Visi namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.
Straipsnyje aptarsime situacijas, kai daugiabučiuose namuose susiduriama su karšto vandens tiekimo problemomis, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus. Taip pat panagrinėsime, ką daryti susidarius skoloms už šildymą ir karštą vandenį, ir kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą.
Konfliktinės Situacijos ir Sprendimai
V.Čepinskio gatvės namo gyventojai tapo vieno šiame daugiabutyje patalpas turinčio savininko įkaitais. Senoje slėptuvėje, kuri dabar priklauso Vilniuje gyvenančiam Andriui Norkui, yra viso namo vandentiekio mazgas. Patalpų savininkas netikėtai užsuko vandenį, o į slėptuvę vedančias duris užvirino. Gyventojams padėti ėmėsi namą administruojanti bendrovė „Būsto valda“.
Slėptuvės savininkas aiškino, kad apie jam priklausančiose patalpose esantį bendrą vandens mazgą nieko nežinojo. Slėptuvės duris užvirino, nes norėjo apsisaugoti nuo neprašytų svečių. Ką darys toliau, dar svarsto. Namų administratoriai teigė, kad toks atvejis labai retas ir išskirtinis. Dažniau gyventojai nenori įsileisti į savo butus, kai daugiabutyje įvyksta vandentiekio avarija.
Aleksote esančiame V.Čepinskio gatvės 2-uoju numeriu pažymėtame name yra 12 butų. Dviejų aukštų daugiabutyje gyvena kelios dešimtys žmonių. Namo gyventoja Regina Kučinskienė pasakojo, kad vienu metu slėptuvė buvo atrakinta. Į ją lįsdavo nuotykių ieškantys vaikai ir benamiai. Todėl gyventojai ant slėptuvės durų buvo pakabinę spyną.
Liepos 17 dieną gyventojai pastebėjo, kad iš čiaupų nebebėga vanduo. Kauniečiai tikino, kad name gyvena įvairaus amžiaus žmonės - ir mažų vaikų turinčios šeimos, ir ligoti senoliai. Namo gyventojai, pamatę, kad slėptuvės durys užvirintos, vandens nėra, kreipėsi į policiją ir namą administruojančią bendrovę „Būsto valda“.
Pasak kaimyno įkaitais tapusių gyventojų, vadybininkas ėmėsi aktyvių veiksmų, aiškinosi situaciją, ieškojo slėptuvės savininko. Moteris sakė, kad be vandens likę kaimynai netrukus patys nuvyko į parduotuvę, parvežė vandens talpyklų viso namo gyventojams. „Būsto valdos“ darbuotojai raštu informavo savininką apie galimas teisines pasekmes apribojus namo gyventojų galimybes naudotis vandeniu.
A.Norkus teigė, kad kai valstybinė įmonė Turto bankas pardavinėjo senas, sovietmečiu įrengtas slėptuves, vieną tokią V.Čepinskio gatvės 2-ajame name įsigijo ir jis. Vyras teigė, kad nuo to laiko patalpos nenaudojamos. Taip pat sakė, kad prieš metus bandė slėptuvę parduoti, siūlė, kad gyventojai ten galėtų įsirengti savo sandėlius, tačiau susidomėjusių nebuvo.
Slėptuvės savininkas sakė tik iš daugiabučio administratoriaus sužinojęs, kad jo patalpose yra namo vandens mazgas. Pasak A.Norkaus, slėptuvę jis vėl parduoda. Namo administratorius turi rūpintis, kad mazgas būtų perkeltas. Tegul skambina ir tariasi“, - sakė A.Norkus.
Prieš keletą metų tarp vieno Kauno daugiabučio gyventojų buvo kilęs konfliktas, kai žiemą žmonės nesutarė dėl centrinio šildymo. Nors ne visi gyventojai su tuo sutiko, naujieji savininkai savo plano neatsisakė ir esą įsirengė dujinį šildymą bei židinį.
Vis dėlto naujieji kaimynai po metų įkalbėjo dalį namo gyventojų iš viso atsisakyti administratoriaus paslaugų. Kad atsisakytum namo administratoriaus, užtenka daugumos namo gyventojų sutikimo. Nors ne visi kaimynai tam pritarė, sutartis su administratoriumi buvo nutraukta. Gyventojai sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri įpareigojo namo priežiūros klausimus spręsti gyventojų susirinkimuose.
Administratoriaus ir Gyventojų Veiksmai Avarijų Atveju
Pasak Pauliaus Ugianskio, pastatus administruojančios įmonės „Mano būstas“ atstovo, atvejų, kai namo vandens mazgas ir sklendė yra privataus asmens valdose ir dėl to nukenčia kaimynai, pastaraisiais metais nėra buvę. Tačiau labai dažnai susiduriame su kita problema. Kai nutinka vandentiekio avarijos, gyventojai dažnai nenori įsileisti į savo valdas meistrų arba patalpų šeimininkai yra išvykę.
Žinoma, yra teisinių būdų, kaip patekti į tokias patalpas, kad avarija būtų likviduota. Galima kviesti policijos pareigūnus bei antstolį ir išlaužus buto ar kitos patalpos duris likviduoti avariją ar įjungti vandenį visam namui. Tačiau namų administratoriai tokių priemonių stengiasi vengti. Paprastai tenka ilgai įtikinėti žmones įsileisti į patalpas, aiškinti, kad jei to nepadarys, jiems gali tekti atlyginti kaimynų patirtus nuostolius. Taip pat ieškome ir išvykusių gyventojų artimųjų, kurie gali įleisti į reikiamas patalpas. Tenka dirbti didelį psichologinį darbą, kol su gyventojais pavyksta susitarti.
Vamzdynų Būklė ir Priežiūra
Bendrovės Eksploatacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Tadas Misevičius išskiria dvi dažniausiai pasitaikančias vandentiekio avarijų priežastis: mechaninius gedimus ir gyventojų sąmoningumo stoką. Anot T. Misevičiaus, suplonėjusi plieninio vamzdžio sienelė neatlaiko kintamo darbinio slėgio, dėl to vamzdis trūksta, užlieja patalpas ir suniokoja gyventojų turtą. Dėl šios priežasties daugiabučių gyventojams rekomenduojama organizuoti senų vamzdžių keitimą plastikiniais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad cinkuoti ir plieniniai vamzdžiai po 15 metų naudojimo iš vidaus jau būna pažeisti korozijos. Planinių apžiūrų metu, anot pašnekovo, šio defekto neįmanoma pamatyti. Tačiau bendro daugiabučio vamzdyno nusidėvėjimas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios įvyksta vandens užliejimai.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ darbų vadovas Artūras Mozūra tikina, kad kiekvieno buto šeimininkas privalo kas kelis metus keisti prie vandenį naudojančių įrenginių jungiamas lanksčiąsias jungtis, kitaip vadinamas santechnikos žarnelėmis. Darbų vadovas rekomenduoja imtis ne laikinų priemonių, o keisti bute esančias lanksčiąsias jungtis ar net viso namo vandentiekio sistemą. Tai padarius bus galima jaustis visiškai saugiai.
VGTU Vandentvarkos inžinerijos katedros docentė Marina Valentukevičienė teigia, kad reikia užsukti kranelius, nes avarijos įvyksta dažnai. Visuose butuose numatytas vandens užsukimo kranelis, tam jis ir yra. Sustabdžius vandens tiekimą nelaimė įvykti nebegali. Juolab, kaimynų užliejimo atveju draudimo kompanijos aiškinasi, ar buvo įvertinta rizika, ar ne“, - teigia ji.
Pasak docentės, vandentiekio nelaimių rizika yra tiek naujos, tiek ir senos statybos daugiabučiuose, tačiau sutinka su A. Mozūros teiginiu, kad didesnė rizika egzistuoja daugiabučiuose, kuriuose vandens tiekimo sistema seniai nekeista. VGTU docentė, priešingai nei A. Mozūra, rekomenduoja taikyti tokią praktiką kasdien. Tiesa, lietuviams ji nelabai įprasta.
Vilniuje santechniku dirbantis Darius Meduneckis sako, kad dauguma gyventojų specialistų patarimų nesilaiko: „Atvykus pas kai kuriuos klientus galima pastebėti, kad vandens kranelis niekada nebuvo liestas.“ Paklaustas ar numano, kodėl dalis visuomenės nesiima atsargumo priemonių, meistras sako: „Spėju, kad priklauso nuo žmogaus būdo. Tie, kurie visada nori būti saugūs - prevencijos priemonių imasi, bet daugumai gyventojų tai tikriausiai neaktualu.“
Šilumos Tiekimo Sutrikimai ir Kompensacijos
Šiuo metu šilumą Klaipėdos ir Gargždų miestams tiekianti AB „Klaipėdos energija“ skaičiuoja turinti 9 255 skolininkų. Tuos, kurie neapmoka skolų ilgiau nei 90 dienų, šilumininkai įspėja, jog gali laikinai sustabdyti karšto vandens tiekimą. Apie tokius veiksmus klientas įspėjamas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
Skolingi vartotojai, norintys gauti kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, gali kreiptis į Kauno miesto (rajono) savivaldybę dėl kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį gavimo, tačiau šiuo atveju išskirtinė kompensacijos gavimo sąlyga yra skolos išmokėjimo Susitarimo kompensacijai gauti pasirašymas (atvykti pasirašyti į bendrąjį klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“, adresu Statybininkų g.
Vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka, AB „Kauno energija“ gali apriboti karšto vandens / šilumos tiekimą (papildomai turėsite susimokėti vandens prijungimo-atjungimo mokestį). Teisės aktuose nustatyta tvarka, AB „Kauno energija“ gali perduoti informaciją apie įsiskolinimą kartu su asmens duomenimis UAB Julianus Inkaso ikiteisminio skolų išieškojimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti skolos administravimo mokestį); Advokatų profesinei bendrijai „Rūta Goliančik ir partneriai“ teisminio skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų teikimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti bylinėjimosi išlaidas);UAB „Creditinfo Lietuva“.
Kiekvienas šilumos vartotojas, turintis įsiskolinimą ar finansinių sunkumų, turėtų kreiptis į „Kauno energijos“ Skolų administravimo skyriaus darbuotojus, Raudondvario pl. Vartotojai, suderinę skolos apmokėjimo terminus, gali pasirašyti vekselį.
Šildymo ir Karšto Vandens Sistemų Atnaujinimas
Seni daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m. „Jeigu sprendimas dalyvauti ar ne daugiabučių modernizacijos (renovacijos) programoje priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, to negalime pasakyti apie šildymo ir karšto vandens sistemas. Jos, pagal galiojančius teisės aktus, privalo būti atnaujintos visuose daugiabučiuose“, - sako G. Šio reikalavimo tikslas - užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus.
Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus - padidinamas. „Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, pastatas tampa ženkliai efektyvesnis - priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, energijos sutaupoma nuo 10 iki 20 procentų,“ - sako G.
Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc. „Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gyventojams sumažėja šildymo sąskaitos.
Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius organizuoja gyventojų susirinkimą, kuriame pristato kvietimo esmę bei visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras. Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą.
Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas daugiabučiuose iki kitų metų liepos - ne rekomendacija, o įstatymu nustatyta pareiga. „Faktas, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus daugiabučiuose ir, nustačius pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę.
Konkrečiuose pastatuose karštą vandenį išjungia ir įjungia namo administratorių ar bendrijų paskirtas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Bendrovė atliks 30 proc. Pastangos duoda rezultatų. Per penkerius metus vidutinis klientų atjungimo laikas hidraulinių bandymų metu sutrumpėjo kiek daugiau nei dvigubai - 2016 m.
Suprantame, kad net ir laikinas karšto vandens išjungimas kelia papildomų rūpesčių ir nepatogumų, tačiau yra keletas priežasčių, kodėl atliekant vamzdynų diagnostiką (hidraulinius bandymus) ir kitus būtinus remonto darbus tai yra neišvengiama. Šiluma Jūsų namus pasiekia uždaru ciklu - termofikacinės elektrinės katilinėje įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punktų, ten per šilumokaitį atiduoda savo šilumą ir grįžta atgal į katilinę tam, kad vėl būtų pašildytas ir keliautų iki pastatų šilumos punktų.
Dar viena priežastis - šilumokaičiai nėra tinkami tokiems slėgiams, kuriais tikrinamas vamzdynų stiprumas, todėl privalo būti atjungti nuo bendro šildymo sistemos tinklo.
Ruošiantis 2018/2019 m. šildymo sezonui UAB „Utenos šilumos tinklai“ nuo 2018 m. birželio 26 d. 7°° val. iki birželio 30 d. atliks šilumos tinklų hidraulinių bandymų ir remonto darbus. Visiems šilumos vartotojams, kuriems šiluma tiekiama termofikaciniu vandeniu, bus sustabdytas šilumos tiekimas. Gyventojams nebus tiekiamas karštas vanduo. Bandymo metu nustačius, kad reikalingas tinklų remontas, šilumos tiekimas bus atjungiamas tik remontuojamo ruožo vartotojams.
Savitarnos Svetainė ir Sąskaitų Apmokėjimas
Savitarnos svetainė - patogus ir greitas sąskaitos apmokėjimo būdas. Mokėtiną sumą visada matysite pagrindiniame savo paskyros lange. Jei norite mokėti daugiau ar mažiau negu yra nurodyta, mokėtiną sumą galite koreguoti. Pasirinkę savo banką, paslaugos teikėjo „Neopay“ būsite nukreipti į jūsų el. bankininkystės prisijungimo langą.
Popierinės sąskaitos galima atsisakyti prisijungus prie savitarnos svetainės. Skiltyje „Nustatymai“ pažymėkite ties „Sąskaitas tikrinti elektroniniu būdu - savitarnoje“. E. sąskaita tai jūsų elektroninės bankininkystės paskyroje teikiama nemokama elektroninė sąskaita, kurią galima apmokėti vienkartiniu mokėjimu arba pasirinkti automatinį e.
Už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaityti reikia iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ši sąskaitos eilutė formuojama pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. ir 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, įsigaliojusius 2017 m. Kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai prie namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingiesiems plotams.
Jei jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju buvo artima norminei (18-22°C). Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita. Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų, patalpų sąskaita.
Sąskaita yra dokumentas, kuriame esančią informaciją reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas ir kiti teisės aktai, kurių šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo laikytis. Tam, kad klientai aiškiau suprastų sąskaitą, parengėme sąskaitos paaiškinimą, su kuriuo kviečiame susipažinti čia. Jei negalite apmokėti sąskaitos iki nurodyto termino arba turite daugiau neapmokėtų sąskaitų, prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą.
Skaitiklių Rodmenų Deklaravimas ir Keitimas
Savitarnos svetainėje karšto vandens skaitiklių rodmenis galite deklaruoti skiltyje „Rodmenų deklaravimas“ (Sąskaitos > Rodmenų deklaravimas), nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val. Jeigu jūsų bute (patalpose) yra įrengti keli karšto vandens skaitikliai, kiekvieno jų rodmenis deklaruokite atskirai.
AB Miesto gijų įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra galioja šešerius metus, todėl periodiškai butuose / patalpose atliekame karšto vandens skaitiklių keitimo darbus dėl metrologinės patikros. Nuimtų skaitiklių vietoje iškart įrengiami skaitikliai su galiojančia metrologine patikra. Mokėti už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą ir jo pakeitimą papildomai nereikia.
Šiuo metu karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis už vieną prietaisą yra 0,70 Eur be PVM arba 0,85 Eur su 21 proc. PVM. Šis mokestis mokamas kiekvieną mėnesį už AB Miesto gijų įrengtą karšto vandens skaitiklį.
Šildymo Kokybė ir Temperatūros Palaikymas
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius, todėl jeigu jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją. Šilumos tiekėjas į pastatus tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį ir temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.
Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka namo administratoriaus arba bendrijos paskirti prižiūrėtojai, kurie pagal teisės aktų nuostatas privalo numatytu reguliarumu atlikti būtinus patikros ir priežiūros veiksmus, remonto darbus. Sklandžiai veikianti pastato vidaus šildymo sistema užtikrina kokybišką patalpų šildymą.
Šilumos tiekėjas šilumą tiekia iki pastato įvado. Įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punkto, už kurio prižiūrą atsakingi namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Jis šilumos punkte ir nustato šilumos temperatūrą. Temperatūrą pastato viduje reguliuoja ir kitas daugiabučio namo vidaus problemas sprendžia namo administratorius ar bendrijos paskirtas prižiūrėtojas.
Namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo įvertinti gyventojų poreikį ir vidaus sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio vandens pasiskirstymą. Namo šildymo sistema išsibalansuoti gali ir dėl savavališkai atliktų remonto darbų. Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta pirminiame šilumos sistemos projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos.
Daugiabučio namo gyventojams taikomas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliciją) todėl, kad suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą.
Specialistų nuomonės skiriasi, tačiau jie sutinka dėl vieno: labiau sunerimti turėtų senos statybos namuose butus turintys gyventojai, tačiau pavojų yra ir neseniai pastatytuose namuose. Beveik trečdalis avarijų - vandentiekio Pastatų administravimo įmonės „Mano būstas“ duomenimis, šiltuoju metų sezonu daugiabučiuose vandentiekio avarijos sudaro 27 proc. visų iškvietimų, šaltuoju - 22 proc.
Prevencinės Priemonės ir Rekomendacijos
Jei gyventojų sąmoningumo trūkumo problemą dar galima spręsti, savaiminių gedimų prevencija yra kur kas sudėtingesnė. Specialisto teigimu, tokioje situacijoje nepadėtų net užsukti vandens kraneliai. Dėl šios priežasties daugiabučių gyventojams rekomenduojama organizuoti senų vamzdžių keitimą plastikiniais.
Pašnekovas teigia, kad vandentiekio slėgio pakitimus sertifikuotos žarnelės turi išlaikyti. Tačiau darbų vadovas priduria, kad laikui bėgant jos taip pat dėvisi, todėl ir kokybiškas žarneles periodiškai vis tiek reikia keisti naujomis. Paklaustas, ar vandens kranelių užsukimas kasdien paliekant namus gali padėti apsisaugoti nuo vandentiekio avarijų, specialistas teigia, kad jei santechnikos žarnelė jau susidėvėjusi tokia atsargumo priemonė iš tiesų padėtų, kitais atvejais esą to daryti nebūtina.
Visgi, pašnekovas išskiria rizikos grupę: daugiabučiai, kuriuose seniai nekeista vandentiekio sistema. Anot pašnekovo, gyvenant juose apie vandens tiekimo sustabdymą kiekvieną kartą išeinant iš namų vertėtų pagalvoti. Išvykstant iš namų ilgesniam laikui, pasak A. Mozūros, užsukti kranelius gali būti gera praktika: „Dievas saugo tuos, kurie saugosi.“
Siekiame užtikrinti kokybišką bei patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą savo klientams, todėl pasibaigus šildymo sezonui turime patikrinti šilumos kelią į Jūsų namus, besidriekiantį 758 km. Vamzdynų diagnostika arba hidrauliniai bandymai - tai efektyvus būdas patikrinti vamzdynų, kuriais į Jūsų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo, stiprumą bei sandarumą. Specialiu prietaisu numatytoje vamzdyno atkarpoje yra pakeliamas slėgis, kuris leidžia aptikti tokius defektus kaip korozija, įtrūkimai, termofikacinio vandens nuotėkiai.
Ką reikia žinoti prieš pereinant prie viso namo šilumos siurblių | Paklauskite šio seno namo
Informacija apie naują vartotoją
Naujam vartotojui (kuomet kreipiasi naujo namo statytojas, kuriam reikalinga šiluma statybos darbų užbaigimui):
- Statybos leidimas (pastato statytojo / savininko nustatymui);
- Statytojo įmonės išrašas iš Juridinių asmenų registro;
- Įmonės vadovo asmens tapatybės dokumento kopija. Jei sutartį pasirašys ne vadovas - įgaliojimo ir įgaliotinio asmens dokumento kopija;
- Registrų centro išrašas (jei pastatas dar neįregistruotas - žemės sklypo).
Naujam vartotojui (kai namas jau pastatytas ir išskirstytas patalpomis (daugiabučiams):
- Visų pastate esančių butų ir kitos paskirties patalpų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai;
- Visuose pastato butuose ir kitos paskirties patalpose įrengtų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų numeriai su aiškiai įvardinta priklausomybe atitinkamoms pastato patalpoms ir suvartojimo rodmenims;
- Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduota šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma;
- Jei pastatas yra 100 proc.
Šilumos kainos dedamosios
Šilumos kainą sudaro šios dedamosios: