Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį - vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai, o ypač svarbi - oro kokybė patalpose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio.
Pelėsis - tai grybai, dažniausiai augantys siūlais, gijomis (hifais). Augdami jie šakojasi ir sudaro siūlų tinklą - grybieną (arba micelį). Siūlų tinklas ir sporos yra juodos, pilkos, rudos, žalsvos ar kitos spalvos ir gerai matomi plika akimi. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius sienų ar kitų paviršių plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi.
Pelėsio atsiradimo priežastys ir vietos
Pelėsio galima aptikti beveik visur. Jo augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Bloga oro apykaita patalpose palaiko pelėsinių grybelių augimą - pelėsis aktyviai dauginasi ir auga 20 °C temperatūroje esant didelei drėgmei - daugiau nei 95 % -ir nepakankamam vėdinimui. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo.
Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose, kondicionieriuose, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Pelėsį galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, įskaitant betoną, gipsą, medieną, plastmasę, gumą, dažytus paviršius, kilimus, knygas ir pan. Palankios sąlygos pelėsiui vystytis susidaro gėlių vazonuose.
Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas - mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Taip pat nuodingos medžiagos gali su maistu pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, tai grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs, ir tapti sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, viena iš priežasčių. Pelėsio sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima.
Alergijos pelėsiui simptomai
Pelėsis namuose ne visada daro poveikį žmogaus sveikatai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir veikiančius rizikos veiksnius, todėl ir į galimą pelėsių poveikį sveikatai reaguoja nevienodai. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pelėsių poveikis pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan.
Alergija pelėsiui pasireiškia panašiais simptomais kaip ir kitos alergijos ore lakioms medžiagoms, kurios patenka į viršutinis kvėpavimo takus, pavyzdžiui žiedadulkėms.
Pagrindiniai alergijos pelėsiui požymiai:
- Užsikimšusi nosis arba sloga
- Nosies niežėjimas
- Gerklės perštėjimas
- Čiaudulys
- Ašarojimas
Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiui gali paaštrinti astmos simptomus.
Labiausiai pelėsių pažeidžiamos žmonių grupės - mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia patalpose ir jų imunitetas jautriausias. Ilgiau būnant patalpose, kuriose yra pelėsio, gali išsivystyti ir rimtų sveikatos problemų, tokių kaip plaučių funkcijos nepakankamumas, chroniškos kvėpavimo takų ligos.
Pelėsis kenkia ne tik fizinei sveikatai. Drėgmė pavojinga ir pastatui, nes ardo jo konstrukcijas, sienas.
Kaip atskirti alergiją pelėsiui nuo peršalimo?
Panašūs simptomai kartais gali suklaidinti: peršalimo simptomus jaučiantys gali pamatyti, kad jiems alergija, o turintys alergiją kaltę vers peršalimui. Alergijos pelėsiui simptomai paprastai trunka ilgiau nei savaitę. Būdingi požymiai yra dusulys, akių perštėjimas, paraudimas, ašarojimas, nosies niežėjimas. Peršalimo atveju simptomai dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės.
Vienas iš aiškiausių skirtumų - pakilusi kūno temperatūra, kuri būdinga peršalimui, bet nebūdinga alergijai.
Kaip atpažinti, ar sergate peršalimu, gripu ar tiesiog alergija
Jei simptomai sustiprėja tik leidžiant laiką namuose, o kitose vietose jaučiatės gerai - tai irgi gali būti ženklas, kad jus kankina ne peršalimas, o būtent alergija pelėsiui.
Diagnostika ir tyrimai
Jei žmogus yra įjautrintas pelėsių, tai ligos simptomus gali jausti ištisus metus. Pelėsių sporos nežūsta nuo šalčio - žemoje temperatūroje pelėsių augimas sustoja, tačiau kiek atšilus pelėsių grybai vėl suaktyvėja, pradeda išskirti sporas ir alergijos simptomai vėl paūmėja.
Alergijos tyrimai - tai svarbūs diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti, kurios medžiagos sukelia alergines reakcijas organizme ir kokių priemonių reikėtų imtis siekiant išvengti nemalonių simptomų.
- Odos dūrio testas (prick testas) - šiuo metodu nedidelis kiekis alergenų ekstraktų užlašinamas ant odos (dilbio arba nugaros), po ko duriama speciali (maža, beveik nejuntama) adata.
- Odos lopo testas (epikutaninis testas) - skirtas nustatyti kontaktinę alergiją.
- Kraujo tyrimas (specifinių IgE antikūnų nustatymas) - atliekamas, kai odos testai negalimi arba nepatikimi, pavyzdžiui, jei pacientas vartoja antihistamininius vaistus ar turi odos ligų.
- Provokaciniai testai - atliekami griežtai prižiūrint gydytojui, kai pacientas tiesiogiai susiduria su įtariamu alergenu (per maistą, inhaliaciją ar odą), kad būtų patvirtinta alerginė reakcija.
Laiku atlikti alergijos tyrimai leidžia ne tik patvirtinti ar paneigti alergiją tam tikroms medžiagoms, bet ir padeda išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip anafilaksinė reakcija, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Be to, žinant tikslius alergijos sukėlėjus, galima lengviau ją kontroliuoti.
Atliekamas ALEX alergijos kraujo tyrimas, leidžiantis nustatyti įsijautrinimą net 295 skirtingiems alergenams, įskaitant tiek įprastus alergenų ekstraktus, tiek specifinius molekulinius alergenus. Šis metodas remiasi nanotechnologijomis, todėl analizei pakanka labai nedidelio kraujo kiekio, o rezultatai suteikia išsamų alergijos profilį. ALEX tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo - jis gali būti atliekamas bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo mitybos ar vartojamų vaistų. Tyrimui tinkamas tiek veninis, tiek kapiliarinis kraujas, todėl jis yra saugus ir patogus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Gydymas
Jei manote, kad jums alergija pelėsiui, neužsiimkite savigyda. Pirmiausia, reikia pasikonsultuoti su alergologu. Patvirtinus diagnozę svarbu atsikratyti pelėsio, kuris problemą sukėlė. Alergines reakcijas į pelėsį sumažinti padės antihistamininiai vaistai. Tiesa, kartais pacientai juos pradeda vartoti savo nuožiūra.
Alergijos gydymas priklauso nuo alergeno tipo ir simptomų sunkumo. Pirmas žingsnis - atlikti alergijos tyrimus, siekiant tiksliai nustatyti, kas sukelia alergines reakcijas. Nustačius alergeną, būtina jo vengti ir pradėti gydymą. Alergijos gydymas turi būti pritaikytas individualiai, vadovaujantis sveikatos specialisto, gydytojo alergologo ar klinikinio imunologo nurodymais.
Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT), dar vadinama alergenų imunoterapija, yra vienas iš efektyviausių ilgalaikių alergijos gydymo būdų, kurį pripažįsta alergologijos asociacijos visame pasaulyje. Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) - tai ilgalaikis alergijos gydymo metodas, kuris mažina organizmo jautrumą alergenams ir gali pakeisti ligos eigą.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą.
Antihistamininiai vaistai yra skirstomi į senosios ir naujosios kartos vaistus. Nors daugelis žmonių įpratę prie senosios kartos antihistamininių preparatų, visgi jie turi daugiau šalutinių poveikių, pavyzdžiui, gali sukelti mieguistumą. Naujosios kartos priešalerginiai vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas, mažiau slopina centrinę nervų sistemą, todėl žmogus išlieka budresnis. Paprastai šiuos vaistus geriau toleruoja ir virškinimo sistema.
Kaip sumažinti pelėsio kiekį patalpose?
Patalpose pelėsis išties nekviestas svečias, kurio atsikratyti nėra taip lengva, tačiau būtina. Namuose ar kitos paskirties patalpose pelėsis dažniau atsiranda lietinguoju periodu, kai daugiau drėgmės. Pelėsiai išskiria nuodingas medžiagas, vadinamas mikotoksinais, neigiamai veikiančiais savijautą ir sveikatą.
Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais - nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius - sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti - sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą. Prakiurę ir užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę.
Todėl patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę. Pastovi 40-65% santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygio palaikymui rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose palaikyti optimalią drėgmę, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą, o maudantis praverti ventiliacijos angas. Nakčiai verta palikti praviras vonios duris, kad vonios kambaryje esanti drėgmė išsisklaidytų. Neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Sutaisykite lašančius vamzdžius ir kranus.
Kai lauke oro temperatūra žemiau 0°C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2-3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5-10°C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį. Gyvenamuosiuose kambariuose, virtuvėje, vonioje ideali temperatūra turėtų būti 19-22 °C, o miegamuosiuose - 16-20°C.
Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina. Net geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu nuo paviršiaus nebus gerai nuvalyti pelėsiai. Jei liks nors keletas jų pradų, pelėsiai greitai vėl pasirodys. Jie gali būti šalinami cheminiu arba mechaniniu būdu. Patys galite tvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus.
O jei įsisenėjusį ir pavojingą pelėsį netinkamai naikinsite patys, galite pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti specialistams. Jie tikrai žinos, kaip su juo susidoroti.
Pradėję alergijos pelėsiui gydymą turite žinoti, kad ne mažiau svarbu yra pašalinti ją sukėlusią priežastį - pelėsį. Jei su pelėsiu namuose dar neteko susidurti, galite pasidžiaugti. Norėdami namus apsaugoti nuo pelėsio, turite žinoti kelis svarbius aspektus - priežastis, nuo ko pelėsis atsiranda. Drėgmė - viena iš palankiausių sąlygų atsirasti pelėsiui. Todėl neleiskite jai kauptis patalpose, pasirūpinkite tinkamu patalpų vėdinimu. Pastebėjus patalpose pelėsį delsti nevalia - nekviestu svečiu būtina atsikratyti. Kodėl tai svarbu? Nuvalykite matomus pelėsius. Įsisenėjus pelėsiui patiems jo atsikratyti nepavyks.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko
Informacija iš: Image: FreeDigitalPhotos.net
Šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturi daryti įtakos skaitytojo apsisprendimui įsigyjant ir/ar vartojant maisto papildus. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto produktus ar papildus. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu.
Literatūra:
- Borchers AT, Chang C, Eric Gershwin M. Mold and human health: A reality check. Clin Rev Allergy Immunol. 2017;52(3):305-322. doi:10.1007/s12016-017-8601-z
- Asthma and Allergy Foundation of America. Mold allergy. Asthma and Allergy Foundation of America.
- Asthma symptoms. Asthma and Allergy Foundation of America.
- Allergic bronchopulmonary aspergillosis (ABPA). American Lung Association.
- Hypersensitivity pneumonitis symptoms and diagnosis. American Lung Association.
- Learn about hypersensitivity pneumonitis. American Lung Association.
- Learn about coccidioidomycosis. Chang C, Gershwin ME. The myth of mycotoxins and mold injury. Clin Rev Allergy Immunol. 2019;57(3):449-455. doi:10.1007/s12016-019-08767-4
- Centers for Disease Control and Prevention. Invasive mold infections in immunocompromised people.