Bankroto Administratoriaus Teisės Parduoti Įmonės Turtą

Bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas, yra saistomas ne tik Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos.

Svarbu paminėti, jog ši pareiga siejama su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais.

Šiame kontekste svarbu tai, kad bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais.

Toks tikslas sietinas ir su bankroto administratoriaus pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus.

ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio.

Be to, nuo 2020-01-01 bankrutuojančio juridinio asmens turto realizavimo reguliavimas yra pasikeitęs ir suteikia papildomų galimybių.

Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas. Tačiau juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti numatyta ir tai, kad pirkėjui yra perduodamos prievolės, atsiradusios iki juridinio asmens pardavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas taisykles, asmuo, pageidaujantis įsigyti visą bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį, visų pirma, turėtų kuo ankstesnėje stadijoje kreiptis į nemokumo administratorių bei kreditorius ir:

  • pateikti preliminarų siūlymą pirkti juridinį asmenį;
  • pagrįsti, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai.

Iki teismo nutarties dėl bankroto likviduoti juridinį asmenį priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos (LR JANĮ 97 str.).

Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis (LR JANĮ 97 str.).

Taigi asmuo pageidaujantis įsigyti bankrutuojančio asmens turtą, turėtų aktyviai domėtis bankroto proceso eiga ir kreditorių susirinkimuose priimamais sprendimais.

Būtent nuo kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų priklauso tiek turto pardavimo tvarka, tiek ir kaina.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo pardavimo objektu.

Pagal bendrąją valstybinės žemės nuomos taisyklę valstybinė žemė nuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Tačiau Civilinio kodekso (CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse yra nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) instituto paskirtis - sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą.

Teismų praktikoje taip pat laikomąsi nuostatos, kad, sprendžiant dėl teisės į valstybinės žemės nuomą, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

Byloje nustatyta, kad atsakovai Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dėl 852,75 kv. m ploto kiemo statinių (tvoros). Bylos duomenys rodo, kad UAB „Sėlių investicijos“, įgijusi nuosavybės teisę į tvorą, faktiškai įgijo teisę ir į valstybinės žemės, kuri aptverta tvora, nuomą ne aukciono būdu ir šį žemės sklypą nuomojasi, todėl apeliacinės instancijos išvada, kad UAB „Sėlių investicijos“ nusipirko tik tvorą, teisių į valstybinės žemės nuomą neįgijo, kelia abejonių.

Šioje byloje ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 57 294,50 Lt (16 593, 63 Eur) žalos atlyginimo, 4973,64 Lt (1440,46 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ji nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. su UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ (pirkėja) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09Au0729 (toliau - Sutartis) dėl 39 katilų „Junkers ZW 14-2 DH KE“ (toliau - katilai) pardavimo, kurių vertė - 67 294,50 Lt, arba 19 489,83 Eur (įskaitant PVM). Sutarties pagrindu UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ už prekes ieškovei sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur). 39 katilai buvo sumontuoti pastatuose Marijampolėje, Kosmonautų g. 51 ir Užtvankos g. 29 (B korpusas). Likusi prekių kaina - 57 294,50 Lt (16 593, 63 Eur) - nesumokėta, todėl parduodamas turtas buvo įkeistas Sutarčiai užtikrinti ir įvykdyti.

2009 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas apie Sutarties įregistravimą Sutarčių registre Nr. S2-09/0001328 (toliau - Pranešimas) patvirtina, kad Sutartis buvo įregistruota biudžetinėje įstaigoje Centrinėje hipotekos įstaigoje, Pranešime užfiksuota katilų buvimo vieta.

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi bendrovei „Sūduvos investiciniai projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o įgaliotu asmeniu atlikti bankroto procedūras - atsakovas A. V..

Po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius paskelbė BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ turto varžytynes. Trečiasis asmuo UAB „Intractus“ 2012 m. vasario 23 d. varžytynių akto pagrindu įsigijo pastatus Marijampolėje, Kosmonautų g. 51 ir Užtvankos g. 29, su visais priklausiniais, esančia įranga, t. y. su 39 katilais.

Taigi atsakovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo A. V. be teisėto pagrindo varžytynėse pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Perleidus hipoteka įkeistą turtą UAB „Intractus“ su ieškove neatsiskaityta.

Ieškovės įsitikinimu, 57 294,50 Lt (16 593,63 Eur) žala jai atsirado dėl atsakovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens neatidumo, nerūpestingumo ir neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė prarado jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 23,24 Eur (80,26 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija rėmėsi ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi (ankstesnės redakcijos 6 dalimi), CPK 185 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus atsakomybės, konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti taikomas ĮBĮ.

Aplinkybė, kad bankroto administratorius pardavė UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame buvo sumontuoti ginčo katilai, teisėjų kolegijos vertinimu, neįpareigojo atskirai apie tai informuoti ieškovę, nes ieškovė nebuvo pareiškusi savo reikalavimo bankroto byloje, dėl to administratorius neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, jos teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi Sutarčių registro įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatavo, kad Sutarties įregistravimas Sutarčių registre nereiškia, jog Sutartyje nurodytas turtas buvo įkeistas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014, nurodė, kad tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnis).

Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik pačiam administratoriumi paskirtam juridiniam asmeniui ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis.

A. V. teismas pripažino netinkamu atsakovu šioje byloje ir, ieškovei neatsisakius reikalavimo jam, ieškinį atsakovui A. V. atmetė kaip pareikštą ne tam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius (įmonė) tinkamai vykdė savo pareigas, atliko ne tik visus jam pavestus ir būtinus veiksmus, bet ir savo iniciatyva stengėsi apginti ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės, interesus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad administratorius, parduodamas administruojamos bendrovės turtą iš varžytynių, atliko neteisėtus veiksmus, taigi nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų, dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kokie yra 7 skyriaus bankroto patikėtinio įgaliojimai ir pareigos? - Jūsų bankroto patarėjai

Apibendrinant, bankroto administratorius turi teisę parduoti įmonės turtą, tačiau šis procesas yra griežtai reglamentuotas įstatymais ir reikalauja veikti kreditorių bei įmonės interesais. Administratoriaus veiksmai turi būti skaidrūs ir pagrįsti, o bet kokie nukrypimai nuo įstatymų gali būti ginčijami teisme.

Pagrindinės Bankroto Administratoriaus Pareigos

Pareiga Aprašymas
Turto įvertinimas Nustatyti realią įmonės turto vertę.
Kreditorių informavimas Informuoti kreditorius apie bankroto procesą ir jų teises.
Turto pardavimas Parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą, atsižvelgiant į kreditorių interesus.
Atsiskaitymas su kreditoriais Paskirstyti gautas lėšas kreditoriams pagal įstatymų nustatytą tvarką.

tags: #ar #bankroto #administratorius #turi #tese #pardavineti