Ar Apmokestinamos Pajamos Už Ne Nuosavybės Vertybinius Popierius?

Artėjant turto ir pajamų deklaravimo pabaigai, investicijų turintys gyventojai turėtų nepamiršti ir savo prievolės deklaruoti uždarbį ir sumokėti priklausančius mokesčius.

Lietuvoje kasmet vyksta gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Deklaruoti pajamas gyventojai turi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) kasmet iki gegužės 2 d.

Jei Lietuvos gyventojas investavo į akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus bei kitas finansines priemones ir praėjusiais metais gavo pajamų už jų realizavimą - pardavimą ar perleidimą, jas deklaruoti privaloma ne visais atvejais.

Finansinių Priemonių Pajamų Apmokestinimas

Pajamos, gautos iš finansinių priemonių pardavimo, apmokestinamos taikant 15 proc. (arba 20 proc., jei pajamos viršija 120 VDU) pajamų mokesčio tarifą.

Apmokestinamosios pajamos už gyventojo parduotas ar perleistas (realizuotas) finansines priemones apskaičiuojamos sudėjus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPM lengvata, ir tas, kurioms lengvata nėra taikoma.

Apmokestinamosios pajamos, kurioms taikoma lengvata ir kurioms netaikoma, apskaičiuojamos kiekvienu atveju atskirai kaip skirtumas tarp bendros tokių finansinių priemonių pardavimo kainos ir bendros įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., prekybos vertybiniais popieriais viešosios apyvartos tarpininkui (bankui, brokeriui) sumokėtą komisinį mokestį, susijusį su parduotų finansinių priemonių įsigijimu ir pardavimu).

VMI pažymi, jog gyventojų savarankiškas tęstinis investavimas į vertybinius popierius ir kitas finansines priemones nelaikomas individualia veikla, todėl tokios pajamos negali būti deklaruojamos kaip iš individualios veiklos.

Finansinėmis priemonėmis laikomi: Neatidėliotini valiutos keitimo sandoriai (spot) ir kriptovaliutos nelaikomi finansinėmis priemonėmis.

Beje, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pajamų iš finansinių priemonių (akcijos, investicinių fondų vienetai ir pan.) pardavimo, - nepaisant to, ar pajamos gautos iš Lietuvos, ar užsienio finansinių įstaigų, - pajamas deklaruoti ir atitinkamus mokesčius sumokėti reikia Lietuvoje, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kitaip tariant, tokios pajamos apmokestinamos toje valstybėje, kurioje jis laikomas nuolatiniu gyventoju, todėl dvigubų mokesčių už finansinių priemonių pardavimą neatsiranda.

Finansinių Priemonių, Kurioms Taikoma Lengvata, Apmokestinimas Ir Pajamų Deklaravimas

VMI teigimu, gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinamas skirtumas tarp finansinių priemonių, kurioms taikoma lengvata, įsigijimo ir pardavimo kainos: jei skirtumas neviršys 500 eurų per mokestinį laikotarpį, tuomet GPM mokėti nereikės,jei skirtumas viršija 500 eurų, tai viršijančioji dalis apmokestinama taikant 15 proc.(arba 20 proc.) tarifą.

Kartu pažymėtina, kad iš finansinių priemonių gautas pajamas, kurioms taikoma lengvata, deklaruoti reikia tada, kai gauta jų realizavimo/pardavimo suma per metus viršija 500 eurų. Jei gauta suma neviršija 500 eurų - deklaruoti jų nereikia.

Lietuvos bankas skelbia, kad šiuo metu prie neapmokestinamųjų pajamų galima priskirti po 500 eurų indėlių ir VVP (Vyriausybės vertybinių popierių arba obligacijų) pajamų, pajamų gautų už skolinimą sutelktinio finansavimo, tarpusavio skolinimo platformose, už realizuotą kapitalo prieaugį.

VMI, komentuodama konkrečiai indėlių situaciją, pridūrė, kad kuomet indėlių sutartys dėl už bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius sudarytos nuo 2014 metų sausio 1 dienos, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jei bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma neviršija 500 eurų, o jos buvo gautos už:

• Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius,
• vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, (yra papildomų išlygų),
• Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius.

Pavyzdžiai

Pavyzdžiui, gyventojas 2022 metais (nuo 2022 metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos) gavo tik palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį - 500 eurų (indėlio sutartis sudaryta 2014 metų sausio 10 dieną). Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, visa gauta palūkanų suma pajamų mokesčiu neapmokestinama ir jų nuolatiniam Lietuvos gyventojui deklaruoti nereikia.

Tarkime, be palūkanų už banke laikomą indėlį, gyventojas dar gavo palūkanų už užsienio valstybės Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014 metų sausio 3 dieną) ir palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014 metų birželio 1 dieną, o vienetas - gyventojo darbdavys, mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos).

Tad pastaruoju atveju, jeigu bendra 2022 metais gautų palūkanų suma už indėlius ir ne nuosavybės vertybinius popierius viršija 500 eurų sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 eurų, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, savo ruožtu metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti gautas palūkanas.

Galime pateikti „Delfi“ skaičiavimus kitam pavyzdžiui, turėdami omenyje, kad dabar terminuotų indėlių palūkanos ar obligacijų grąža gali siekti daugiau kaip 3 proc. Tarkime, gyventojas pasidėjo 20 tūkst. eurų indėlį 24 mėn. laikotarpiui su 3 proc. palūkanomis. Tai reiškia, kad metinės palūkanos sieks 600 eurų. Mokesčius reikėtų mokėti nuo 100 eurų (su 15 proc. GPM - 15 eurų).

Pagal iki 2013 metų gruodžio 31 dienos sudarytas sutartis dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Tokių neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui deklaruoti nereikia.

Pajamos Iš Finansinių Priemonių, Kurioms Lengvata Netaikoma

VMI atkreipia dėmesį, jog įvardinta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, tai yra, 500 eurų neatimami ir pajamas būtina deklaruoti visais atvejais, jeigu:

• pajamos gautos iš tikslinės teritorijos (vadinamieji mokesčių rojai arba „ofšorai‟),
• pajamos gautos už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones,
• akcijos parduotos ar kitaip perleistos nuosavybėn tam vienetui, kuris jas išleido,
• vertybiniai popieriai laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju,
• pajamos uždirbtos parduodant akcijas, kurios gautos (arba turimų akcijų nominali vertė padidinta) didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma akcijų pardavimo pajamoms, proporcingai tenkančioms akcijų nominalios vertės padidinimo iš bendrovės lėšų sumai).

Kitaip tariant, jei gautos pajamos iš akcijų neatitinka nei vieno iš prieš tai išvardintų punktų, tai joms lengvata yra taikoma.

Deklaravimas - Rekomenduoja Atkreipti Dėmesį Į 11 Kodą

Kaip ir kasmet, pajamas gautas už parduotą/perleistą turtą (įskaitant ir finansines priemones), deklaruoti reikia iki gegužės 2 dienos.

Pažymėtina, jog prieš pajamų deklaravimą mokesčius išskaičiuojantys bei tretieji asmenys Mokesčių inspekcijai pateikia duomenis apie gyventojų pajamas, įskaitant ir finansų įstaigų teikiamus duomenis apie parduotas finansines priemones, kurie sukeliami į preliminarias pajamų deklaracijas.

Šiuos duomenis teikia tik Lietuvoje įsteigti asmenys ar užsienio asmenys, kurie vykdo veiklą per Lietuvoje įsteigtą pagrindinę buveinę (bankai, kredito, draudimo bendrovės, elektroninių pinigų bendrovės ir kt.).

Informaciją, apie gautas finansinių priemonių pardavimo pajamas iš užsienio finansinių įstaigų gyventojas turi patvirtinti, esant poreikiui - papildyti, savarankiškai deklaruodamas pajamas.

Kadangi dalį duomenų žino tik pats gyventojas, todėl visada rekomenduojama prieš pildant deklaraciją pasitikrinti, kokie duomenys jau yra patiekti preliminarioje deklaracijoje. Tai padaryti galima atsidarius deklaravimo pirmąjį langą ir pasirinkus pažymos kortelę - Peržiūrėti 2022 metų pažymos kortelę.

Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar teisingai buvo pateikta informacija apie šių pajamų šaltinį, tai yra, ar teisingai nurodytas pajamų rūšies kodas. Tretieji asmenys deklaruoja gyventojų finansinių priemonių pardavimo pajamas kaip pajamas, kurioms nėra taikoma lengvata (12 pajamų rūšies kodas), todėl, jei šioms pajamos taikoma GPM lengvata, gyventojas vedlyje turi nurodyti teisingą pajamų rūšies kodą - 11.

Pasak inspekcijos, pasitaiko atvejų, kai deklaruodami pajamas gyventojai laukelyje, kuriame nurodoma išskaičiuota GPM nuo pajamų suma, nurodo 500 eurų, manydami, kad taip prisitaiko su finansinių priemonių pajamomis susijusį 500 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau jis pritaikomas automatiškai, kai pasirenkamas 11-as pajamų rūšies kodas. Ši informacija deklaruojant pajamas nerodoma, tačiau atvaizduojama suformuotos pajamų deklaracijos skaičiavimuose.

Kita pastebima klaida, kai gyventojas deklaruoja tik iš finansinių priemonių gautą pelną, o turi deklaruoti pajamas ir išlaidas, arba nurodydamas pajamų sumą iš anksto atima minėtą 500 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį, taip dirbtinai sumažindamas pajamas, nors ši lengvata, kaip jau buvo minėta,pritaikoma automatiškai, kai nurodomas 11 pajamų rūšies kodas.

Pajamų Iš Finansinių Priemonių Statistika

Pastaraisiais metais stebimas gyventojų, deklaruojančių pajamas iš finansinių priemonių, skaičiaus bei jų deklaruojamų pajamų augimas.

2019 metais tokias pajamas deklaravo apie 12,5 tūkst. gyventojų, 2020 metais gyventojų skaičius augo iki 18,2 tūkst., 2021 metais - iki 22,8 tūkst. gyventojų, o pernai iš finansinių priemonių gautas pajamas deklaravo apie 13,6 tūkst. gyventojų.

Šaltinis: VMI

Skaičiai už 2022 metus nėra galutiniai, kadangi pajamų deklaravimas už praėjusį mokestinį laikotarpį vis dar vyksta.

Kokios Gautos Palūkanos Neapmokestinamos Pajamų Mokesčiu?

Palūkanos, kurios neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu nepriklausomai nuo gautos palūkanų sumos:

• iš Lietuvos įmonių gautos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius pvz., obligacijas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 dienos ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių vertybinių popierių išleidimo dienos;
• palūkanos už Lietuvos komerciniuose bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 dienos.

Palūkanos, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kai tokių palūkanų bendra suma neviršija 500 Eur per kalendorinius metus:

• iš Lietuvos komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų gautos palūkanos už indėlius, jeigu sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 dienos, ir iš Lietuvos įmonių gautos palūkanos (išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius) už ne nuosavybės vertybinius popierius pvz., obligacijas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu tokie vertybiniai popieriai įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 dienos.

Svarbu: taikant 500 Eur lengvatą sumuojamos ir kitose užsienio valstybėse gautos palūkanos (jeigu tokių gavote) už indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d., palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 d.

Palūkanos, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kai tokių palūkanų bendra suma neviršija 500 Eur per kalendorinius metus:

• palūkanos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatyta tvarka, ir palūkanos už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme nustatyta tvarka.

Svarbu: taikant 500 Eur lengvatą sumuojamos ir palūkanų sumos, gautos iš užsienio įmonių už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ir / arba palūkanos už suteiktas lėšas per sutelktinio finansavimo platformą (jeigu tokių gavote), kai toks kreditas ar lėšos suteikti pagal Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus, analogiškus Vartojimo kredito įstatymui ar Sutelktinio finansavimo įstatymui.

Atkreipiame dėmesį, kad palūkanas išmokėję asmenys nuo išmokėtų palūkanų sumos pajamų mokestį išskaičiuoja nuo pirmo euro, netaikydami 500 Eur lengvatos. 500 Eur lengvata galite pasinaudoti pateikdami deklaraciją.

Kaip Deklaruoti Pajamas Iš Investicijų?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai kaip ir kasmet deklaruodami pajamas už 2020 m. turi deklaruoti ir gautas palūkanas už suteiktas paskolas, vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi platforma arba sutelktinio finansavimo platforma, už kredito įstaigose laikomus indėlius ar ne nuosavybės vertybinius popierius.

Pajamų mokesčio deklaracijas su šiais duomenis pateikti ir pajamų mokestį už gautas palūkanas sumokėti reikia iki deklaravimo termino pabaigos.

Gautos palūkanos 2020 m. už suteiktas paskolas gyventojams ar įmonėms apmokestinamos (ne per tarpusavio ar sutelktinio skolinimo platformas) taikant nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu palūkanos kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių bei ne iš individualios veiklos viršija 120 VDU dydžio sumą, tuomet viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc.

Gyventojas savarankiškai turi apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, jei už suteiktą paskolą gavo palūkanų iš įmonių ir užsienio valstybių gyventojų. Jei palūkanos už suteiktą paskolą gaunamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, tuomet jos priskiriamos A klasės pajamomis ir pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalo asmuo, kuris išmoka palūkanas.

Palūkanos gautos už vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi ar sutelktinio finansavimo platforma yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir jų deklaruoti neprivaloma, kai bendra suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 eurų.

Jei gauta palūkanų suma yra didesnė nei 500 eurų, tokiu atveju šią sumą viršijančiai daliai taikomas 15 proc.

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nedeklaruojamos palūkanos, gautos už iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus Lietuvos ar užsienio vienetų ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, tai pat įsigytus EEE valstybių vyriausybių, valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius bei EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kurių sutartys sudarytos iki 2013 m.

Jei šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai buvo įsigyti ar/ir indėlių sutartys buvo sudarytos po 2014 m. sausio 1 d. gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia, kai bendra gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 eurų.

Kitu atveju viršijančiai daliai taikomas 15 proc. (20 proc.) pajamų mokesčio tarifas ir tokias palūkanas privaloma deklaruoti.

tags: #ar #apmokestinamos #uz #ne #nuosavybes #vertybinius