Daugelis žmonių patiria įvairių akių problemų, kurios gali pasireikšti tik vienoje akyje. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, simptomus ir gydymo būdus, susijusius su vienos akies problemomis.
Prieš Akis Skraidančios "Muselės"
Daugelis žmonių yra patyrę, kai pažvelgus į tolį, prieš akis atsiranda tarytum plaukiojančios „muselės“, siūleliai ar kitokie dariniai. Gydytoja oftolmologė Milda Aukštikalnienė teigia, kad kai kuriais atvejais šie dariniai gali būti ir galimas ligos simptomas.
Kas yra prieš akis skraidančios „muselės“ ar kitokie objektai?
„Muselės“ - tai matomi tamsesni objektai, judantys regos lauke. Jie gali būti taškelių, siūlelių ar debesėlių pavidalo. Dažniausia jų atsiradimo priežastis - su amžiumi besikeičiantis stiklakūnis. Tokios „muselės“ dažniausiai matomos ryškioje šviesoje, žiūrint į lygų šviesų paviršių. Jų kiekis gali keistis.
Ar tai gali būti kokios nors ligos požymis?
Taip, šios „muselės“ gali būti ir vienas iš akių ligų simptomų. Tai - uveito (kraujagyslinio akies dangalo uždegimo), kraujavimo į stiklakūnį, tinklainės plyšimo ar atšokos simptomas. Tokiais atvejais „muselės“ atsiranda staiga, kartais kartu matomas „žaibavimas“ akyje, gali pablogėti rega. Šiais atvejais reikia skubios akių gydytojo apžiūros.
Kaip tokia būklė gydoma?
Stiklakūnio amžėjimo sukeltos „muselės“ negydomos. Jei staiga atsiranda stambesnių drumsčių, gali būti, kad įvyko stiklakūnio atsidalijimas nuo tinklainės - taip vadinama užpakalinė stiklakūnio atšoka. Jos metu nuo stiklakūnio prisitvirtinimo prie regos nervo išėjimo vietos gali atplyšti tankesnio audinio, kuris stambesnių drumsčių pavidalu pradeda plaukioti regos lauke. Dažniausiai akis su šiais plaukiojančiais šešėliais apsipranta, jie su laiku sumažėja, galiausiai nusėda stiklakūnio apačioje ir nebetrukdo regai.
Jei plaukiojantys šešėliai trukdo regai, kai kuriais atvejais galima juos suardyti specialiu lazeriu. Esant labai gausioms drumstims (dažniausiai didelio laipsnio trumparegystės atveju), ypatingai bloginančioms gyvenimo kokybę, kartais gali būti taikomas chirurginis stiklakūnio pašalinimas.
Ar žmogus gali padėti kaip nors sau pats?
Jeigu tai nėra akių ligos sukeltos „muselės“, rekomenduojama vartoti pakankamai vandens. Subalansuota mityba su pakankamu omega-3 riebalų rūgščių kiekiu taip pat gali būti veiksminga. Pastebėta, kad stresą patiriantis žmogus labiau jaučia ir „museles“ akyse, todėl labai svarbu subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Simptomai gali būti ryškesni rūkantiems žmonėms, praleidžiantiems daug laiko žiūrint į kompiuterio ar telefono ekraną, taip pat ypač ryškios šviesos apšviestose patalpose.
Kokie dar dariniai, trikdantys vaizdą, turėtų kelti nerimą?
Nerimą turėtų sukelti, jei „muselės“ atsirado staiga, ypač, jei pradėjo „žaibuoti“. Dažniausiai tokie simptomai būna vienoje akyje. Kartu gali pablogėti rega, atsirasti tamsi nejudanti „užuolaida“ regos lauke, kuomet dingsta dalis regos lauko - gali būti kampas, gali būti nematoma dalies viršaus ar apačios. Tokiu atveju reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą, kad nustatytų simptomų priežastį.
Žvairumas
Žvairumas - tai regėjimo sutrikimas, kurio metu akys yra nukrypusios nuo centro ir žvelgia skirtingomis kryptimis. Nukrypimas nuo centro gali būti pastebimas visada, arba gali pasireikšti nepastoviai. Viena akis gali žvelgti tiesiai, o kita nukrypusi į išorę, į vidų, žemyn arba į viršų.
Žvairumas yra gana dažnas reiškinys, pasireiškiantis maždaug 4 % vaikų, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Turint normalų abiakį (binokulinį, 3D) regėjimą, abi akys žvelgia į tą patį tašką. Regimoji smegenų dalis sujungia matomus du vaizdus į vieną bendrą trimatį vaizdą.
Kai viena akis nukrypsta nuo centro, kaip būna žvairumo atveju, į smegenis siunčiami du skirtingi vaizdai. Vaikų smegenys išmoksta po truputi slopinti nuo centro nukrypusios akies siunčiamą vaizdą (ta akis tampa „tinginė“, vystosi ambliopija) ir mato tik tiesiai žvelgiančios ir geriau matančios akies vaizdą. Tai sukelia binokulinio regėjimo praradimą.
Suaugusiems, kuriems išsivysto žvairumas, dažnai būna dvejinimasis, nes jų smegenys jau yra įpratę gauti vaizdus iš abiejų akių ir todėl negali slopinti vaizdų, gaunamų per nukrypusią akį.
Normali abiejų akių padėtis vaikystėje leidžia išsivystyti geram regėjimui kiekvienoje akyje. Nukrypusi akies padėtis gali būti prastesnio regėjimo, arba ambliopijos, priežastimi. Tai atsitinka maždaug pusei vaikų, kuriems yra žvairumas.
Smegenys pripažįsta geriau matančios akies vaizdą ir ignoruoja silpnesniosios nukrypusios akies matomą vaizdą. Tinginės akies matymas laiku bėgant silpnėja, jeigu netaikomas gydymas. Kuo ilgiau negydomas žvairumas, tuo silpnesnis ambliopos akies regėjimas.
Šeši akis judinantys raumenys, yra prisitvirtinę išoriškai. Kad ištiesintų žvilgsnį sukoncentruotų akis į vieną tašką, visi kiekvienos akies raumenys turi būti pusiausvyroje ir dirbti kartu.
Akies raumenis kontroliuoja smegenys, o tai paaiškina, kodėl vaikams turintiems sutrikimų, kurie paveikia smegenis, tokių kaip cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas, galvos smegenų vandenė, smegenų augliai ir kt., dažnai pasireiškia ir žvairumas. Katarakta arba akies sužeidimas, turintis įtakos regėjimui, taip pat gali tapti žvairumo priežastimi.
Pirminis žvairumo simptomas yra akies nukrypimas. Kartais vaikas ryškioje saulės šviesoje gali primerkti vieną akį arba pakreipti galvą tam tikra kryptimi, kad galėtų naudoti abi akis kartu.
Norint nustatyti galimas akių problemas, reikia kad vaikus apžiūrėtų šeimos gydytojas, pediatras arba oftalmologas (akių gydytojas ) dar kūdikystėje ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Kūdikiams dažnai sunku nustatyti ar akys tik atrodo žvairos, ar yra tikras žvairumas.
Maži vaikai dažnai turi plačią plokščią nosį ir odos raukšlę ties vidiniu voku, už kurios paprastai akis pasislepia žvelgiant į šoną, todėl akys gali atrodyti susikryžiavę. Šis reiškinys gali išnykti vaikui augant. Tikrasis žvairumas neišnyksta augant.
Gydymas dažniausiai pradedamas akiniais, jei reikia - žvairumo operacija. Vaikui augant, akių būklė keičiasi, todėl akinius gali tekti dažnai keisti. Didžioji dalis žvairumo pagydoma akiniais. Dėl operacijos dažniausiai nusprendžiama ne iš karto, o kurį laiką panešiojus akinius. Po operacijos irgi tenka nešioti akinius.
Ambliopija (tinginė akis) gydoma, uždengiant geriau matančią akį, kad sustiprėtų ir pagerėtų silpnesniosios akies regėjimas. Akį reikia dengti kasdien po tiek valandų, kaip paskyrė gydytojas (minimumas - 2 val.). Kuo vyresnis vaikas, tuo ilgesnės dengimo valandos.
Jei ambliopija aptinkama per pirmuosius kelis gyvenimo metus, tai paprastai ji sėkmingai išgydoma. Kaip taisyklė, kuo anksčiau ambliopija gydoma, tuo geresnis regėjimo rezultatas gaunamas. Vyresniems nei 10 metų vaikams ambliopija beveik neišgydoma, susilpnėjęs regėjimas paprastai lieka visam gyvenimui.
Du dažniausiai sutinkami žvairumo atvejai yra konverguojantis ir diverguojantis žvairumas. Konverguojančio žvairumo atveju į vidų nukrypsta akis, ir tai yra dažniausiai sutinkama žvairumo forma kūdikiams. Dažnai vidinį žvairumą sukelia toliaregystė. Kai vaikas yra mažas, jis gali sufokusuoti vaizdą, tačiau pastangos tai padaryti (akomodacija) norint aiškiai matyti, skatina akis susikryžiuoti. Akiniai sumažina akomodacijos pastangas ir gali ištiesinti akis. Maždaug pusė konverguojančio žvairumo pagydoma akiniais, kitiems reikia ir chirurginio gydymo.
Diverguojantis žvairumas arba į išorę nukrypusi akis, yra dar viena dažna žvairumo forma. Tai dažniausiai pasireiškia vaikui žvelgiant į tolumoje esančius objektus. Dažnai diverguojantis žvairumas pasireiškia nepastoviai, ypatingai kai vaikas svajoja, serga ar yra pavargęs. Tėvai dažnai pastebi, kad vaikas primerkia vieną akį ryškioje saulės šviesoje.
Jokios akių operacijos metu akies obuolys nėra išimamas iš akiduobės. Operacijos žvairumui ištaisyti metu padaromas nedidelis pjūvis audinyje, dengiančiame akį, kad oftalmologas galėtų prieiti prie po juo esančių raumenų. Kurių akies raumenų padėtis pakeičiama operacijos metu, priklauso nuo to į kurią pusę yra nukrypusi akis. Operaciją gali reikėti atlikti vienai ar abiems akims.
Po operacijos atsigaunama gana greitai. Žmonės paprastai gali užsiimti savo įprastine veikla jau po keleto dienų. Po operacijos gali būti reikalingi akiniai arba prizmės. Svarbu pažymėti, kad operacijos tinka ne visiems žvairumams.
Vienos Akies Paraudimas
Vienos akies paraudimas gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau kartais tai būna pirmasis signalas, kad akyje vyksta uždegiminis arba infekcinis procesas. Dažniausiai jis atsiranda dėl paprastų priežasčių - nuovargio, dulkių ar alergijos, tačiau kai kuriais atvejais paraudimas gali būti susijęs su rimtesnėmis akių ligomis, pavyzdžiui, konjunktyvitu ar ragenos pažeidimu.
„Paraudusi akis - tai ne visada tik nuovargio požymis. Ji gali rodyti uždegimą, infekciją ar net kraujagyslių plyšimą,“ - sako dr. Tomas Grigaitis, oftalmologas.
Norint teisingai įvertinti situaciją, būtina atsižvelgti į papildomus simptomus - ar jaučiamas skausmas, niežėjimas, svetimkūnio pojūtis, ar pablogėjo regėjimas. Kuo daugiau simptomų, tuo didesnė tikimybė, kad reikalinga gydytojo apžiūra.
Dažniausios vienos akies paraudimo priežastys
- Konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) - tai bene dažniausia paraudimo priežastis. Jis gali būti virusinis, bakterinis arba alerginis.
- Akių sausumas - ilgai dirbant prie kompiuterio ar būnant kondicionuotoje patalpoje, akys nepakankamai sudrėkinamos, todėl kraujagyslės plečiasi ir akis atrodo paraudusi.
- Svetimkūnis akyje - smulkus dulkių ar smėlio grūdelis gali sukelti momentinį uždegimą.
- Kraujagyslės plyšimas (subkonjunktyvinis kraujavimas) - tai atrodo dramatiškai - akis pasidengia raudonu kraujo plotu, tačiau dažniausiai pavojus minimalus, o kraujas rezorbuojasi per kelias dienas.
- Rimtesnės ligos - ragenos uždegimas (keratitas) ar rainelės uždegimas (iritas). Tokiais atvejais paraudimą dažnai lydi skausmas, šviesos baimė, ašarojimas ir regėjimo neryškumas.
„Jei akies paraudimą lydi skausmas ar regėjimo pokyčiai, tai nebe kosmetinė problema - tai signalas, kad akyje vyksta uždegiminis procesas,“ - įspėja dr. Tomas Grigaitis.
Kaip gydomas vienos akies paraudimas
Vienos akies paraudimo gydymas priklauso nuo priežasties, todėl pirmiausia svarbu nustatyti, kas jį sukėlė - infekcija, alergija, sausumas ar mechaninis dirgiklis. Tik tada galima parinkti tinkamą gydymą.
- Akių nuovargis ar sausumas: drėkinamieji akių lašai (dirbtinės ašaros).
- Alerginis paraudimas: antihistamininiai akių lašai ar sisteminiai vaistai nuo alergijos.
- Bakterinis konjunktyvitas: antibiotiniai akių lašai arba tepalas, kuriuos paskiria gydytojas.
- Virusinis konjunktyvitas: dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, tačiau svarbu išlaikyti higieną.
- Kraujagyslės plyšimas: gydymo paprastai nereikia. Kraujas akyje rezorbuojasi per 1-2 savaites, o palengvinti simptomus padeda šaltos kompresijos.
- Keratitas ar iritas: būtina skubi oftalmologo konsultacija. Taikomas gydymas priešuždegiminiais ar kortikosteroidiniais vaistais, kartais ir antibiotikais, priklausomai nuo ligos priežasties.
„Kiekviena akis yra unikali - tai, kas padeda vienam, kitam gali pakenkti. Todėl bet kokius akių lašus reikia vartoti tik žinant, nuo ko atsirado paraudimas,“ - pabrėžia dr. Ingrida Žemaitienė, oftalmologė.
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl akies paraudimo
Nors daugeliu atvejų akių paraudimas nėra pavojingas ir praeina savaime, yra situacijų, kai gydytojo apžiūra būtina. Laiku nediagnozuotas uždegimas ar infekcija gali sukelti komplikacijų ir net paveikti regėjimą, todėl svarbu žinoti, kada negalima delsti.
Kreiptis į oftalmologą būtina, jei:- paraudimas nepraeina ilgiau nei 3-4 dienas, net ir naudojant drėkinamuosius lašus;
- pasireiškia stiprus skausmas, ypač judinant akį ar mirksint;
- regėjimas tampa neryškus, matomi šešėliai ar šviesos blyksniai;
- akis pradeda stipriai ašaroti arba pūliuoti;
- paraudimas atsirado po traumos, pavyzdžiui, į akį patekus svetimkūniui ar cheminei medžiagai;
- kartu pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas ar šviesos baimė.
Tokie simptomai gali rodyti ragenos uždegimą (keratitą), rainelės uždegimą (iritą) ar net ūminį glaukomos priepuolį, kai dėl padidėjusio akispūdžio gresia regėjimo netekimas.
„Pacientai dažnai laukia, tikėdamiesi, kad akis „praeis savaime“. Tačiau kiekviena diena uždelsto gydymo gali būti lemiama - ypač jei pažeidžiama ragenos sritis,“ - įspėja dr. Tomas Grigaitis.
Gydytojas gali paskirti išsamų akių tyrimą su plyšine lempa, įvertinti akies paviršių, akispūdį ir pritaikyti individualų gydymą - nuo lašų iki fizioterapijos ar net antibiotikų kurso.
Svarbu: niekada nenaudokite kitų žmonių akių lašų ar tepalų, net jei simptomai atrodo panašūs. Skirtingos priežastys reikalauja skirtingo gydymo, o netinkami vaistai gali pabloginti būklę.
Pratimai akių atpalaidavimui ir stiprinimui
Akių Priežiūra ir Profilaktika
Kad akys išliktų sveikos, svarbiausia - tinkama higiena, poilsis ir apsauga nuo dirgiklių. Paraudimas dažnai yra ženklas, kad akys pavargo ar buvo per daug apkrautos, todėl profilaktinės priemonės padeda išvengti tiek smulkių, tiek rimtų problemų.
Pirmiausia, būtina laikytis darbo prie ekrano taisyklių. Ilgas žiūrėjimas į kompiuterį ar telefoną sumažina mirksėjimo dažnį, todėl akys išsausėja. Oftalmologai rekomenduoja taikyti 20-20-20 taisyklę - kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką ir pažiūrėti į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu.
Akių higiena - ne mažiau svarbi. Reikėtų vengti akių trynimo nešvariomis rankomis, nenaudoti svetimų kosmetikos priemonių ir reguliariai keisti pagalvės užvalkalus bei kontaktinius lęšius.
Be to, verta atkreipti dėmesį į patalpų mikroklimatą. Sausas oras, dulkės ar kondicionierius dirgina akis, todėl naudinga naudoti oro drėkintuvus ir gerti pakankamai vandens, kad palaikytumėte tinkamą akių drėgmę.
„Akys - labai jautrus organas, todėl net maži kasdieniai įpročiai gali turėti ilgalaikį poveikį. Geriausia profilaktika - poilsis, drėkinimas ir švara,“ - sako dr. Ingrida Žemaitienė.
Akių paraudimo galima išvengti ir sveikos gyvensenos pagalba. Subalansuota mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, C ir E, padeda palaikyti tinkamą akių gleivinės būklę. Šiuos vitaminus galima gauti iš riebių žuvų, morkų, žalumynų, citrusinių vaisių bei riešutų.
Jeigu jūsų darbas ar gyvenimo būdas reikalauja ilgo žiūrėjimo į ekraną, rekomenduojama profilaktiškai lankytis pas oftalmologą bent kartą per metus. Reguliarus akių patikrinimas padeda anksti pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Vienos akies paraudimo priežasčių ir simptomų palyginimo lentelė
| Priežastis | Pagrindiniai simptomai | Ar pavojinga? | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|---|---|
| Konjunktyvitas | Paraudimas, niežėjimas, ašarojimas, kartais pūlingos išskyros. Gali būti viena ar abi akys. | Reikia gydymo | Kreiptis į gydytoją. Virusinio atveju - higiena ir poilsis, bakterinio - paskirti antibiotikai. |
| Akių sausumas | Deginimas, diskomfortas, jausmas tarsi „smėlis akyse“, neryškus matymas po ilgo darbo. | Nepavojinga | Naudoti dirbtines ašaras, dažniau mirksėti, daryti pertraukas nuo ekranų. |
| Svetimkūnis akyje | Staigus skausmas, stiprus ašarojimas, pojūtis, kad akyje yra grūdelis ar dulkė. | Reikia gydytojo | Neliesti akies, nemirkyti vaistais. Kreiptis į oftalmologą, kad būtų pašalintas svetimkūnis. |
| Kraujagyslės plyšimas | Kraujingas plotas akyje, dažniausiai be skausmo, regėjimas išlieka normalus. | Nepavojinga | Dažniausiai praeina per 1-2 savaites. Vengti trynimo, galima dėti šaltą kompresą. |
| Keratitas (ragenos uždegimas) | Skausmas, šviesos baimė, neryškus matymas, ašarojimas. Dažnai rimta būklė. | Pavojinga | Skubi gydytojo apžiūra. Gydymas antibiotikais ar antivirusiniais lašais, priklausomai nuo priežasties. |
| Iritas (rainelės uždegimas) | Stiprus skausmas, jautrumas šviesai, akies paraudimas aplink vyzdį, regėjimo sutrikimai. | Pavojinga | Skubiai kreiptis į oftalmologą - gali būti susijęs su autoimuninėmis ar infekcinėmis ligomis. |
Dažniausios klaidos, kurias daro žmonės gydydami akis patys
Nors dauguma žmonių mano, kad akių paraudimas - tai paprastas pervargimo požymis, savavališkas gydymas gali būti pavojingas. Net ir atrodo nekalti veiksmai kartais lemia komplikacijas ar net regėjimo pablogėjimą.
- Savarankiškas vaistų vartojimas. Dažna klaida - naudoti kitų žmonių akių lašus, ypač antibiotikus ar kortikosteroidus.
- Liaudiškų priemonių naudojimas. Akių plovimas ramunėlių ar arbatos nuovirais.
- Akių trynimas rankomis. Bakterijos nuo rankų patenka ant akies paviršiaus, didėja uždegimo rizika.
- Kontaktinių lęšių nešiojimas esant uždegimui. Tai gali užblokuoti deguonies patekimą į akį, skatinti bakterijų dauginimąsi.
- Delsimas kreiptis į gydytoją. Laukiama, kol „praeis savaime“.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar vienos akies paraudimas visada reiškia infekciją? Ne visada. Tai gali būti ir dėl akių nuovargio, dulkių, sausumo ar alerginės reakcijos.
- Ar galima naudoti ramunėlių ar arbatos kompresus? Tokios priemonės nėra rekomenduojamos, nes jos nėra sterilios.
- Kiek laiko gali užtrukti, kol akis „atsigaus“? Paprastas paraudimas dažniausiai praeina per 1-2 dienas.
- Ar galima nešioti kontaktinius lęšius, jei akis paraudusi? Ne, lęšiai gali pabloginti būklę.
- Kada būtina kreiptis į gydytoją? Jei akių paraudimą lydi skausmas, ašarojimas, regėjimo pablogėjimas ar šviesos baimė.