Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar Lietuvos teisės aktai leidžia mokiniams turėti 8 pamokas be ilgosios pertraukos. Taip pat aptariami mokyklų vidaus tvarkos klausimai, mokinių teisės ir pareigos, bei mokytojų atsakomybė užtikrinant saugią ir efektyvią ugdymo aplinką.
Ugdymo proceso organizavimas
Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas vyksta pagal pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius.
Pamokos pirmoje pamainoje turi būti pradedamos ne anksčiau kaip 8 val.
Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje patvirtinta ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu.
Planuodami ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokytojai ir profesijos mokytojai turi planuoti ir mokinių pasiekimų vertinimą, vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.
Pamokų trukmė ir pertraukos
Jeigu ugdymo procesas yra organizuojamas kitokia mokymosi forma (projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.), nepertraukiamas mokymosi laikas gali būti koreguojamas, tačiau nepertraukiamo mokymosi trukmė neturi būti ilgesnė kaip 90 min.
Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka ir 1-4 klasėse ne mažiau kaip 1 val., o 5-10 klasėse, I-IV gimnazijos klasėse - 1 val. pertrauka.
Fizinio ugdymo pamokos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę).
Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas
Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi pasiekimų, ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.
1 kurso mokiniams, pasirinkusiems mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa iki rugsėjo 5 d. jiems sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami su mokyklos galimybėmis. Mokinys savo individualų ugdymo planą sudaro iš privalomų ir iš pasirenkamų dalykų, dalykų modulių.
Mokinys gali keisti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos dalykų programos kursą ir (ar) pasirinktus dalykus, iš kurių organizuojami VBE I dalys, I kurse iki einamųjų mokslo metų sausio 30 d. ir II kurse iki einamųjų mokslo metų lapkričio 14 d. Dalyko, dalyko programos kurso keitimas I kurse po sausio 30 d. galimas mokyklos nustatyta tvarka.
Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį. Mokiniui pageidaujant ši veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos. Pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos.
Socialinės-pilietinės veiklos sritis ir vietą renkasi mokinys. Rekomenduojama 30 procentų socialinės-pilietinės veiklos atlikti mokykloje. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.
Neformalus mokinių švietimas
Ugdymo procese kultūrinei, meninei, sportinei, praktinei, pažintinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama 10 - 15 mokymosi dienų.
Karjeros diena mokykloje yra suplanuota kartu su Plungės rajono švietimo skyriumi.
Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių vadovai.
I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis bendruosius dalykus, modulius. Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems metams. Iki rugsėjo 5 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina.
Atostogų laikas
Mokslo metų eigoje mokiniams skiriamos atostogos: Rudens - 2025 m. lapkričio 3 d. - 2025 m. Žiemos (Kalėdų) - 2025 m. gruodžio 24 d. - 2026 m. Žiemos atostogos - 2026 m. vasario 16 d. - 2026 m. Pavasario (Velykų) - 2026 m. balandžio 6 d. - 2026 m.
Baigiamajame kurse, tęstiniam kursui žiemos ir pavasario atostogos neskiriamos, išskyrus Žiemos (Kalėdų). Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu.
Jeigu 2 kurso (gimnazijos IV) mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą.
Mokiniams, priimtiems per CPIS sistemoje centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo), ugdymo procesas prasideda 2026 m.
Gali būti neskirtos rudens, žiemos, pavasario (Velykų) atostogos vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms. Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu.
Mokiniams, priimtiems per CPIS sistemoje centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo), ugdymo procesas prasideda 2026 m.
Jei mokinys dėl pateisinamos priežasties (liga, nelaimingas atsitikimas, šeimos aplinkybės ir kt.) nelaiko egzaminą ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, įskaitą, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.
Pasibaigus mokslo metams nepažangiems mokiniams, išskyrus išleidžiamųjų grupių mokinius, skiriami papildomi darbai iki einamų metų mokslo metų pabaigos (2026/2027 m.
Mokymas karantino ar ekstremalios situacijos atveju
Pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas kartu su profesiniu mokymu, profesinis mokymas, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, organizuojamas vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, reglamentuojančiais švietimo įstaigų veiklą.
Jei praktinio mokymo dalis negali būti įgyvendinama tradiciniu būdu, ji įgyvendinama nuotoliu būdu, įgyvendinimą toliau vykdant teorinio mokymo dalį.
Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos direktoriaus sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.
Mokinių sveikata ir saugumas
Mokyklos vadovas turi užtikrinti, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik pasitikrinę sveikatą.
Mokykla, įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas: vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011.
Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Gimnazijoje vadovaujamasi sukurta tvarka „Dėl reagavimo į smurtą ir patyčias mokykloje“.
Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius.
Lankomumo užtikrinimas
Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą. Tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu.
Jeigu mokinys į mokyklą nėjo ilgiau nei 5 dienas, tėvai pateisinti praleistų pamokų negalės. Tokiu atveju reikės kreiptis į šeimos gydytoją.
Pageidautina, kad jei vaikas negalės atvykti į pamoką, tėvai dalyko mokytoją ar klasės auklėtoją arba kitą mokyklos bendruomenės narį informuotų apie neatvykimą ir jo priežastis.
Dažnas neatvykimas į mokyklą gali lemti suprastėjusius mokymosi rezultatus, socialinę izoliaciją, prastus santykius su mokytojais, apribotas ateities galimybes, sumažėjusią discipliną, žalingų įpročių formavimąsi ir paaštrėjusias psichikos sveikatos problemas.
Pedagogų teigimu, atostogų metu sutrikdomas ugdymo procesas, jei atostogos - ilgesnės nei 1 sav., gali formuotis mokomųjų dalykų spragos, prastėti mokinio, ypač vyresniųjų klasių, mokymosi rezultatai.
2023 m. papildomai pamokų praleidimas galės būti pateisintas tėvų dėl kitų svarbių asmeninių priežasčių, bet ne daugiau nei 3 dienos per pusmetį ar ne daugiau nei 2 mokymosi dienos per trimestrą.
Taip pat atlaidžiai bus žiūrima į pamokų praleidimą, jei susiformuoja siaubingai nepalankios oro sąlygos, sutrinka visuomeninio ar kito transporto transporto eismas ar nutinka kitos nenugalimos aplinkybės, dėl kurių mokiniui atvykti į pamokas neįmanoma.
Pamokas praleisti bus galima ir tais atvejais, kai mokinys dalyvauja sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje, kuris organizuojamas mokyklos bei kitų įstaigų, bet kai renginiai organizuojami kitų įstaigų, reiks pristatyti įrodymus.
Dar numatoma, kad vaikams pamokų metu gali tekti apsilankyti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriuje, todėl tokie praleidimai irgi bus pateisinami. Na, ir, žinoma, niekas neprieštaraus dėl praleistų pamokų, kai vaikas mokykloje pajunta sveikatos sutrikimus ir išsiunčiamas namo.
Mokiniams palikta nedidelė galimybė leisti pateisinti tėvams ir šiek tiek daugiau dienų ar pavienių pamokų, bet priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios bei turi būti pateikta informacija dėl poreikio.
Tai reiškia, kad jeigu mokyklos griežtai seks šiuo aprašu, tėvams neturėtų būti leidžiama išsivežti vaikų atostogoms tuo metu, kai vyksta pamokos, nors skrydžių bilietai į užsienį tuo metu būna pigesni.
Mokinių atostogų metu skrydžių ir kitų paslaugų bilietai itin išbrangsta, todėl tėvai kai kuriais atvejais būna linkę numoti ranka į pamokas vardan galimybės sutaupyti.
„Mokiniai gali praleisti pamokas tik dėl svarbių priežasčių. Per mokslo metus yra ne vienos vaikų atostogos, kad vaikai pailsėtų, o tada, kai vyksta ugdymas - lankytų mokyklą“, - portalui tv3.lt teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus teigia, kad praktikoje tai reikš, jog tėvai pamokų metu galės išsivežti vaikus atostogų tik savaitei, nes patys galės pateisinti 5 dienas per mėnesį, bet tą mėnesį negalės pateisinti jokių kitų praleistų pamokų, išskyrus, jeigu nutinka kokia nors svarbi asmeninė priežastis: artimojo mirtis ar kitos problemos.
„Tėvams suteikta galimybė pateisinti 5 dienas patiems. Tai niekas Lietuvoje nesugaudys, ar jie teisina dėl ligos, ar 5 dienoms išvažiavo į Kanarus. Jeigu viršija 5 dienas, tai turės būti liga. O jei liga, tėvai turi gydyti vaiką ir kreiptis į gydytojus - mokyklos esveikata.lt sistemoje turės matyti, kad buvo vizitas. Tai reikš, kad vaikas sirgo. Bet jei mokyklos nematys vizito pas gydytoją, tai tos pamokos, kur viršija 5 dienas bus nepateisintos“, - paaiškino D. Mockus.
Remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo projektu, kai mokinys negali atvykti į pamokas, tėvai iš anksto ir raštu elektroniniame dienyne ar kitu būdu turi pranešti mokyklai ar klasės auklėtojui.
Jei nieko nebuvo pranešta ir mokinys neatėjo į pamokas be pateisinamos priežasties, tai tuomet mokykla informuos tėvus, kad jų vaikas praleido pamokas ir kad tai fiksuojama kaip nepateisintas laikas.
Kai pamokų praleidžiama daugiau nei leistina ir nėra jokios informacijos apie ilgalaikes ligas, tuomet pirmą kartą mokyklą įspėja tėvus apie jų pareigas.
Jei pamokų praleidimai be pateisinamų priežasčių kartojasi, tada jau vaikas gali būti svarstomas mokyklos vaikų gerovės komisijoje.
Kai tai neveikia ir mokinys tris ar daugiau kartų per mokslo metus nelanko pamokų be pateisinamų priežasčių, tokiu atveju mokykla kreipiasi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad šeimai būtų teikiama koordinuota pagalba. O turėdama informacijos apie neužtikrinamas vaiko teises ir geriausius interesus, mokykla privalės kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Vaiko teisės tokiais atvejais imsis tirti situaciją, lankysis šeimoje, nurodys savivaldybių įstaigoms, kokių paslaugų gali prireikti šeimai.
Blogiausiu atveju, kai tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, jiems gali būti skiriamas įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus. Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, tik paskui einama prie baudų.
„Jei mokinys nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų, mokykla, išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo galimybes, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės merą su prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo“, - rašoma ministro įsakyme.
Minimali priežiūra yra susijusi su įvairiais įpareigojimais mokiniui ir tėvams neatskiriant vaiko nuo šeimos: tai gali būti įpareigojimai vaikui lankytis pas atitinkamus specialistus, lankyti dienos centrą, dalyvauti sporto, meno ar kitoje terapijoje, gydytis psichikos ar elgesio sutrikimus.
Griežtesnis požiūris į pamokų nelankymą susiformavo suvokus aiškų ryšį tarp pamokų lankymo ir pasiekimų. Pamokas praleidinėjantys mokiniai atsilieka mokymosi procese, atsiranda spragų, kurias paskui užpildyti būna sudėtinga.
Šiuo metu - nesvarbu ar vaikas serga, ar yra sveikas - praleistas pamokas pateisina tėvai.
Mokymosi pagalba ir bendradarbiavimas su tėvais
Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo (si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos.
Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos. Konsultacijas veda ne tik grupę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai. Esant galimybei mokykla organizuoja mokymosi pagalbą namų darbų užduotims atlikti, tokiu atveju gali būti įtraukiami ir vyresnių klasių mokiniai.
Bendradarbiavimo su mokinių tėvais tikslas - siekti kiekvieno mokinio asmeninės pažangos, informuoti tėvus apie vaiko ugdymosi pažangą ir pasiekimus, elgesį, suteikti jiems pedagoginių bei psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi, kintančius poreikius, galimas bendravimo problemas ir jų sprendimo galimybes, įtraukti tėvus į mokyklos savivaldą, ugdymo proceso planavimą bei vertinimą, telkti draugišką bendruomenę.
Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“.
Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu.