Ar dideli šunys gali gyventi bute: informacija ir patarimai

Vis daugiau žmonių renkasi dalintis gyvenimu su keturkoju draugu - šuo tampa ne tik šeimos nariu, bet ir kasdienybės palydovu, emocine atrama. Tačiau gyvenant daugiabutyje ar kitoje bendro naudojimo erdvėje, šis pasirinkimas kartais gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir įtampą dėl kaimynų. Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu.

Ar teisėtai laikau šunį? Ar reikia leidimo iš kitų gyventojų? Ką daryti, jei šuo loja, o kaimynai skundžiasi? Šiame įraše atsakysime į dažniausius klausimus apie šuns laikymą daugiabutyje: ar būtinas kaimynų sutikimas, kokie reikalavimai taikomi šunų savininkams, kada kyla daugiausiai nesutarimų ir - svarbiausia - kaip jų išvengti.

Šuo bute gali būti laimingas, jei jam skiriamas pakankamas dėmesys ir priežiūra.

Ar reikia kaimynų sutikimo laikant šunį? Teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje laikyti šunį daugiabutyje galima be atskiro leidimo ar kaimynų sutikimo - jei gyvūnas laikomas atsakingai ir nepažeidžia kitų gyventojų teisių. Vis dėlto yra keli svarbūs niuansai, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam šuns šeimininkui, ypač jei gyvenate mieste ar bendruomenėje.

• Butas - jūsų asmeninė erdvė. Jei šuo laikomas tik bute, nevedžiojamas bendrose patalpose be pavadėlio, nedrasko sienų ar nekelia triukšmo, kaimynų leidimas nereikalingas. Šuo laikomas kaip privatus turtas - svarbu tik laikytis bendrų elgesio ir higienos taisyklių.
• Bendrosios patalpos ir kiemas - visų gyventojų atsakomybė. Jei ketinate statyti voljerą, lauko būdą ar vedžioti šunį kieme be pavadėlio, gali prireikti kaimynų ar namo bendrijos pritarimo. Tai dažniausiai susiję su bendro naudojimo teritorijų tvarka, kurią nustato savivaldybė arba gyvenamųjų namų administravimas.
• Triukšmo ir higienos pažeidimai - pagrindas skundui. Net jei turite teisę laikyti šunį, bet jis nuolat loja, trikdo kitų poilsį ar paliekamas vienas kelia nerimą (pvz., kaukia visą dieną), kaimynai gali kreiptis į savivaldybės gyvūnų priežiūros skyrių arba policiją. Tai nėra tiesiog šuns buvimo klausimas - tai viešosios tvarkos.
• Veislės apribojimai. Kai kurioms pavojingomis laikomoms šunų veislėms gali reikėti papildomų reikalavimų atitikimo dėl laikymo ir vedžiojimo, todėl verta pasitikrinti, ar jūsų augintiniui netaikomi tokie ribojimai.

Taigi, nors formaliai kaimynų sutikimo nereikia, verta laikytis pagarbos principo - bendrauti, informuoti, o kartais ir iš anksto pasikalbėti. Tinkamai prižiūrimas ir sveikas šuo - rečiau kelia problemas. O tam, kad šuo būtų ramus ir sotus, reikėtų pasirūpinti ne tik vedžiojimu ar dresūra, bet ir tinkama mityba. Sausas maistas šunims, pritaikytas pagal amžių, dydį ar aktyvumo lygį, gali padėti palaikyti gyvūno elgesio stabilumą.

Tinkama mityba padeda palaikyti šuns elgesio stabilumą.

Mokyti šuniuką NE reiškia NE! Kitaip tariant, komanda PALIKTI

Kada kyla daugiausiai konfliktų su kaimynais?

Nors pats šuns laikymas bute paprastai nebūna problema, tačiau tam tikros situacijos tampa kaimynų nepasitenkinimo priežastimi. Dažniausiai nesutarimai kyla ne dėl paties gyvūno buvimo, o dėl jo elgesio, šeimininko priežiūros trūkumo ar nepagarbos bendrai aplinkai. Štai keli scenarijai, kuriuos verta žinoti iš anksto:

• Nuolatinis lojimas ar kaukimas. Šunys, ypač palikti vieni ilgam laikui, gali garsiai reikšti savo nerimą. Net jei jums atrodo, kad augintinis yra „tiesiog balsingas“, triukšmas už sienos greitai tampa rimta problema kitiems. Tai dažniausia skundų priežastis, galinti baigtis ne tik pykčiais, bet ir administracinėmis priemonėmis. Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu (viešosios rimties trikdymas) skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotinį nusižengimą skiriama bauda nuo 80 iki 300 eurų.
• Netvarka bendrose erdvėse. Jei šuo vedamas per laiptinę be pavadėlio, paliekami šlapimo kvapai ar plaukai, o šeimininkas nesiima priemonių tvarkai palaikyti - kaimynų kantrybė greitai senka. Atsakomybė už augintinį apima ir bendrą higieną.
• Vedžiojimas be kontrolės. Nors jūsų augintinis jums atrodo draugiškas, kiti gyventojai - ypač su mažais vaikais ar bijantys šunų - gali jaustis nesaugiai. Net mažas šuo be pavadėlio, bėgantis link nepažįstamo žmogaus, gali būti laikomas grėsme.
• Nepakankama priežiūra - gyvūnas išalkęs ar nervingas. Kai šuniui trūksta maisto, dėmesio ar judėjimo, jis dažnai tampa neramus, loja ar elgiasi destruktyviai. Vienas iš sprendimų - užtikrinti, kad gyvūnas būtų gerai šeriamas. Kokybiškas sausas maistas šunims, kurį galite įsigyti specializuotose parduotuvėse, padeda palaikyti ne tik gerą savijautą, bet ir ramų elgesį.

Svarbiausia - atsiminti, kad net mylimiausias šuo aplinkiniams gali tapti nemalonumu, jei šeimininkas neparodo atsakomybės. O nedideli įpročiai, tokie kaip reguliarus vedžiojimas, švara ir tinkama mityba - leidžia išvengti daugumos konfliktų dar prieš jiems prasidedant.

Kaip palaikyti gerus santykius su kaimynais turint šunį?

Gyvenant daugiabutyje svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir palaikyti draugišką atmosferą su kaimynais. Net jei formaliai turite teisę laikyti augintinį, šilti santykiai su aplinkiniais gali padėti išvengti skundų ir įtampos. O tam reikia visai nedaug - šiek tiek empatijos, atsakomybės ir pagarbos bendrai erdvei.

Štai keletas praktiškų patarimų:

• Bendraukite atvirai. Jei neseniai atsikraustėte su šuniuku - trumpas, draugiškas prisistatymas kaimynams gali padėti išsklaidyti bet kokias baimes. Jei šuo kartais loja - užsukite atsiprašyti ir pasakykite, kad ieškote sprendimų. Atvirumas kuria pasitikėjimą.
• Laikykitės vedžiojimo etiketo. Šuo visuomet turėtų būti su pavadėliu, net jei jis mažas ir „niekam nieko nedaro“. Be to, nepamirškite maišelių - palikta „staigmena“ kieme ar ant šaligatvio dažnai tampa priežastimi skundui.
• Prižiūrėkite šuns elgesį laiptinėje. Jei jūsų šuo loja ar puola į laiptinę įeinančius žmones, verčiau praleiskite juos pirmus. Taip parodysite pagarbą, net jei gyvūnas neagresyvus.
• Užtikrinkite gerą šuns savijautą. Ramus, pavalgęs ir fiziškai išsikrovęs šuo - mažiau los, nekandžios baldų ir nesukels triukšmo. Čia labai svarbi mityba - sausas maistas šunims, pritaikytas pagal dydį, amžių ir aktyvumą, ne tik palaiko fizinę sveikatą, bet ir gali turėti įtakos augintinio elgsenai.
• Reaguokite į skundus ramiai. Jei kaimynas išreiškia nepasitenkinimą, neatsakykite agresija. Išklausykite, pasiūlykite sprendimą - galbūt užtenka pakeisti vedžiojimo laiką ar labiau prižiūrėti šunį, kai išeinate iš namų.

Smulkmenos daro didelį skirtumą. Kuo daugiau pagarbos parodysite kitiems gyventojams, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų keturkojis bus priimamas kaip bendruomenės dalis, o ne kaip triukšmo šaltinis.

Ką daryti, jei kyla nesutarimai?

Net ir stengiantis būti atsakingu šuns šeimininku, kartais konfliktų su kaimynais išvengti nepavyksta. Vieniems trukdo lojimas, kitiems - augintinio vedžiojimas kieme ar net pati jo buvimo idėja. Tokiais atvejais svarbiausia - išlikti ramiam ir ieškoti konstruktyvių sprendimų.

Štai keli žingsniai, kurie gali padėti:

• Pasikalbėkite tiesiogiai. Dažnai nesusipratimai kyla dėl informacijos trūkumo ar klaidingų prielaidų. Paprastas, ramus pokalbis gali padėti išspręsti problemą dar prieš jai peraugant į skundą. Galite paklausti, kas tiksliai trukdo, ir pasiūlyti kompromisą - pavyzdžiui, keisti vedžiojimo laiką ar pasirūpinti papildoma dresūra.
• Stebėkite šuns elgesį. Jei šuo loja jums nesant namuose - tai gali būti streso ar nuobodulio ženklas. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru arba dresuotoju. Kartais padeda net paprasti sprendimai - žaislai, ilgesni pasivaikščiojimai ar kokybiškas maistas.
• Kreipkitės į bendriją ar administratorių. Jei situacija kartojasi arba kyla nesutarimų dėl bendro naudojimo teritorijų (pvz., kiemo, voljero), verta tartis su gyvenamojo namo bendrija. Dažnai administratoriai padeda rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą.
• Kraštutiniais atvejais - institucijos. Jei konfliktas perauga į skundus dėl gyvūno laikymo sąlygų, triukšmo ar agresyvaus elgesio, gali tekti bendrauti su savivaldybės viešosios tvarkos specialistais ar policija.

Svarbiausi dalykai, susiję su jūsų augintiniu daugiabutyje

Laikantiems gyvūnus daugiabučiuose norėčiau pasakyti svarbiausius dalykus, kurie susiję su Jūsų augintiniu, tad iš įvairių įsakymų išrinkau tai, kas svarbiausia laikant gyvūnus daugiabučiuose:

• Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.
• Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę.
• Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
• Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu. (Šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.). Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
• Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti įmonė privalo teikti Administracijai informaciją apie administruojamuose namuose laikomus šunis, kates.
• Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
• Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

Draudžiama:

• Daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
• Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių).
• Gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.

Kokius šunis draudžiama laikyti?

Savivaldybių atstovų teigimu, savivaldybės leidimą privaloma gauti norint laikyti pavojingų veislių šunis. Vis tik G. Grubinskas ir L. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad pavojingų veislių šunis bet kokiu atveju draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose. Leidimai taip pat neišduodami: nepilnamečiams; asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus; ir asmenims, įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.

G. Grubinskas įvardijo, kad, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą sąrašą, pavojingomis veislėmis laikomos šios:

• Amerikiečių Stafordšyro terjeras
• Stafordšyro bulterjeras
• Amerikiečių buldogas
• Argentinos dogas
• Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
• Kangalą (Turkų aviganis)
• Kaukazo aviganis
• Pietų Rusijos aviganis

Pasak jo, tuo pačiu įsakymu yra patvirtinta viena kovinė šunų veislė - amerikiečių pitbulterjeras: „Kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus Lietuvoje laikyti ir veisti yra draudžiama.“

Privalomas augintinių ženklinimas ir registravimas

Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.

Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų. Už nusižengimą, padarytą pakartotinai, gresia bauda nuo 120 iki 230 eurų. Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.

Augintinių registracija yra privaloma Lietuvoje.

Ar šuo daugiabutyje yra gera idėja?

Mes dažnai susiduriame su šio sprendimo priešininkais. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė, nes yra veislių, kurios idealiai tinka gyventi daugiabučiame name. Tačiau šuniui reikia suteikti tinkamą fizinę apkrovą pagal jo veislę ir amžių.

Kai kurios šunų veislės, tinkamos daugiabučiams:

• Prancūzų buldogai
• Maltos bišonas
• Mopsas
• Jorkšyro terjeras (jorkas)
• Taksas

Priešingai nei atrodo, dėl didelio šuns nereikia įsigyti namo ar didelio buto. Žinoma, namas su sodu savininkams palengvina reikalus, tačiau gyventi su dideliu augintiniu bute įmanoma, nes bet kokiu atveju šuniui ir taip reikia papildomų pramogų, nesvarbu, ar tai būtų vienos šeimos namas, ar butas daugiabutyje.

Svarbu! Šeimininkas turėtų suteikti šuniui pakankamai vietos. Labai mažame kambaryje gyvūnas gali nerasti savo vietos žmogaus erdvėje.

Šunų veislės, tinkamos butui:

tags: #ar #dideli #suni #gali #laikyti #bute