vietovę ar užsienį ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jo nuomojama savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti rezervuojama. Sprendimą rezervuoti priima vietos savivaldybė. Gyvenamosios patalpos rezervavimas įforminamas rašytine sutartimi tarp savivaldybės ir išvykstančiųjų, sutinkant pasiliekantiems šeimos nariams. Savo sutikimą pasiliekantieji duoda pasirašydami rezervavimo sutartyje. |
| 335 | Jeigu išvyksta ne visi šeimos nariai, rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu išvyksta nuomininkas ir visi jo šeimos nariai, nuomininkas turi teisę palikti gyvenamąją patalpą naudotis pagal subnuomos sutartį kitiems asmenims arba apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Sugrįžus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui, jų reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat ją atituštinti nepriklausomai nuo rezervavimo termino pasibaigimo. |
| 336 | Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo sutikimą, turi teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą. Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi atituštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. |
| 337 | Laikinieji gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. |
| 338 | Gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai pasibaigus, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. |
| 339 | Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. |
| 340 | Pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalinti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui, atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. |
| 341 | Savivaldybė, turėdama galimybių ir nuomininkui, jo šeimos nariams bei buvusiems šeimos nariams sutinkant, jų nuomojamą gyvenamąją patalpą gali pakeisti į kelias, kiek vienam šeimos nariui suteikdama ne daugiau kaip 10 kvadratinių metrų sąlyginio gyvenamosios patalpos ploto, turėtą gyvenamąją patalpą palikdama savivaldybei. |
| 342 | Keliems nuomininkams pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenantys piliečiai, susijungę į vieną šeimą, gali sudaryti vieną nuomojamą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (sujungti butus), jeigu jų šeimos nariai ir nuomotojas su tuo sutinka. |
| 343 | Gyvenamosios patalpos nuoma |
| 344 | Jeigu atituštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui, o šiam nuomininkui atsisakius - kitam. Šiuo atveju įmonė ar organizacija gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali pakeisti kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. |
| 346 | Savivaldybių, įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas, tik nuomotojui leidus ir kartu gyvenantys pilnamečiams šeimos nariams sutikus. Prireikus kapitališkai remontuoti ar rekonstruoti savivaldybių ar įmonių, organizacijų savo darbuotojams išnuomotas gyvenamąsias patalpas, kurių remontuoti negalima neiškėlus iš tų patalpų gyventojų ir jei po remonto gyvenamoji patalpa išlieka, nuomotojas siūlo nuomininkui su šeimos nariais, kol patalpa remontuojama, persikelti į kitą gyvenamąją patalpą. Pasiūlyta gyvenamoji patalpa turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Tais atvejais, kai nuomojamoji gyvenamoji patalpa po kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos padidės ar sumažės, nuomininkas turi teisę pasirinkti, nuomoti tą patalpą ar ne. Jei nuomininkas nesutinka nuomoti padidėjusią ar sumažėjusią gyvenamąją patalpą, taip pat kai dėl kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos nuomojamoji patalpa neišlieka, nuomininkui suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. |
| 348 | Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis įforminamas naujomis nuomos sutartimis. |
| 349 | Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštiškai įspėjęs nuomotoją. |
| 350 | Gyvenamosios patalpos nuomos |
| 351 | Gyvenamosios patalpos nuomos |
| 352 | Gyvenamosios patalpos nuomos |
| 354 | Gyvenamosios patalpos nuomos |
| 355 | Jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi, piliečiai iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą iškeldinamiesiems suteikia įmonė, organizacija, kuriai buvo perduotas grąžintasis gyvenamasis namas (gyvenamoji patalpa). |
| 358 | Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnė už anksčiau turėtąją. |
| 360 | Tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbovietės pastate arba arti jo. |
| 361 | Sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą savivaldybės namuose priima savivaldybės valdymo organas, įmonių ir organizacijų namuose - įmonės ar organizacijos vadovas, bendrijų namuose - bendrijos narių ar jų įgaliotinių susirinkimas. Remiantis šiuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. |
| 362 | Darbuotojai, nutraukę darbo santykius su tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomotoju, jam reikalaujant, privalo išsikelti iš šių patalpų su kartu gyvenančiais asmenimis. |
| 364 | Gyvenamosios patalpos nuoma |
| 365 | Darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius jų darbo ar mokymosi metu galima apgyvendinti bendrabučiuose. |
| 366 | Gyvenamosios patalpos nuoma |
| 367 | Labdaros ar kitais pagrindais įsteigtų nakvynės namų, kuriuose paramos reikalingiems fiziniams asmenims nemokamai suteikiama nakvynė, veiklos ir naudojimosi taisykles nustato ir savivaldybėje jas įregistruoja steigėjai. |
Šie straipsniai nustato pagrindines nuomos sutarties sąlygas, šalių teises ir pareigas, taip pat reglamentuoja sutarties nutraukimo ir iškeldinimo tvarką.
Nors nepilnamečiai tiesiogiai negali sudaryti nuomos sutarčių, svarbu žinoti savo teises ir pareigas, jei esate šeima su vaikais, ieškanti būsto nuomai. Tinkamai sudaryta sutartis ir teisinės konsultacijos gali padėti išvengti daugelio problemų ir užtikrinti abiejų šalių interesus.
tags: #ar #gali #nepilnametis #nuomuotis #buta