Apsaugotas būstas - paslauga, kurios tikslas sudaryti neįgaliesiems asmenims sąlygas savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo. Ši paslauga jau kurį laiką teikiama ir Utenoje.
Su apsaugotame būste gyvenančiais žmonėmis dirbanti atvejo vadybininkė Ingrida Buitvydienė sakė, kad iš globos įstaigos išėjęs ir čia apsigyvenęs žmogus savarankiškumo turi mokytis nuo pagrindų, tačiau ši paslauga, pasak specialistės, labai svarbi, siekiant neįgaliųjų integracijos į visuomenę.
„Apsaugotas būstas - tai ne vien būstas, vieta, kur galima gyventi. Tai galimybė žmogui, turinčiam proto ar psichikos negalią, gyventi savarankiškai su specialistų pagalba tik tose srityse, kuriose trūksta įgūdžių, žinių. Vienam galbūt trūksta finansinio raštingumo, kitam - padrąsinimo ir palaikymo ieškantis darbo, trečiam - gal, atrodytų, įprastų kasdienių buities darbų išmanymo, - sakė atvejo vadybininkė I. Buitvydienė.
Kaip Veikia Apsaugoto Būsto Programa?
Nuomojamame bute apsigyvena iki keturių suaugusių žmonių. Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas arba paslaugos gavėjai augina nepilnamečius vaikus, yra sudarytos sąlygos vaikams gyventi kartu su tėvais. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko - socialinio darbuotojo pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje.
Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, t. y. Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas arba paslaugos gavėjai augina nepilnamečius vaikus, yra sudarytos sąlygos vaikams gyventi kartu su tėvais.
Ingrida Buitvydienė informavo, kad apsaugoto būsto gyventojai gyvena vieni, be darbuotojų, o kai iškyla problemų ar klausimų, bet kuriuo metu gali susisiekti telefonu. Be to, I. Buitvydienė bent kartą per savaitę aplanko apsaugoto būsto gyventojus: „Jie skambina man pagal poreikį ir galiu pasidžiaugti, kad nebuvo nė vieno skambučio dėl nesvarbios problemos. Nėra nustatyta darbo valandų, susisiekti su manimi galima bet kuriuo paros metu.
Su apsaugoto būsto paslaugos gavėjais dirba ne tik atvejo vadybininkas, bet ir psichiatrai, kurie, be to, kad išrašo reikalingų vaistų, dar ir pakonsultuoja.
SVARBU. Už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms mokėti nereikia - jiems iš projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai.
Iššūkiai ir Pasiekimai
Specialistė pasakojo, kad dabar apsaugoto būsto gyventojai tvarkosi kuo puikiausiai, nors pradžioje buvo įvairių iššūkių. Žmonės buvo sutrikę, nes nežinojo, kaip pradėti kurti savarankišką gyvenimą, kaip planuoti išlaidas, ką veikti laisvalaikiu.
„Bene daugiausiai dirbti teko su išlaidų planavimu. Iš pradžių jie visiškai nemokėjo tvarkytis su pinigais. Atrodė, kad viską gali nusipirkti, o mėnesio pabaigoje, žiūrėk, pinigų ir nebelieka. Šiuo metu vienas jaunuolis jau yra įsidarbinęs.
I. „Būdavo taip, kad pasakai, jog gyvens žmonės, turintys psichikos negalią, ir nuomotojai iškart išsigąsta. Baiminasi, jog gyventojai bus nesukalbami, kels grėsmę aplinkiniams. Nesuprantu, kodėl žmonėms susiformavęs toks neigiamas įspūdis. Turbūt su jais nebuvo apie tai kalbama šeimoje, gal prisiskaitė kažkokių neigiamų atsiliepimų spaudoje. Būsto savininkai bijo, kad gyventojai nesitvarkys, kad kažką sugadins, susprogdins. Kiekvienam žmogui reikia įrodinėti, kad šie žmonės neatėję iš akmens amžiaus, kad kažkada jie gyveno savarankiškus gyvenimus, tik gyvenimo tėkmėje susirgo. Tam tikrų įgūdžių jie tikrai turi, tik juos reikia atkurti, patobulinti“, - sakė I.
Atvejo vadybininkė sakė, kad kai kuriems apsaugotas būstas yra tik laikina stotelė, o kai kuriems tai taps tikraisiais namais.
Pasidomėjus, ar apie kaimynystėje esantį apsaugotą būstą žino kiti daugiabučio gyventojai, specialistė sakė, kad viešų pranešimų apie tai nebuvo, bet kai kurie žmonės žino ir labai maloniai priima naujuosius kaimynus: „Apsaugoto būsto gyventojai pasakoja, kad gerai sutaria su kaimynais. Yra tokia močiutė, kuri turi sodą, augina daržoves. Tai ji jiems atvežė uogienių, konservuotų daržovių ir bendrauja be jokios baimės. Visgi ne visi aplinkiniai nusiteikę taip pozityviai.
„Globos įstaigoje už žmogų padaroma viskas: ateina padėjėjai ir išplauna grindis, pakeičia patalus, paruošia maistą ir pasako, kada ateiti valgyti. Apsaugotame būste žmogus viską turi daryti pats. Žinoma, iš pradžių jam reikia padėti, pamokyti, paskatinti“, - sakė I. Pasak specialistės, gyvenimas globos įstaigoje yra traumuojanti patirtis, nes čia iš žmogaus atimama laisvė ir galimybė pačiam gyventi savo gyvenimą.
Globos įstaigoje žmogus neturi galimybės priimti sprendimų, niekas neklausia jo nuomonės, todėl laikui bėgant jis pamiršta, kad gali (ir privalo) būti kitaip. Žmogus taip įpranta prie tokio gyvenimo stiliaus, kad kitaip gyventi nebemoka.
I. „Taip yra todėl, kad globos institucijose, kai aplink žmogų nuolat šokinėja darbuotojai, jo įgūdžiai atrofuojasi. Laikui bėgant žmogui pasidaro patogu taip gyventi ir jis net nebenori išeiti iš įstaigos. Atkurti prarastus įgūdžius - didžiulis iššūkis, - kalbėjo pašnekovė. - Ypač stipriai įstaigose nukenčia žmonių savarankiškumas. Išėjus jiems labai svarbu pabrėžti savo išskirtinumą. Galiu pateikti tokį pavyzdį. Vienas vyras, apsigyvenęs apsaugotame būste, pradėjo pirkti labai daug drabužių. Klausiu, kam jam jų tiek daug reikia. O jis sako: „Nebenoriu atrodyti kaip globos įstaigos gyventojas, kur visi vaikšto vienodai apsirengę.“ Be to, išėjusiems iš įstaigos nuolat reikia patikrinimo, kad jų priimti sprendimai teisingi.
Apsaugotas Būstas vs. Savarankiško Gyvenimo Namai
Savarankiško gyvenimo namai ir apsaugotas būstas skiriasi pagal teikiamų paslaugų intensyvumą ir pobūdį. Savarankiško gyvenimo namuose socialinės įtraukties koordinatoriai kasdien būna kartu su jaunuoliais, padėdami jiems mokytis gyvenimiškų įgūdžių - nuo apsipirkimo iki asmeninių problemų sprendimo. Jie nuolat reflektuoja jaunuolių patirtis, padeda suprasti savo elgesio pasekmes ir skatina siekti išsikeltų tikslų. Jaunuoliai gali gauti iki 10 val. Palaikymo per parą.
Tuo tarpu apsaugotas būstas yra skirtas tiems jaunuoliams, kurie jau turi daugiau gyvenimiškų įgūdžių ir gebėjimų savarankiškai tvarkytis. Darbuotojai apsaugotame būste lankosi rečiau - tik kartą per savaitę, tačiau jų pagalba orientuota į specifinių, jaunuolio įvardintų problemų sprendimą. Pagalbos intensyvumas iki 10 val. per savaitę.
Tokiu būdu abiejų tipų būstai ugdo savarankiškumą, tačiau skirtingu intensyvumu, atsižvelgiant į individualius jaunuolių poreikius. Jaučiame, kad yra jaunuolių, kuriems darbuotojų pagalbos 10 val. per dieną yra per daug. Jie yra pajėgūs pasirūpinti savimi. Jiems labiau reikalinga emocinė parama, saugumas.
| Funkcija | Savarankiško Gyvenimo Namai | Apsaugotas Būstas |
|---|---|---|
| Pagalbos intensyvumas | Iki 10 valandų per parą | Iki 10 valandų per savaitę |
| Darbuotojų buvimas | Kasdien | Kartą per savaitę |
| Tikslinė grupė | Jaunuoliai, kuriems reikia daugiau pagalbos | Jaunuoliai, turintys daugiau savarankiškumo įgūdžių |
Lydimasis būstas (oficialiai vadinamas savarankiškumo gyvenimo namais) yra itin svarbi socialinė iniciatyva, siekianti padėti jaunuoliams, augusiems globos namuose ar šeimynose, išmokti savarankiškai gyventi ir integruotis į visuomenę. Ši programa buvo įkurta 2009 m., pasitelkus Europos Sąjungos investicijų fondo finansavimą. Nuo 2009 iki 2021 m. trys skirtingi projektai prisidėjo prie šio būsto įkūrimo ir išlaikymo, užtikrindami, kad jaunuoliai turėtų saugią aplinką, kurioje galėtų įgyti būtinų gyvenimiškų įgūdžių.
Nors Europos Sąjungos finansavimas baigėsi, įsipareigojimas jaunuoliams nesibaigė. Buvo tęsiama veikla, ieškant paramos Kauno savivaldybėje ir privačiuose fonduose, siekiant užtikrinti, kad programa galėtų toliau veikti ir teikti reikalingą pagalbą. Per šį laiką suteikta reikšminga parama ir gyvenimo pamokos 87 jaunuoliams iš Kauno, Kauno rajono, Prienų, Marijampolės, Kėdainių ir Jonavos.
Jaunuoliai, apsigyvenę Savarankiško gyvenimo namuose, susiduria su kasdieniais iššūkiais ir sunkumais. Jie mokosi spręsti įvairias situacijas, tokias kaip maisto gaminimas, namų tvarkymas, elektros skaitiklių nurašymas, ar meistrų paieška sugedus technikai. Jaunuoliai ludimi darbuotojų gali saugiai patirti natūralias savo veiksmų pasekmes - pavyzdžiui, pametus raktus susidaryti planą, kaip įeiti į namus, vėliau būti atidesniems ir saugoti raktus, nes spynos ir raktų pakeitimas visiems brangiai kainuoje. Arba išleidus pinigus ne pagal planą jų trūksta pilnaverčiui maistui ir tenka valgyti grikius vieną savaitę.
Visas šis procesas vyksta su nuolatiniu socialinių darbuotojų palaikymu, kurie padeda suprasti savo klaidas, semti saujomis patirtį, išsikelti tikslus ir rasti individualiai tam jaunuoliui priimtinus sprendimus.
Visuomenėje dažniausiai daugelis jaunuolių turi tam tikrą užnugarį - tėvus, gimines ar draugus, tačiau jaunuoliai atėję iš globos namų, globėjų dažniau susiduria su atskirtimi, patiria emocinę ir socialinę atskirtį. Dažnai artimųjų dėmesys ir palaikymas būna trumpalaikis, nukreiptas tik į finansinę naudą, kol jaunuolis gauna išmokas.
Pastaraisiais metais matomas stiprus poreikis papildomoms apgyvendinimo paslaugoms, ypač skirtoms jaunuoliams, kuriems reikia daugiau pagalbos ir priežiūros pereinant į savarankišką gyvenimą. Norima suteikti pagalbą ne tik jaunuoliams iš globos namų, bet ir sunkumus patiriančių šeimų. Todėl siekiama įsteigti apsaugotą būstą - tai yra erdvė, kur jaunuoliai galėtų jaustis saugiai, mokytis, dirbti ir gauti reikiamą pagalbą gyvenant saugioje aplinkoje.
Jei žinote kam reikalinga apgyvendinimo paslauga, kreipkitės el.