Balkonai yra itin vertinama būsto dalis. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
Pasak NT vystytojos „Realco“ pardavimų vadovės Raimondos Meškelės, bendrovės vystomuose projektuose kiekvienam būstui priklauso balkonas ar terasa, o kai kuriais atvejais ir vienas, ir kitas. „Kiek projekte yra būstų su balkonais, labai priklauso nuo galimybės tuos balkonus suprojektuoti konkrečioje miesto dalyje, taip pat nuo paties projekto koncepto ir sprendinių, kuriuos kuria architektas. Būna atvejų, kai gaunamas leidimas balkonus konstruoti tik vienoje namo pusėje, arba kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, balkonai gali būti išvis neleidžiami“, - komentuoja R. Meškelė.
„Realco“ pardavimų vadovė pataria renkantis būstą atkreipti dėmesį, ar balkono, lodžijos plotas nėra įskaičiuotas į bendrą buto kvadratūrą, nes tokių atvejų pasitaiko, kai siūloma įsigyti būstą su įstiklintu balkonu ar lodžija. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Atviri plotai neskaičiuojami ir neturėtų būti įtraukti į bendrą būsto plotą.
R. Meškelė pastebi, kad balkonų, lodžijų ar terasų pirkėjai pageidauja nepriklausomai nuo būsto segmento. „Lyginant senesnius projektus su dabar statomais, balkonai didėja nežymiai, o labiausiai pasikeitė jų forma - balkonai tapo gilesni. Dažniausiai aukštesnės klasės būstuose balkonai būna didesni, bet tai nėra taisyklė. Gyventojai nori, kad balkone būtų ne tik patogu pastovėti, bet ir pakankamai erdvės pastatyti staliuką ar kokį kitą baldą. Tai daugiabutyje gyvenančių žmonių privati erdvė lauke, kuri yra labai vertinama“, - sako J. Žalys.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J. Žalys.
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J. R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas.
Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.
Balkono stiklinimas yra vienas iš tų darbų, kuris dažniausiai įtraukiamas į būsto remonto ar rekonstravimo darbų sąrašą. Įstiklintame balkone galėsite įsirengti ramų poilsio kampelį, jaukų vaikų žaidimų kambarį, mini daržą ar žiemos sodą... Visgi praktika rodo, kad ne visi žino balkonų stiklinimo reglamentavimo aspektus.
Tad nusprendę stiklinti balkoną asmenys labai dažnai nežino, ar jiems reikalingas leidimas stiklinti balkoną? Koks ar kokie leidimai reikalingi? Ar reikalingi kaimynų parašai? Ar reikalingas namo pirmininko sutikimas? Kas išduoda tuos leidimus? Kur kreiptis? Kokius dokumentus reikia turėti? Šie ir daug kitų klausimų kyla tiems, kurie pirmą kartą susidūrė su balkono stiklinimo procesu. Todėl pasidomėkite leidimo reikalingumu dar prieš planuodami balkono stiklinimą.
Kada reikalingas leidimas balkonui stiklinti? Pirmas klausimas, kurį kelsite, nusprendę įstiklinti savo būsto balkoną, ar reikalingas leidimas? Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedas „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau tekste - Statybos reglamentas). Jei vėliau paaiškėja, kad buto savininkas savavališkai atliko balkono stiklinimo darbus, neturėdamas valstybės tarnautojo pritarimo, jam gali būti pritaikytos sankcijos, t. y. atitinkama įstatymais numatyta bauda ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos / remonto padarinius.
Paaiškiname, kodėl: balkonas, jo konstrukcijos yra viso namo dalis, turinti įtakos bendram namo tvirtumui, taip pat tai dalis namo fasado, kuri sąlygoja bendrą namo išorės vaizdą. Vienas iš aspektų, kodėl buvo nutarta, kad pritarimas balkonui stiklinti yra būtinas, ir buvo tas, jog kiekvienas darydamas, ką nori su savo balkonu, jo išvaizda, darkė bendrą namo eksterjero dizainą.
Kaip teigia atsakingi asmenys, norint įstiklinti daugiabučio balkoną yra būtinas rašytinis pritarimas. Buto savininkas į savivaldybę turi pristatyti specialisto parengtą supaprastinto projekto aprašą, leidžiantį specialistams įvertinti, ar saugu „kištis“ į bendrą namo konstrukciją, ar pastatas yra pakankamai sutvirtintas, kad galima būtų daryti norimus pakeitimus ir pan.
Labai svarbu ir tai, kad jeigu Jūsų buto balkonas jau buvo įstiklintas, o Jūs norite langus pakeisti naujais, supaprastinto projekto aprašas ir savivaldybės tarnautojo pritarimas vis tiek yra būtinas. Tiesa, balkonų stiklinimo reglamentavimas įsigaliojo nuo 2010 metų spalio 1 dienos. Prieš tai leidimų balkono stiklinimui nereikėjo.
Ką daryti, jei per nežinojimą nepasirūpinote reikiamais dokumentais? Viena, jei piktavališkai nepasirūpinote reikiamais dokumentais balkonui stiklinti. Tačiau kas kita, jei tikrai nežinojote apie Statybos reglamento pakeitimą ir nepiktavališkai nepasirūpinote leidimu. Geriausia jei šiuo klausimu susisieksite su savo miesto savivaldybėje dirbančiais ir už šiuos klausimus atsakingais asmenimis. Tikėtina, kad Jums bus nurodyta pristatyti leidimui gauti reikiamus dokumentus.
Taigi, pateikėme išsamią informaciją, kurios bendras apibendrinimas toks, kad norint įstiklinti balkoną reikalingas supaprastintas projektas, jo aprašas ir atsakingo savivaldybės asmens pritarimas remontui, t. y. Jūsų balkonui stiklinti. Tačiau čia tinka posakis „kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių“.
Tikriausiai dabar keliate kitus klausimus, pavyzdžiui, o kur kreiptis dėl projekto? Pirmiausia turite parašyti laisvos formos prašymą savo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui architektūrinėms sąlygoms gauti. Šiame etape nereikia pateikti jokių dokumentų, kadangi sąlygos yra nustatomos pastatui. Tada turite rasti projektuotoją, kuris atliks tolesnius veiksmus. Projektuotojas parengs juridinius dokumentus, patvirtins jų kopijas apraše, t. y. supaprastintame projekte.
Taip pat neretai teiraujamasi, ar norint įstiklinti balkoną reikalingas kaimynų sutikimas. Ne, kaimynų sutikimo nereikia, jei tik stiklinate balkoną. Tačiau jei imatės rimtesnių rekonstrukcijų ir, pavyzdžiui, norite sujungti balkoną su gyvenamąja buto erdve, tada kaimynų sutikimas bus būtinas (tačiau ne balkono stiklinimo darbams). Kitas dažnas klausimas, ar reikia namo pirmininko sutikimo. Atsakymas - ne. Pirmininko sutikimas balkonui stiklinti taip pat nereikalingas. Taigi, atsakomybė už šią procedūrą tenka buto savininkui.
Keičiant langus ir / ar duris paveldo pastate taip pat yra reikalingas rašytinis pritarimas iš savivaldybės atsakingo asmens. Kaip ir buvo kalbėta aukščiau straipsnyje, už šią procedūrą nėra atsakingas langų / durų gamintojas ar prekybininkas, o visa atsakomybė tenka statinio savininkui. Remiantis Statybos reglamentu, savivaldybės administracijos rašytinis sutikimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą.
Balkonų Priežiūra ir Remontas: Kas Atsakingas?
Butų be balkonų savininkai, manyčiau, pagrįstai kelia klausimą ar jie privalo apmokėti name esančių ir asmeniškai kitų butų savininkų naudojamų balkonų priežiūros ir atnaujinimo (remonto) išlaidas. Pagal klasikinę logiką atrodytų, kad neprivalėtų. Tačiau tikrovėje dažnai būna kitaip. Ši problema laiks nuo laiko pasvarstoma Seime, kitose valstybės institucijose, tačiau neapibrėžtumas šiame reikale išlieka iki šiol.
Butų be balkonų savininkų prievolė dengti jiems nepriklausančių balkonų išlaikymo išlaidas dažniausiai grindžiama Civilinio kodekso 4.82 straipsnio normomis, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo patalpos, mechaninė, elektros ir kita įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai, t. y. buto ar kitų patalpų naudingajam plotui, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, neįvertinat kitų šio kodekso normų, kurios apibrėžia bendrąją nuosavybės teisės sąvoką ir butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai bendrojo naudojimo objektas naudojamas tenkinti ne visų namo butų savininkų, o tik jų dalies poreikius.
Pagal bendrąją nuosavybės teisės sąvoką, apibrėžtą Civiliniame kodekse (4,37 straipsnis), nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Buto be balkono savininkas suprantama negali ir neturi jokio intereso įgyti kitiems butų savininkams priklausančių balkonų valdymo ar naudojimo teisę ir atitinkamai prievolę dengti šių balkonų išlaikymo išlaidas. Visų savininkų bendras interesas ir prievolės susijusios su balkonų laikančiųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu gali atsirasti kai balkono (lodžijos) laikančioji konstrukcija sutapdinta (monolitiškai sujungta) su tarpaukštinio perdenginio plokšte (priskirtina namo laikančiajai konstrukcijai), tačiau tik tuo atveju, kai jos deformacija ir remonto būtinumas atsiranda dėl priežasčių nesusijusiu su balkono naudojimu. Bendras interesas ir prievolės atsiranda ir tuomet kai balkono laikančioji konstrukcija ir/ar aptvaras sutapdinti su namo fasado dekoro elementais.
Su pastaraisiais atvejais susijusios išlaidos turėtu būti paskirstomos proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, į palyginamuosius naudinguosius plotus įskaitant ir balkonų plotus. Visais kitais atvejais balkonų priežiūros ir remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai.
Pažymėtina, kad pagal ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos) pastatų bendrosios nuosavybės teisę - bendrosios nuosavybės objektais laikomos pastatų ir žemės sklypų dalys, kuriomis naudojasi visi bendrasavininkai. Bendrąją įrangą ir bendrųjų paslaugų patalpos, koridoriai. Pastatų dalys priskirtos naudoti išskirtinai konkrečiam bendrasavininkui yra privačios nuosavybės. Balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas dengia tik tas savininkas, kuris tuo balkonu naudojasi.
Kad įtvirtinti mūsų šalies teisinėje praktikoje teisingą daugiabučių namų balkonų priežiūros ir remonto išlaidų paskirstymą, svarbus yra butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrojo naudojimo objektų valdytojų (bendrijų, administratorių) dalykinis pasiruošimas ir gera valia, taip pat kai kurių teisės aktų korekcija.
Balkonų, kaip pastato fasado elemento, savininkai turi jausti didesnę atsakomybę už jų priežiūrą ir savalaikį remontą. Pagal Statybos įstatymą (47 straipsnis) statinio naudotojas, šiuo atvejų balkono savininkas, privalo naudoti jį pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose ir saugos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, suremontuoti statinį, jei tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Balkonų, kaip pastato dalies, techninė kontrolė priskiriama pastato techniniam prižiūrėtojui.
Už paminėtų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Taigi Statybos įstatymas aiškiai apibrėžia balkonų savininkų ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybės ribas. Iš to sektų logiškas išlaidų susijusiu su balkonų priežiūra ir remontų paskirstymas daugiabučiame name. Už balkonų remontą turėtų apmokėti butų su balkonais savininkai, o už pastato techninę priežiūrą, įskaitant balkonų būklės kontrolę, - visi namo savininkai proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.
Siekiant pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmonijos, aktuali Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo korekcija. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės. Prie pastato bendrųjų konstrukcijų apriori priskiriamos balkonų laikančios konstrukcijos ir aptvarai, kai realybėje gali būti ir dažnai yra kitaip. Tikslingiau būtų šioje sąvokoje apsiriboti nuorodą į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuris sudaromas pagal aplinkos ministro tvirtinamą forma ir derinamas su butų ir kitų patalpų savininkais. Tokia Bendrijų įstatymo korekcija leistų lanksčiau formuoti bendrojo naudojimo objektų sampratą, atsižvelgus į pastatų įvairovę ir jų priežiūros praktikoje iškylančius klausimus. Be to, pastato pagrindinių konstrukcijų ir jų inžinerinių sistemų apibrėžtis yra ne Bendrijų, o Statybos įstatymo ir jį lydinčių reglamentų dalykas.
Esant ne sąryšiui tarp atskirų teisės normų, pirmenybę teikiant toms normoms, kurios artimesnės teisingumo ir sąžiningumo principams.
Bendrojo Naudojimo Objektai: Kas Priklauso Visiems?
Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
Jeigu buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.
Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...
Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...
Namo pagrindinių konstrukcijų (pamatų, sienų, tarpaukštinių perdenginių, stogo) bendrąją teisinę priklausomybę nesunku pagrįsti. Akivaizdu, kad be minėtų konstrukcijų negali būti pastato, atitinkamai ir buto, kaip pastato dalies. Pagal Statybos įstatymą pastatas tai statinys su stogu. Nuėmus stogą (ar pašalinus kitas pagrindines konstrukcijas), nebeliktu pastato esmės ir tokios situacijos pasekmes netruktu pajusti ne tik viršutinio aukšto, bet ir apatinių aukštų gyventojai. Dėl to negali kilti abejonių, kad stogo ir kitų pagrindinių namo konstrukcijų priežiūros ir išlaikymo išlaidas turi padengti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Išvados
Šiame straipsnyje aptarti daugiabučių namų balkonų ir liftų priežiūros ir atnaujinimo išlaidų teisingesnio paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams klausimai būtų lengviau sprendžiami patikslinus Civilinio kodekso reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės normas, derinant jas su bendrąja (bazine) nuosavybės samprata, bei patikslinus Bendrijų įstatymą.
Tačiau straipsnyje aptarti klausimai gali būti sprendžiami galiojančių teisės normų rėmuose.