Šiame straipsnyje aptarsime antspaudų skyriaus trumpinių taisykles Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir raštvedybos principais.
Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai
Prieš nagrinėjant taisykles, svarbu susipažinti su pagrindiniais terminais, kurie naudojami raštvedyboje:
- Adresatas: Asmuo, įstaiga ar jos (pa)dalinys, kuriam kas adresuojama (rašoma naudininko linksniu).
- Antraštė: Užrašas, trumpai nusakantis dokumento turinį (ne rūšį).
- Byla: Tam tikras dokumentų rinkinys segtuve, turinčiame pavadinimą pagal bylų nomenklatūrą.
- Darbotvarkė: Svarstomų klausimų (darbų, reikalų) sąrašas.
- Dokumentas: Tai materialus objektas (popierius, magnetinė juosta, kino juosta, nuotrauka ir t.t.), kuris tarnauja kaip pamokomas pavyzdys, liudijimas ar įrodymas.
- Elektroninis paštas: Laiškų, pranešimų siuntimo būdas adresatams kompiuterių tinklais. Trumpinys - el. p.
- Prekės ženklas: Oficialus firmos gaminių ženklas (ne prekinis ženklas).
- Raštvedyba: Darbas su dokumentais (siaurąja prasme), įstaigos veiklos dokumentavimas ir dokumentų, susidariusių įstaigos veikloje, tvarkymas (plačiąja prasme).
- Raštvedybiniai metai: Dokumentų apyvarta įstaigoje per kalendorinius metus arba per dvylika iš eilės einančių mėnesių (mokymo įstaigose - nuo rugsėjo 1 d.).
- Reglamentas: Posėdžio, susirinkimo, sesijos bendroji darbo tvarka.
- Rezoliucija: Vadovo užrašytas (dažniausiai ranka) sprendimas ar nurodymas ant dokumento.
- Sekretorius: Asmuo, išrinktas ar paskirtas rašyti susirinkimo ar kito renginio protokolą, arba asmuo, tvarkantis ir spausdinantis įstaigos raštus (dažniausiai yra sekretorė).
- Spaudas: Ant dokumentų dedama žyma su specialiu įrašu ar vieta įrašui (datai). Paprastai būna keturkampės ar trikampės formos.
- Spaudukas: Nedidelis spaudas.
- Telefaksas: Ryšių priemonė, kuria siunčiama informacija (kanceliarinėje kalboje vartojamas trumpinys faksas). Trumpinys - faks.
- Tvirtinti: Paliudyti dokumento tikrumą, daryti jį galiojantį.
- Vidaus dokumentai: Dokumentai, kuriais tvarkomi pačios įstaigos reikalai (įsakymai, sprendimai, protokolai ir kt.).
- Viza: Pritariamasis ar derinimo įrašas dokumente.
Antspaudų naudojimo taisyklės
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuoja antspaudų naudojimą, siekiant užtikrinti dokumentų autentiškumą ir išvengti galimų klastočių. Vienas svarbiausių reikalavimų - draudimas turėti ir naudoti vienodus antspaudus, t. y. tokius, kurių rekvizitai visiškai sutampa.
Licencijavimas
Licencija gaminti antspaudus išduodama neterminuotam laikui.
🤖 Dirbtinio intelekto ekspertė: ChatGPT pakeis jūsų gyvenimą | Grėsmė ir nauda, laiko taupymas
Dirbtinis intelektas ir teisė
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką įvairioms profesijoms, įskaitant ir teisę. Nors DI gali padėti atlikti tam tikras užduotis greičiau ir efektyviau, svarbu atsiminti, kad bendro pobūdžio DI įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija yra ribota.
„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas.
Legaltech sprendimai
Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis.
Anot R. Vasiliauskienės, dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis.
Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo.
Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas.
Iššūkiai ir ateitis
Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai.
Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.
Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. Vasiliauskienė.
Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.