Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad vis daugiau lietuvių, gyvenusių užsienyje, grįžta į Lietuvą. Kartu su šia tendencija kyla klausimas, ar emigrantai gali įsigyti nekilnojamą turtą (NT) Lietuvoje ir kokios yra tokio sprendimo aplinkybės.
Nekilnojamojo turto pavyzdys
Grįžtančiųjų tendencijos
Tendencija aiški - anot Užsienio reikalų ministerijos, praėję metai itin reikšmingi, nes pirmą kartą į Lietuvą grįžo dvigubai daugiau Lietuvos Respublikos piliečių, nei iš jos išvyko.
- Sugrįžo - beveik 19 tūkstančių.
- Išvyko - tik 9,5 tūkstančio.
Bendra tendencija, jog grįžta daugiau nei išvyksta, tęsiasi jau 5 metus.
Vilnietis Edvardas užsienyje pragyveno 7 metus, baigė studijas, apie 4 metus gyveno Londone. Jam apsispręsti padėjo darbo galimybės, taip pat sako, kad įkvėpė besikeičiantis Vilnius, čia gyvenantys žmonės.
Toje pačioje darbovietėje dirbantis kolega Mantas taip pat gyveno užsienyje. Jis sako pažįsta ne vieną, kas maždaug po 10 metų nusprendė sugrįžti.
„Absoliuti lyderė - Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Skandinavijos šalys, JAV“, - tvirtino URM grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas.
„Grįžimas yra pagreitintu būdu“, - tikino Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Meta darbus, palieka dešimtmečius kurtus gyvenimus, parduoda būstus.
Renkuosi Lietuvą | Pagrindiniai žingsniai atvykus į Lietuvą
NT rinkos tendencijos ir emigrantų poreikiai
Su užsienyje gyvenančiais lietuviais dirbantis NT brokeris Tadas Meiliūnas teigė pastebintis, kad šiemet, jau nuo metų pradžios, išaugęs D. Britanijoje gyvenančių lietuvių susidomėjimas NT Lietuvoje. Šią tendenciją jis sieja su „Brexit“.
Jo praktikoje nepasitaikė atvejų, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie pastaruoju metu kreipėsi dėl paskolos būstui, jos negautų. Jei tik pajamos gaunamos eurais, anot pašnekovo, sąlygos bankuose per daug nesikeitė. Nebent bankas gali paprašyti didesnio pradinio įnašo - nebe 20 proc., bet 30 arba 40 proc.
Labiausiai emigrantus domina individualus namas. Pašnekovas mano, kad galbūt dėl to, kad užsienyje tenka gyventi susispaudus. Vis dar perkami ir butai nuomai. Jie daugeliui - saugus garantas, kad prireikus turės, kur grįžti.
NT brokeris Antanas Kudarauskas patarė, kaip gyvenant užsienyje, tačiau nusižiūrėjus būstą Lietuvoje, jį įsigyti skubiai negrįžtant - juk tokiu atveju bent kol kas porą savaičių tektų praleisti saviizoliacijoje.
Jei planuojama įsigyti požeminę automobilio stovėjimo vietą, sklypą, butą nepastatytame name, tą galima drąsiai padaryti ir iš brėžinių ar nuotraukų, išklausius eksperto, brokerio, architekto, advokato komentarų“, - mano NT ekspertas Antanas Kudarauskas.
Jeigu butą, loftą, namą ar kotedžą ketinate įsigyti iš vystytojo, šiuo metu galima pasirašyti nuotolines preliminariąsias sutartis, pasirašius kurias paprastai pervedamas avansas, o galutinį sandorį galima sudaryti pasibaigus karantinu.
Svarbiausia, kad žmogus (NT brokeris ar kitas asmuo), kuris pardavinės jūsų turtą, negalėtų gauti pinigų į jokią kitą, kaip tik nurodytą sąskaitą.
Bankų požiūris į paskolas emigrantams
Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui lrytas.lt komentavo, jog kiekvienas kliento atvejis yra individualus ir vertinamas žinant kuo daugiau faktinių, o ne teorinių aplinkybių.
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė antrino, jog kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus. Visais atvejais prieš suteikiant būsto kreditą atsižvelgiama ne tik į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, jų tvarumą ir stabilumą - suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens ar šeimos finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, galimą riziką.
Jei asmuo gyvena Europos Sąjungos (ES ) arba Europos ekonominės erdvės (EEE ) valstybėje, kuri priklauso eurozonai arba ne ES ar EEE valstybėje narėje ir jo pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai, būsto kredito suteikimas yra vertinamas įprasta tvarka, t. y. toks būsto kreditas nelaikomas kreditu užsienio valiuta.
Būsto kreditus užsienio valiuta SEB bankas teikia asmenims, kurie nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje (JK), Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir jų pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai arba vietos valiuta.
Nemaža dalis į užsienį išvykusių uždarbiauti lietuvių tėvynės iš savo ateities planų neišbraukia: vieni planuoja į ją grįžti ir čia kurti savo ateitį, kiti - Lietuvą mato kaip tinkamą verslo platformą.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad pardavimų skaičius emigrantų tarpe auga. Ypač tai juntama vasaros metu. Paskutiniais mėnesiai emigrantai sudarė apie 20% mūsų klientų.
Viena dalis emigrantų nori, kad viskas būtų kaip toje šalyje, kurioje jie dirbo.
Alternatyvios investavimo galimybės
Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų.
„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 2200 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis po 10-20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, - teigia V.
Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,64% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms.
NT rinkos situacija regionuose
Ukmergiškė K. Šimukauskė prisistato kaip emigrantų brokerė - sako, kad 60 proc. jos klientų yra emigrantai.
Emigrantų brokere prisistatanti K. Šimukauskė sako, kad neretai ne tik jos klientai pardavėjai, bet ir pirkėjai yra emigrantai, patikintys sudaryti pirkimo sutartis. Kai kurie emigracijoje gyvenantys lietuviai prisipažįsta būstus įsigyjantys vien tam, kad turėtų kur grįžti - juk pas kai kuriuos gimtųjų namų nebelikę.
NT statistika šiais metais džiugina ir Panevėžį. Čia per septynis metų mėnesius parduota 720 butų, tai 15,5 proc. daugiau nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu (620). Šis šuolis - aukščiausias tarp Lietuvos didžiųjų miestų.
Panevėžio rinka dabar tikrai juda sparčiau“, - teigė pašnekovė. Nuo šio pavasario, anot jos, pardavimas per daug ir nebekrinta. Tačiau moteris spėja, kad ši banga kažkada vis tiek atslūgs, mat atrodo, jog Panevėžys eina paskui Vilnių. Sostinėje NT rinka jau aprimo.
Emigrantai rūmams neuždirbo. Ilgus metus lenkę nugaras svetur, gimtinėje, pasak A. Samulionytės, dažniausiai jie ieško pigios sodybos Panevėžio rajone, nes jų biudžetas paprastai siekia tik iki 10-20 tūkst. eurų ir beveik dvigubai brangesnio vieno kambario buto mieste tokie gyventojai neįperka.
Preliminariais duomenimis, iš viso per septynis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais visoje Lietuvoje perleista beveik 75 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-liepą (70 tūkst.).
Paskolų užsienio valiuta situacija
Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.
Pavyzdžiui, SEB bankas būsto paskolas užsienio valiuta teikia asmenims, kurie pajamas gauna Šveicarijos frankais, Jungtinės Karalystės svarais sterlingais, JAV doleriais, Danijos, Švedijos ir Norvegijos kronomis. Eurais pasiskolinti gali ir asmenys, kurie gyvena euro zonai nepriklausančioje Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės šalyje.
Nekilnojamojo turto brokeriai dabar pastebi įdomią tendenciją - apie pusė būstus Lietuvoje perkančių emigrantų tai daro savomis lėšomis.
Tačiau įsigyti naują būstą sostinėje ar kitame Lietuvos didmiestyje gali tapti vis sunkiau. Problemų sukelia ne tik kasmet reguliariai kylančios nekilnojamo turto kainos, bet ir vidutinės būsto paskolų palūkanos.
Nors būsto paskolos Lietuvoje pigesnės nei Latvijoje ar Estijoje, visas Baltijos valstybes kartu galima vadinti bene brangiausių paskolų regionu.
Būsto paskolų kainos
tags: #ar #gali #emigrantai #pirkti #nekilnojama #turta