Ar Arešto Bausmė Gali Būti Pakeista Į Viešuosius Darbus: Sąlygos ir Aspektai

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Šiuo metu teisės akto suvestinės redakcijos turinio peržiūra tvarkoma, o straipsnyje aptarsime, kada ir kokiomis sąlygomis arešto bausmė gali būti pakeista į viešuosius darbus.

Teisinis Reguliavimas ir Aktualumas

Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia orientuoti ne į asmens įkalinimą, o į alternatyvias bausmes, nesusijusias su asmens laisvės atėmimu. Šioje programoje siekiama įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai, siekiant, kad ji būtų lygiavertė alternatyva laisvės atėmimui.

Pavyzdžiui, Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones taip pat skatina 1976 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta rezoliucija Nr. 10 „Dėl būtinų alternatyvių baudžiamosios priemonės įkalinimui“. Šios alternatyvos laisvės atėmimui yra taikomos kaip sankcijos ir siekiama sukurti metodus, leidžiančius susieti šias baudas su pažeidėjo finansinėmis galimybėmis bei kurie, jei tai įmanoma, neprivestų prie įkalinimo.

Baudos Bausmė: Privalumai ir Trūkumai

Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.

Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc. Šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.

Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalis reglamentuoja: "Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų".

Teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turės apsvarstyti galimybę skirti baudą. Dėl baudos ekonominio pobūdžio, jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis sankcijos struktūra, turės paskirti griežtesnę bausmę.

Taigi viešieji darbai ir baudos bausmės griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.

Viešieji Darbai: Privalumai ir Trūkumai

Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.

Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.

Be to, svarbu pabrėžti, jog baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešųjų darbų bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis).

Baudos ir Laisvės Apribojimas

Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to, ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam.

Asmeniui, nuteistam pinigine bausme, yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys). Šiuo atveju, bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Priešingai, ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais, padedant jiems integruotis į visuomenę.

Pavyzdžiui, 1992-1993 m. šios institucijos pareigūnai ne tik tikrina, kaip nuteistasis laikosi teismo nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, bet ir teikia socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistojo problemas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 47 straipsnio 2 dalis).

Išvados

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad baudos bausmė, viešieji darbai ir laisvės apribojimas turi savų privalumų ir trūkumų. Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, įskaitant kaltininko turtinę padėtį, socialinę charakteristiką ir nusikaltimo pobūdį. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad bausmė bus teisinga ir veiksminga.

Vyriausybė taip pat pritarė ministro siūlymui nustatyti, kad teismas ar kita institucija, paskyrusi piniginę baudą, atsižvelgus į sunkią pažeidėjo materialinę padėtį, jo prašymu visą baudą ar jos dalį galės pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Pakeisti nesumokėtą piniginės baudos dalį visuomenei naudingu darbu teismo galės prašyti ir tie asmenys, kurių materialinė padėtis pasunkės bemokant baudą. Šiems ATPK pakeitimams dar turės pritarti ir Seimas.

Chronologija

Žemiau pateikiama lentelė su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimų chronologija:

tags: #ar #gali #aresto #bausme #buti #pakeista