Darbas, nors ir būtinas pragyvenimo šaltinis, neretai tampa sunkia našta, neleidžiančia žmogui pasijusti laimingu. Daugelis žmonių savo gyvenime susiduria su pasirinkimais, ypač renkantis karjeros kryptį. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl darbas gali tapti našta ir kaip ją palengvinti, remiantis įvairiais argumentais ir pavyzdžiais.
Darbo Prasmė Ir Pasitenkinimas
Žmogui nieko nėra geresnio, kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu. Akivaizdu: tam, kad darbas teiktų džiaugsmą, nebūtų nuobodus, reikia ir materialinio suinteresuotumo, ir moralinio pasitenkinimo. Jei kažko iš jų trūksta, žmogus be pasitenkinimo eina į darbo vietą, be pasitenkinimo atsėdi nuobodžiame darbe. Išeitų, kad jis be pasitenkinimo praleidžia pusę savo gyvenimo (jei ne daugiau, jeigu įskaičiuotume nelinksmus pamąstymus apie tarnybą darbo dienos pabaigoje).
Laimingas tas, kas ryte su džiaugsmu skuba į darbą, o vakare - namo. Ką mums suteikia darbas? Visų pirma, priemones išgyventi.
Emociniai Iššūkiai Darbe
Negatyvios emocijos garantuotos ir tuo atveju, jei iš pradžių pasirinkta profesija neatliepia jūsų vidinių interesų ir poreikių. Pirmiausia, kaltės jausmas prieš aplinkinius, pirmiausia namiškius, gali sugadinti jūsų santykį su darbu. Gerai, jei namie supratingai vertinamas jūsų atsidavimas darbui. O jei ne, jei jums nuolat tenka klausytis priekaištų dėl nepakankamo dėmesio vaikams, vyrui, senyviems tėvams... jūs visiems skolinga, skolinga, skolinga... O juk norisi visiškai atsidėti mylimam darbui.
Esmė tame, kad dažnai būtent patys artimiausi žmonės elgiasi egoistiškai. Vaikas visada nori, kad jo mama būtų šalia. Tėvai, kurie laikui bėgant tampa panašūs į vaikus, nori, kad jūs rūpintumėtės jais. Vyras, suprantama, trokšta, kad šalia jo būtų žmona, o ne aukščiausios kvalifikacijos specialistė. Draugai stengiasi praleisti savo laisvalaikį malonioje jūsų draugijoje. Kad neprarastumėte savojo „aš“ ir netaptumėte greitąja pagalba visiems, kas to nori, reikia suprasti, ko norite jūs. Jei norite dirbti, nereikia to atsisakyti, kad įtiktumėte draugams. Atsiminkite tai, kad jei nepatenkinsite savo interesų, neturėsite nė fizinių, nė moralinių jėgų patenkinti kitų žmonių interesų.
Nuovargis Ir Darbo Krūvis
Antra, nuovargis neskatina meilės. Kartais darbas tampa našta dėl nuolatinio pervargimo. Chroniško nuovargio fone viskas nusidažo juoda spalva. Ir net norisi mesti mylimą darbą. Akivaizdu, kad šioje situacijoje geriausia išeitis - pailsėti. Bet būna ir taip, kad pailsėjote, o paskui vėl užsivertėte ant pečių naštą ne pagal savo jėgas - ir per trumpą laiką vėl viskas kartojasi, ir darbas vėl tampa nemielas.
Kaip to išvengti? Čia jums padės „Eizenhauerio principas“, kurio pagrindas - du kriterijai: svarba ir skuba. Pagal šį principą pirmiausia būtina apibrėžti sau svarbius ir skubius darbus. Juos reikia iškart atlikti pačiai. Antraeiliai - svarbūs, bet ne itin skubūs darbai. Bet šie darbai gali tapti skubūs, jei neužsiimsite jais laiku. Pažvelkite į sąrašą ir pagalvokite, kam juos galima būtų perleisti. Tai leis jums sumažinti savo krūvį ir neleis pervargti. Toliau: ne itin svarbūs, bet skubūs darbai. Pasistenkite juos deleguoti tam, kas su jais puikiai susidoros. Nepervertinkite „žmogiškojo faktoriaus“.
Santykiai Darbe
Viena dažniausių priežasčių, kodėl darbas nedžiugina - prasti santykiai su kolegomis, vadovu, pavaldiniais. Jūs su pasitenkinimu ateidavote į darbą, kol... skyriuje nepasirodė žmogus, kuris jus erzina. Priežasčių, kodėl nesiklosto santykiai, gali būti pačių įvairiausių: skirtingi charakteriai, skirtingi požiūriai, nesupratimas, konkurencija, kolegos ar vadovo noras prisiimti jūsų nuopelnus. Bet turite suprasti, kad rasti tylią oazę, kur visi vienas kitą myli ir palaiko, sunku.
Pagrindinė klaida, kurią darome darbe ir dėl kurios vėliau kenčiame - darbinių ir asmeninių santykių supainiojimas. Iš kolegų tikimės daugiau, nei jie gali ar turi duoti. Tikimės supratimo, pagarbos ir meilės. Jei panašias nuotaikas pastebėjote savyje, pasistenkite skubiai išsivaduoti nuo bereikalingų lūkesčių ir prisiminti esminę priežastį, dėl ko esate šiame darbe. Nusistatykite sau taisyklę: darbe aš dirbu, o ne aiškinuosi santykius. Atsiminkite, kad vadovas - ne tėvas, kolegos - ne broliai ir seserys. Ir jei jų interesai nesutampa su jūsiškiais, tai dar ne pagrindas paversti savo gyvenimą pragaru ar prarasti darbą. Geriau energiją, kurią išeikvojate emocijoms, nukreipkite į darbą.
Tobulėjimas Ir Iniciatyva
Ketvirta, būna taip, kad darbas nustoja džiuginti, kai pasiekiate tobulumo ir sustingstate tame taške. Jau viską žinote, viską mokate ir diena iš dienos kartojate tą patį. Pirmasis sprendimas - viską mesti ir ieškoti kažko kito. Bet neskubėkite: prarasti lengva, rasti daug sunkiau. Todėl pirmiau, nei imsite rašyti prašymą atleisti iš darbo, pasistenkite realizuoti save ten, kur kažkada jums tau pavyko.
Supratę būtinybę judėti toliau, jie nusiteikia laukti, kol kažkas kitas suteiks postūmį. Pavyzdžiui, vadovas. O jam galbūt tai nė į galvą neateis, priešingai, jūs savo poste jį visai tenkinate. Todėl nelaukite, kad jūsų problemas spręs kažkas kitas. Parodykite drąsą ir iniciatyvą. Pasikalbėkite su vadovu, paaiškinkite jam, ką norėtumėte keisti savo darbe. Svarbu, kad galėtumėte jam pateikti konkrečius savo tobulėjimo variantus. Galbūt tai bus mokslai, gal nauja darbo sfera ar paaukštinimas. Apsvarstykite jo reakciją. Tik jei tai bus griežtas „ne“, verta pagalvoti apie kitą darbą.
Darboholizmas: kita priklausomybės forma
Šiandienos pasaulyje, kur nuolatinis skubėjimas ir dideli reikalavimai yra norma, daugelis žmonių jaučia, kad darbas tampa sunkia našta. Darboholizmas - visuomenėje gerbiama ir, ko gero, pati „priimtiniausia“ iš visų egzistuojančių priklausomybių (alkoholizmo, lošimų, narkomanijos, seksomanijos ir t.t.). Liguistai mylintį savo darbą žmogų atpažinti nėra sunku. Darboholikui net ir po įtemptos darbo dienos sunku užsiimti kita veikla. Patenkintas jaučiasi tik dirbdamas.
Apie jį sakoma: „Šiaip jis niūrus, nenusileidžiantis, pažeidžiamas, tačiau darbe tarsi „persikūnija“: tampa energingu, pasitikinčiu savimi ir savarankišku. Jeigu nedirba, jaučiasi nepatenkintas ir suirzęs. Baigdamas kokį nors darbą, jaučia nepasitenkinimą dėl to, kad „greitai viskas baigsis“, ir iškart ima galvoti apie tai, kokiu darbu užsiims po to. Dažnai darboholikas kelia sau pernelyg didelius reikalavimus ir tikslus, kurių negali pasiekti. Kalbėdamas apie darbą dažnai sako „mes“, o ne „aš“. Darboholikas nesupranta poilsio prasmės ir nejaučia džiaugsmo ilsėdamasis. Paniškai vengia „nieko neveikimo“ būsenos, nes darbo nebuvimas, jo supratimu - laiko švaistymas veltui arba tinginystės požymis. Galiausiai jis apskritai nebesugeba pabūti nieko nedarydamas.
Vienas iš svarbiausių darboholizmo požymių - tai stiprus ir nuolatinis sėkmės ir aplinkinių pripažinimo siekis. Darboholizmas laikomas tokia pat savęs naikinimo forma, kaip kad ir kitos priklausomybės: alkoholizmas, narkomanija, lošimai, seksomanija ir t.t. Tai bėgimas nuo realybės, kuomet siekiama darbine veikla kompensuoti tai, ko nepavyksta gauti už darbo ribų.
Kaip atpažinti, kad darbas tampa našta?
Nuolatinė įtampa darbe tyliai griauna sveikatą - lėtai, bet užtikrintai. Mes mokomės iškęsti įtampą. Tylime, kai norėtųsi pasakyti „gana“. Šypsomės iš mandagumo, kai viduje kaupiasi pyktis. Adaptuojamės, bet kokybiškų santykių nekuriame. Ir vieną dieną, žiūrėdamas į veidrodį, imi suprasti - ne darbas išsekino. Kolegos.
Patarimai, kaip susikaupti darbui ir sumažinti atidėliojimo sindromą
- Ribokite save - griežtai nuspręskite nebesinaudoti socialiniais tinklais, kai esate darbe.
- Užduočiai skirkite nedaug laiko ir ją atlikite iš karto
- Pamirškite „papildomą laiką“ - geriau susiplanuokite kuo daugiau veiklos tiek darbo, tiek laisvalaikio metu.
- Nepamirškite atsigerti vandens Dažnai nuovargį ir negalėjimą susikaupti sukelia dehidratacija.
- Motyvuokite save! Susikaupti dalykams, kurie nėra įdomūs ir neturi aiškaus tikslo - tikrai sunku.
- Išsimiegokite ir nepervarkite
- Planuokite darbus pagal savo savijautą
- Žymėkitės svarbius dalykus
10 punktų sąrašas, kuris padeda susiorientuoti darbe
Laimingo darbo institutas sukūrė 10-ies punktų sąrašą, kuris padeda susiorientuoti ne tik einant į naują darbą, bet ir norint pasitikrinti esamą. Tai padeda nesivadovauti emocijomis ir nepulti į kraštutinumus, kai viskas atrodo arba labai gerai, arba labai blogai. Pasitikrinus gali paaiškėti, kad blogi yra tik kokie du dalykai ir kad juos galima lengvai pataisyti. Atlikti šį tyrimą naudinga ir darbdaviui, nes tai padeda suprasti įmonės pranašumus ir trūkumus, ieškant naujų darbuotojų.
Taigi kokie kriterijai lemia, ar jaučiamės laimingi darbe?
- Prasmingas darbas
- Darbo ir asmeninio gyvenimo dermė
- Galimybė augti
- Atlygis
- Ryšiai su vadovu
- Ryšys su kolegomis
- Organizacijos stabilumas
- Darbo aplinka
- Socialinė atsakomybė
- Smagumas dirbti
Savivaldybių iniciatyvos pritraukiant gydytojus į regionus
Utena, Rokiškis, Joniškis bei Šilalė renkasi skirtingus modelius - nuo finansinių paskatų iki ilgalaikių investicijų į studijas ir stipendijas. Tačiau jaunieji gydytojai perspėja, kad vien pinigai ilgalaikio pasilikimo regione negarantuoja.
Utenos rajono savivaldybė pripažįsta, kad gydytojų trūkumas yra opi problema ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje, todėl ieško papildomų priemonių, kaip motyvuoti specialistus atvykti dirbti į rajono gydymo įstaigas. Itin trūkstamų specialybių gydytojams planuojama skirti vienkartinę 60 tūkst. eurų išmoką. Tačiau tai ne vienintelis variantas: gydytojai galės rinktis ir kasmetinę 14 tūkst. eurų išmoką, mokamą ketverius metus (iš viso 56 tūkst. eurų), arba 100 proc. pirmojo būsto paskolos palūkanų kompensavimą pirmus penkerius metus, jei gyvenamasis būstas įsigyjamas Utenos rajone.
Rokiškio rajono savivaldybė sveikatos priežiūros specialistus bando pritraukti dviem kryptimis: tiek siūlydama vienkartines išmokas jau dirbti galintiems gydytojams, tiek investuodama į dar studijuojančių specialistų rengimą. Pagal šią programą gydytojams numatytos vienkartinės finansinės išmokos iš savivaldybės biudžeto: 15 tūkst. eurų, jei įsipareigojama dirbti dvejus metus, arba 20 tūkst. eurų, jei įsipareigojama dirbti trejus metus. Išskirtiniais atvejais šeimos gydytojams gali būti skiriama net 50 tūkst. eurų išmoka, jeigu įsipareigojama dirbti penkerius metus.
Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir spręsti specialistų trūkumo problemą, Joniškio rajono savivaldybė irgi įgyvendina atitinkamą projektą. Pagrindinis jo tikslas - ne vienkartinėmis išmokomis, o ilgalaikėmis investicijomis „užsiauginti“ trūkstamus sveikatos priežiūros specialistus. Šiuo metu studijų finansavimo sutartys jau pasirašytos su 11 būsimų specialistų. Visi programos dalyviai mainais į apmokamas studijas ir mokamas stipendijas yra įsipareigoję po studijų baigimo bent dvejus metus dirbti Joniškio rajono sveikatos priežiūros įstaigose.
Šilalės rajono savivaldybė, kaip ir daugelis kitų regionų Lietuvoje, susiduria su gydytojų trūkumu, todėl taiko įvairias skatinimo priemones, kad specialistai rinktųsi dirbti būtent čia. Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas nurodo, kad tokios priemonės Šilalėje taikomos jau nuo 2022 m. rugsėjo.
Apibendrinant, galima teigti, kad darbas gali tapti našta dėl įvairių priežasčių: nuo netinkamo karjeros pasirinkimo ir emocinių iššūkių iki pervargimo, prastų santykių darbe ar darboholizmo. Svarbu sąmoningai vertinti savo situaciją, ieškoti būdų, kaip palengvinti naštą, ir nepamiršti, kad darbas turėtų teikti ne tik materialinę naudą, bet ir moralinį pasitenkinimą.