Anot mokslininkų, klimato kaita tikrai vyksta ir paveikia visą Žemės rutulį - ne tik poliarines meškas ar mažytes salas, kurioms grėsmę kelia kylantis jūros lygis. Klimato kaita beldžiasi į kiekvieno amerikiečio, europiečio bei azijiečio duris, ir, panašu, kad situacija tik blogės.
Šią vasarą nuo karščio Japonijoje mirė 119 žmonių, ekstremalus karštis Pietų Korėjoje pražudo 29 asmenis. Graikijoje siautę miškų gaisrai nusinešė 99 gyvybes, o dėl Kalifornijoje degančių miškų žuvo mažiausiai aštuonis asmenys. Šis savaitgalis Ispanijoje ir Portugalijoje - neįprastai karštas: rekordinis karštis Ispanijoje pražudė tris žmones.
Sveikatai pavojingos karščio bangos dažnai įvardijamos kaip vienas iš pagrindinių tiesioginių žmogaus sukeltos klimato kaitos padarinių. Anot praeitą vasarą žurnale „Nature Climate Change“ publikuoto tyrimo, mirtinos karščio bangos taps kur kas dažnesnės, jos bus juntamos vis daugiau planetos vietų.
Mokslininkai, stebėdami orus, pasitelkdami duomenis iš praeities ir meteorologinių stotelių informaciją, skaičiuoja, kiek žmogaus sukelta klimato kaita yra susijusi su tam tikrais reiškiniais. „Tikimybė, kad karščio bangos pasireikš Europoje, buvo du kartus didesnė dėl žmogaus įsikišimo. Skaičiavimai Airijoje įrodo, kad tikimybė - dviguba, ir tai sakome būdami labai užtikrinti. Tuo tarpu visų kitų meteorologijos stotelių duomenys rodo daugiau nei dvigubai didesnę tikimybę“, - teigė Karsten Haustein, dirbanti Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių instituto inicijuotame projekte, skirtame aiškintis ekstremalių oro sąlygų priežastis visame pasaulyje.
Nepaisant mirtinų karščių ir gaisrų, įrodymų, kad žmonės daro didelį poveikį planetai bei vis tobulėjančių mokslininkų įrankių, nurodančių ryšį tarp specifinių oro sąlygų ir globalinio atšilimo, pasaulio lyderiai šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės. Be to, yra ženklų, kad planeta gali būti prastesnės būklės nei kada nors anksčiau.
Trečiadienį paviešintoje JAV Nacionalinės okeanijos ir atmosferos administracijos (NOAA) ataskaitoje teigiama, šiltnamio efektą sukeliančios dujos - anglies dvideginis, metanas ir azotas - pernai pasiekė rekordinį lygį. Anot Tarptautinės energijos agentūros, pernai pasauliniu mastu daugiau lėšų išleista naftai ir dujoms, investicijos į atsinaujinančios energijos šaltinius sumažėjo 7 proc. Be to, išauga anglies paklausa.
Pernai pasaulį sukrėtė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos pasitraukia iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. JAV - viena daugiausiai anglies dvideginio išskiriančių pasaulio šalių, todėl jos pasitraukimas gerokai susilpnina šį susitarimą.
Klimato kaitos simptomai - taip pat dramatiški. Priklausomai nuo skirtingų duomenų bazių, 2017-ieji buvo antri ar treti karščiausi kada nors užfiksuoti metai. Be to, rekordiškai pakilo jūros lygis, prasidėjo precendento neturintis koralų nubalimas.
Žemės temperatūra pradėjo stabiliai kilti po to, kai žmonės ėmė naudoti daug iškastinio kuro. Kitaip tariant, po Pramonės revoliucijos, vykusios XVIII-XIX a. Nuo XIX a. pabaigos planetos temperatūra pakilo maždaug 1°C.
Praeitą spalį atliktos apklausos duomenimis, klimato kaitą pripažino 71 proc. JAV populiacijos. Tiesa, 2018 metais klimato kaitą pripažįstantys teigė jau 70 proc. amerikiečių. Maždaug 58 proc. amerikiečių tiki, kad prie klimato kaitos daugiausia prisidėjo žmogaus veikla. Šis skaičius daugumoje kitų išsivysčiusių šalių yra didesnis.
Pasak Jeilio universiteto Klimato kaitos komunikacijos programos direktoriaus Anthony Leiserowitzo, supratimas, kad klimato kaita vyksta, yra susijęs su tuo, ką žmonės mato ir patiria. Po to, kai pernai JAV nusiaubė keli katastrofiški uraganai, amerikiečių, manančių, kad globalinis atšilimas stipriai veikia JAV orus, per penkis mėnesius išaugo nuo 25 iki 33 proc. Šis skaičius ir vėl krito žiemą, kai ekstremalios oro sąlygos tapo retesnės.
A.Leiserowitzas: „Pasikartojimas - labai svarbu. Jei ekstremalios oro sąlygos pastebimos kartą ar du, tai gali būti tiesiog sutapimas. Tačiau jei tai įvyksta tris, penkis, 12 ar 22 kartus, jei fiksuojami rekordiniai orai, žmonės pradeda suvokti, kad klimato kaita iš tiesų keičia šiandienos orus. Tai - nauja daugeliui amerikiečių.“
Klimato kaita itin gerai suvokiama Kalifornijos Redingo apygardoje. Čia gaisras apėmė daugiau nei 130 tūkst. akrų dydžio teritoriją, prilygstančią 100 tūkst. futbolo aikščių. Šią savaitę išsiplėtęs ir karštį skleidžiantis gaisras čia sukūrė atskirą orų sistemą.
Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?
Nors 2015 metai sudarytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas buvo laikomas dideliu pasiekimu, jis turi ir esminių trūkumų. Pavyzdžiui, teisiškai neįpareigoja jį pasirašiusių šalių, greitai iš jo pasitrauks viena didžiausių pasaulio teršėjų. Susitarimo pirmtakas, Kioto protokolas, buvo kur kas stipresnis, kadangi jį pasirašiusios valstybės buvo teisiškai įsipareigojusios sumažinti išmetamų žalingų dujų kiekį. Vis dėlto ir jis turėjo trūkumų.
Kioto protokolas apėmė tik išsivysčiusias šalis, todėl daugiausia anglies dvideginio pasaulyje išskirianti Kinija nebuvo įsipareigojusi sumažinti išmetamų dujų kiekio. Todėl JAV prezidentas George'as W.Bushas 2001 m. pareiškė, kad Valstijos pasitraukia iš Kioto protokolo.
Be to, nors šis susitarimas teisiškai įpareigojo mažinti užterštumą, nė vienai šaliai nebuvo skirtos sankcijos už įsipareigojimų nesilaikymų. Todėl galima sakyti, kad Paryžiaus klimato taiko susitarimas sėkmingas jau vien todėl, jog apima ne tik išsivysčiusias šalis. Taip pat šiuo susitarimu pripažįstama, kad šalys turėtų stengtis, jog planetos temperatūra padidėtų ne daugiau nei 1,5°C, blogiausiu atveju - 2°C.
Kadangi Paryžiaus klimato kaitos susitarimas teisiškai neįpareigoja jį pasirašiusių šalių, o JAV iš jo traukiasi, aplinkosaugininkų grupės ragina kitas pasaulio šalis labiau įsipareigoti klimato apsaugai.
Dantės "Dieviškoji Komedija" Kaip Pragaro Vizija
„Dieviškoji komedija“ (Comedìa, vėliau vadinta Divina Commedia) - italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurtas epinis kūrinys, laikomas vienu didžiausių pasaulio literatūros šedevrų. Parašytas XIV a. Dantė Aligjeris (1265-1321) buvo Florencijos poetas, filosofas ir politikas, kurio gyvenimą ženklino tremtis ir nuolatinė vidinė kova dėl tiesos ir teisingumo. Jo kūrybą formavo gilus susidomėjimas scholastine teologija, Aristotelio filosofija ir viduramžių mistika, o asmeniniai išgyvenimai - ypač meilė Beatričei Portinari - tapo dvasiniu įkvėpimu „Dieviškajai komedijai“.
Visame kūrinyje Dantė keliauja iš dvasinės tamsos į dieviškąją šviesą: paklydęs „tamsiame miške“, jis leidžiasi į Pragarą, kopia per Skaistyklą ir galiausiai pakyla į Rojaus sferas. Kelionė tampa vidiniu atsivertimo procesu, kuriame žmogaus klaidos, atgaila ir malonė įgauna konkrečius pavidalus.
"Dieviškosios Komedijos" Dalys:
- Pragaras (Inferno). Pirmojoje dalyje Dantė, lydimas romėnų poeto Vergilijaus, leidžiasi į Pragaro gelmes. Pragaras vaizduojamas kaip milžiniškas piltuvo formos bedugnės kompleksas, suskirstytas į devynis ratus, kuriuose sielos baudžiamos pagal savo nuodėmių pobūdį.
- Skaistykla (Purgatorio). Antrojoje dalyje Dantė ir Vergilijus kopia į Skaistyklos kalną, simbolizuojantį atgailą ir dvasinį apsivalymą. Skaistykla suskirstyta į septynis lygius, atitinkančius septynias mirtinas nuodėmes.
- Rojus (Paradiso). Trečiojoje dalyje Dantę lydi Beatričė - dieviškosios išminties ir malonės simbolis. Kelionė per devynias dangaus sferas atskleidžia teologinius ir filosofinius apmąstymus apie Dievo prigimtį, kosmoso tvarką ir amžinąją palaimą.
Šiame leidinyje pateikiamas Dantės Aligjerio „Dieviškosios komedijos“ lietuviškas vertimas, parengtas remiantis kunigo Henry Francis Cary (H. F. Cary) 1805-1819 m. sukurtu istoriniu anglišku vertimu. Tai vienas ankstyviausių ir įtakingiausių šio kūrinio angliškų leidimų, ilgą laiką buvęs pagrindiniu anglakalbių skaitytojų šaltiniu.
„Dieviškoji komedija“ - tai trijų dalių epinė poema, sudaryta iš Pragaro (Inferno), Skaistyklos (Purgatorio) ir Rojaus (Paradiso). Kiekviena dalis suskirstyta į 33 giesmes (Pragaras turi 34, nes pirmoji yra įžanga visam kūriniui). Poemoje Dantė, lydimas romėnų poeto Vergilijaus, o vėliau - Beatričės, keliauja per pomirtinio pasaulio sferas, atskleidžiančias viduramžių kosmologiją, moralę ir teologiją.
Keletas citatų iš „Dieviškosios Komedijos“:
- Gyvenimo kelionės vidury aš atsidūriau miško tankmėje, nes nuklydau nuo kelio tiesiojo.
- Viltis palikit, kas įeinat čia.
- Nėra didesnio skausmo už tą, kai laimės valandą prisimeni nelaimėje.
- Meilė, kuri mylimam mylėti liepia.
- Ne gyvulių gyvenimui sutverti, o sekti dorybe ir pažinimu.
- Ir vėl išvydom žvaigždes.
- Laisvės jis ieško, o ji tam brangi, kas už ją savo gyvastį atidavė.
- Ak, Italija, vergų buveine, laive be vairininko didžiulėj audroj.
- Jo valioje - mūsų ramybė.
- Meilė, kuri judina saulę ir kitas žvaigždes.
- Per mane einama į skausmo miestą.
- Meilė, kuri kilniose širdyse užsidega greitai.
- Jie prarado intelekto gėrį.
- Buvome liūdni saldžiame ore, kurį saulė džiugina.
- Ir kritau, kaip kad krinta negyvas kūnas.
- Pasaulio šlovė tėra vėjo dvelksmas.
- Atpažįstu senosios liepsnos ženklus.
- Aukštajai vaizduotei čia pritrūko galios.
- Kiekvienas miglotai supranta gėrį, kuriame nurimsta siela.
- Šlovė To, kuris viską judina, per visatą skverbiasi.