Šiandien, minint Pasaulinę hepatito dieną, svarbu atkreipti dėmesį į kraujo donorystės klausimus, ypač susijusius su hepatitu A ir kitomis ligomis. Nacionalinis kraujo centras (NKC) teikia svarbią informaciją, padedančią išsklaidyti mitus ir suprasti, kas gali būti kraujo donoru.
Mitas: persirgus hepatitu A kraujo donorystė negalima
Pasak R. Vanagienės, gelta arba kitaip hepatitas A, ankščiau buvo itin dažnai pasitaikanti liga, o ja užsikrėsti pakakdavo nešvarių rankų kontakto. Labai daug žmonių yra persirgę gelta (hepatitu A), tačiau tai netrukdo tapti kraujo donoru.
Kai, nesant išorinių klinikinių simptomų, ištyrus paimtą donoro kraują molekulinių tyrimų laboratorijoje, yra nustatomas teigiamas infekcinis hepatito A žymuo, kraujo donorystė yra laikinai atidedama pusmečiui. „Tai gali būti ankstyva ligos stadija, todėl donoras siunčiamas konsultacijai pas šeimos gydytoją. Po 6 mėn. kraujo donorystė jam gali būti atstatoma. Donorystė negalima tik tuomet, kai asmuo sirgo ar serga hepatitu B ar C“, - paaiškina R. Vanagienė.
Kitos priežastys, dėl kurių kraujo donorystė gali būti atidėta
Jei pastaruoju metu kūną papuošėte tatuiruote, vėrėtės auskarus ar atlikote kitą procedūrą, kurios metu buvo sąlytis su krauju, kraujo donorystę reikia atidėti. Šis faktas yra teisingas, tačiau tai nereiškia, jog kelias donorystei užkertamas.
„Po tokių procedūrų turi praeiti mažiausiai šeši mėnesiai, tik tada žmogus gali duoti kraujo. Tas pats galioja ir po apsilankymo pas stomatologą - jei buvo tiesioginis sąlytis su krauju, pavyzdžiui dėtas implantas, rautas dantis ar net tvarkyti kanalai, - donorystę reikėtų atidėti bent pusmečiui,“ - sako NKC atstovė.
Kitas svarbus momentas - įsivertinti atliktų procedūrų, tokių kaip manikiūras ar pedikiūras, galimas pasekmes. „Dažnai tokių procedūrų metu taip pat galimas sąlytis su krauju ir tik to specialisto sąžinės reikalas, kaip jis prižiūri savo instrumentus, ar laiko juos steriliai ir nesudaro galimybės jokių užkrečiamų ligų plitimui. Kita vertus, reguliariai save lepinant tokiomis procedūromis, kaip tik rekomenduojama duoti kraujo - juk jis nuodugniai ištiriamas, o esant įtarimams dėl blogų tyrimų rezultatų, žmogus informuojamas asmeniškai“, - pataria R. Vanagienė.
Svarbu įvertinti organizmo siunčiamus ženklus
Tiesa, prieš duodant kraują derėtų įvertinti ir kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, moterys menstruacijų metų gali netekti daug kraujo, todėl specialistai ragina atsižvelgti į savo būseną ir organizmo ženklus.
Anot R. Vanagienės, griežtų apribojimų nėra, tačiau moterims palankiausias laikas kraujo donorystei yra ciklo vidurys. Besilaukiančios ar maitinančios mamos dovanoti kraujo taip pat negali. „Po gimdymo turi praeiti bent 6 mėnesiai. Nustojus kūdikėlį maitinti, taip pat derėtų neskubėti. O geriausiai patarti gali prižiūrintis gydytojas“, - aiškina R. Vanagienė.
Prieš ryžtantis tapti kraujo donoru, derėtų adekvačiai įvertinti ir bendrą savijautą - jei neseniai sirgote ar vartojote vaistus, kraujo donorystę derėtų atidėti.
Pagrindiniai reikalavimai kraujo donorams
- Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus.
- Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams - šešis.
- Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
- Procedūra nėra skausminga, o būti donoru nėra pavojinga.
- Žmogus, duodantis kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą.
- Pagrindinis kraujo donorystės principas - jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai.
Mitas: kraujo donorais gali tapti tik mėsėdžiai
Dažnai girdime sakant, jog vegetarai ar veganai negali tapti kraujo donorais. Netiesa. Anot Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorų organizatorės Rimantės Vanagienės, kartais hemoglobino rodikliai vegetariškai ar veganiškai besimaitinančių žmonių kraujyje gali būti netgi geresni nei užkietėjusių mėsėdžių, o toks mitas sklinda tik dėl to, jog daug kas dar įpratę manyti, kad geležies daugiausiai gaunama iš mėsos, rašoma pranešime spaudai.
„Svarbu, kad duodantis kraujo žmogus svertų nemažiau 50 kg, o hemoglobino kiekis kraujyje yra patikrinamas kiekvienam ketinančiam tapti donoru. Jei jis yra per žemas, kraujo duoti žmogus negali“, - pasakoja R. Vanagienė.
Kraujo donorystės mitų griovimas
Hepatitas B: ką svarbu žinoti
Hepatitas B yra sunki kepenų infekcinė liga, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV). Kai kuriems žmonėms, hepatito B infekcija tampa lėtinė, tai yra trunka ilgiau nei šešis mėnesius. Vakcina gali užkirsti kelią hepatitui B, tačiau vaistų nuo šios infekcijos nėra.
Simptomai
- Pilvo skausmas
- Tamsus šlapimas
- Karščiavimas
- Sąnarių skausmas
- Apetito praradimas
- Pykinimas ir vėmimas
- Silpnumas ir nuovargis
- Pagelsta oda ir akių baltymai (gelta)
Priežastys
Hepatito B infekciją sukelia hepatito B virusas (HBV). Šis virusas perduodamas iš žmogaus žmogui su krauju, sperma arba kitais kūno skysčiais, paprastai užsikrečiama:
- Lytiniu keliu
- Dalinantis adatomis
- Atsitiktiniu adatos dūriu
- Motina perduoda virusą vaikui
Skirtumai tarp ūmaus ir lėtinio hepatito B
- Ūmi hepatito B infekcija: trunka trumpiau nei šešis mėnesius.
- Lėtinė hepatito B infekcija: trunka šešis mėnesius arba ilgiau.
Komplikacijos
Išsivysčiusi lėtinė hepatito B infekcija gali sukelti daug sunkių komplikacijų, tokių kaip:
- Kepenų cirozė
- Kepenų vėžys
- Kepenų nepakankamumas
Gydymas
Gydymas apima:
- Antivirusinius vaistus
- Interferonas alfa-2b
- Kepenų transplantacija
Kaip tapti kraujo donoru?
Jei nusprendėte tapti kraujo donoru, su savimi reikia turėti asmens dokumentą, būti sočiai pavalgius, pailsėjus, išgėrus daugiau nei įprastai vandens.
Kraujo donorystės apribojimai
Šioje lentelėje pateikiami dažniausi apribojimai kraujo donorystei:
| Apribojimo priežastis | Apribojimo trukmė |
|---|---|
| Tatuiruotė ar auskarų vėrimas | 6 mėnesiai |
| Apsilankymas pas stomatologą (esant sąlyčiui su krauju) | 6 mėnesiai |
| Persirgtas hepatitas A | Laikinas (6 mėnesiai po pasveikimo) |
| Hepatitas B ar C | Negalima |
| Nėštumas ar žindymas | 6 mėnesiai po gimdymo arba nustojus maitinti |