Ar Radiacija Sukelia Apsigimimus: Išsamus Žvilgsnis

Radiacija - tai sąvoka, kuri daugeliui asocijuojasi su pavojumi, ligomis ir mirtimi. Šnekamojoje kalboje paplitęs terminas „radiacija“ apibūdina elektromagnetinę spinduliuotę, todėl kalbant apie jonizuojančią spinduliuotę netikslu naudoti radiacijos terminą, kuris yra žymiai platesnis. Radiacinės saugos centro specialistai gali atsakyti į klausimus apie jonizuojančiąją spinduliuotę, jos rūšis, poveikį žmogaus organizmui ir kodėl mes su ja susiduriame kiekvieną dieną.

2023 m. sociologinis „Sprinter“ tyrimas atskleidė, kad terminas radiacija Lietuvos gyventojams dažniausiai asocijuojasi su pavojumi, mirtimi, ligomis ir Černobyliu. Kiek mažiau žmonių jį sieja su medicina, o mažiausiai - su natūraliai iš žemės gelmių ar kosmoso sklindančia spinduliuote.

Kas yra jonizuojančioji spinduliuotė?

Jonizuojančioji spinduliuotė - atomų išskiriama energija, sklindanti elektromagnetinių bangų (gama arba rentgeno spindulių) arba dalelių (alfa, beta ir neutronų) pavidalu. Jonizuojančioji spinduliuotė išsiskiria iš viso elektromagnetinio spektro tuo, kad jonizuoja atomus ir molekules. Savaiminis atomų skilimas vadinamas radioaktyvumu, o išsiskiriantis energijos perteklius - jonizuojančiąja spinduliuote. Nestabilūs cheminiai elementai, kurie skyla ir skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, vadinami radionuklidais.

Elektromagnetinis spektras

Jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys

• Alfa dalelės - nuo atomo atskilę helio branduoliai. Tai santykinai sunkios, daug energijos turinčios dalelės, kurios nesunkiai sustabdomos nestoru apsaugos sluoksniu, pvz., popieriaus lapu.
• Beta spinduliuotė yra elektronų srautas, kuris taip pat nesunkiai stabdomas nestoru, pvz., aliuminio, apsaugos sluoksniu.
• Gama ir rentgeno spinduliuotė, taip pat neutronai, priešingai nei alfa ar beta dalelės, yra labai skvarbūs. Gama spinduliuotė yra natūralaus proceso rezultatas - gamtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skilimo produktas, o rentgeno spinduliuotę dažniausiai generuoja žmogaus sukurti įrenginiai, naudojami įvairiose srityse: medicinoje, moksle, maisto pramonėje ir kt.
• Neutronų spinduliuotė yra skvarbiausia. Neutronas - neutrali dalelė ir ši savybė leidžia jai nesunkiai skverbtis per bet kokią medžiagą, todėl neutronai yra labai sunkiai stabdomi. Geriausiai neutronus stabdo tokios vandenilio turinčios medžiagos kaip vanduo, parafinas, betonas ir pan.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai

Žmonės kasdien susiduria su natūraliais ir žmogaus sukurtais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Natūraliąją arba gamtinę spinduliuotę skleidžia daugybė skirtingų radionuklidų, esančių dirvožemyje, vandenyje ir ore. Spinduliuotė sklinda iš Žemės gelmių, nes ten yra įvairiausių radionuklidų, milijonus metų ramiai skylančių grunte. Vienas labiausiai žinomų radionuklidų - radonas - dujų pavidalo cheminis elementas, susidarantis skylant radžiui. Radono atomai kyla į žemės paviršių ir taip pasiekia mus.

Radono šaltiniai

Iš visų Žemės gelmėse esančių gamtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, radono įtaka žmonėms - viena didžiausių. Todėl, statant būstą, reiktų diegti prevencines priemones, neleidžiančias iš Žemės gelmių kylančioms radono dujoms kauptis patalpose, arba įrengti efektyvias vėdinimo sistemas, pašalinančias šias dujas. Didžiausią žmogaus apšvitos dalį lemia radono skilimo produktai, ypač polonis, švinas ir bismutas, kurie, skirtingai nuo radono, yra kietosios medžiagos. Alfa dalelės švitina kvėpavimo takų epitelį, gali pažeisti ląsteles ir lemti kvėpavimo takų, plaučių vėžinius susirgimus bei genetinius pakitimus.

Dalis jonizuojančiosios spinduliuotės mus pasiekia iš viršaus - tai kosminė spinduliuotė, Žemės atmosferoje sukurianti tam tikrus radionuklidus. Kosminės spinduliuotės efektas labiau juntamas dideliame aukštyje. Kuo aukščiau, tuo spinduliuotė didesnė, todėl dažnai skraidantys, arba dirbantys aviacijos srityje ir daug laiko praleidžiantys ore, gauna daug didesnę kosminės spinduliuotės dozę, nei būnantys ant žemės. Lietuvos gamtinis radiacinis fonas yra 50-150 nanosivertų per valandą (nSv/h), o kalnuotoje vietovėje šis fonas gali būti ir 10 kartų didesnis, tačiau ten tai bus norma.

Žmogaus sukurti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai

Vidutiniškai 80 proc. metinės apšvitos žmogus gauna iš natūralių žemės gelmių ir kosminės kilmės šaltinių. Tačiau apšvitai įtakos turi ir žmogaus sukurti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, pradedant branduolinės energijos gamyba ir baigiant medicinoje diagnozei ar gydymui naudojamais įrenginiais.

Jonizuojanti spinduliuotė kiekvieną dieną supa iš visų pusių ir mes ją naudojame daugelyje ūkio sričių: nuo pasienio postų iki poliklinikos. Gali būti ir taip, kad daiktai, kuriuos naudojame buityje, turi savyje radioaktyviųjų medžiagų (antikvariniai indai, papuošalai, kai kurie senos kartos fotoobjektyvai ir t.t.) arba jie buvo švitinti tam tikro technologinio proceso metu (brangakmeniai ir kt.).

Kaip jonizuojančioji spinduliuotė veikia mus?

Kad galėtų įvertinti jonizuojančios spinduliuotės apšvitą gyventojams, Radiacinės saugos centro specialistai ją skirsto į vidinę ir išorinę. Vidinė patiriama, kai radioaktyviosios medžiagos įkvepiamos, nuryjamos arba per žaizdas patenka į kraują. Išorinė apšvita, kai ore esanti radioaktyvioji medžiaga (dulkės, skystis ar aerozoliai) patenka ant odos ar drabužių, arba žmogus yra veikiamas tiesiogine gama ar rentgeno spinduliuote (asmuo dirba prie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, jam atliekami rentgeno tyrimai ir pan.).

Biologinis jonizuojančios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui yra DNR molekulės pažeidimai, kurie ląstelės lygmenyje sukelia kitus efektus: žmogaus ląstelės mutuoja arba žūva, o tai gali sukelti apsigimimus, vėžinius susirgimus. Jei jonizuojančioji spinduliuotė paveikia labai didelį ląstelių kiekį, apšvita gali pakenkti tam tikriems audiniams ar atskiriems organams. Apšvitos poveikis gali būti lokalus, bet gali būti pakenkta visam organizmui ir tokiu atveju žmogus žus, jeigu jam laiku nebus suteikta pagalba.

Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai yra skirstomi į nulemtuosius ir atsitiktinius. Per trumpą laiko tarpą gavus didelę apšvitos dozę išsivysto radiaciniai nudegimai, audinių ir organų pažeidimai, pasireiškia pykinimas, silpnumas, karščiavimas. Tai - nulemti reiškiniai. Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali sukelti atsitiktinių reiškinių, pvz., onkologinių susirgimų. Tačiau jei vėžiniai susirgimai pasireiškia po 5-10 metų, labai sunku susieti susirgimą su kažkada buvusia apšvita.

Radiacinės saugos priemonės

Visos Radiacinės saugos centro taikomos radiacinės saugos priemonės skirtos tam, kad žmonės ir aplinka būtų apsaugota, bet kokia veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visuomenei teiktų naudą, o patiriama žala būtų kaip įmanoma mažesnė. Išvengti gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiamos apšvitos negalime, tačiau dirbtinės kilmės šaltinių poveikį galima sumažinti.

Radiacinės saugos centro tikslas yra apsaugoti gyventojus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Šiuo tikslu Radiacinio saugos centro specialistai rengia atitinkamus teisės aktus, įteisina veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, vykdo jų priežiūrą, tikrina kaip jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai naudojami, kaip laikomasi taisyklių bei reikalavimų. Koordinuoja radiacinės saugos ugdymą bei vykdo pasirengimą radiologinėms avarijoms ir reagavimą joms įvykus, atlieka gyventojų, darbuotojų ir aplinkos apšvitos stebėseną ir ekspertizę.

tags: #ar #gali #buti #apsigimimu #po #radiacijos