Lietuva - tai žalumos, ežerų ir plačių lygumų kraštas, todėl turėti nuosavą namą ar sodybą už miesto visada buvo populiaru. Daugelis gyventojų paveldi sodybas iš šeimų, tačiau nemaža dalis jų įsigyja kaip investiciją ar kaip vietą poilsiui savaitgaliais bei atostogoms. Tad nenuostabu, kad, vos tik atšilus orams, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu užmiestyje auga, o kiekviena parduodama sodyba sulaukia didelio pirkėjų dėmesio.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip lietuvių išeivijos istorija susijusi su apleistomis sodybomis Amerikoje, kokie likimai slypi už šių pastatų ir kaip tradicijos persipynė su naujo žemyno realijomis.
Lietuvos kraštovaizdis primena gimtinę, kurią paliko išeiviai.
Lietuvių Išeivijos Istorija
Žinių apie tūbiniškius emigrantus randame nuo XVIIIa pabaigos, kai dėl politinės ir ekonominės suirutės Europoje, žmonės masiškai paliko savo namus. Spaudžiama nepriteklių didelė dalis gyventojų patraukė pirmūjų emigrantų pramintais takais į Ameriką, Kanadą, Lotynų Amerikos šalis.
Visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, Vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kitų dvasininkų darbas žadinant tautinį atgimimą per valstiečius ir smulkiuosius bajorus, padėjo pamatus 1918 m. atkurti Lietuvos Valstybę.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo iš šalies išvykusių gyventojų patirtys menkai dokumentuotos, informacijos, be statistinės, beveik nėra. Nors migracijos istorijas viešai renkame jau ilgą laiką, bet tokių turime mažiausiai.
Apleistos Sodybos Amerikoje: Praeities Šešėliai
Šiaurės Amerikoje teko sutikti šiai grupei priklausančių lietuvių, kurie daugiausiai akcentavo nepaprastai sunkią pradžią. Viena moteris papasakojo, kaip buvo apgauta kito lietuvio: jis pažadėjo padėti įsikurti, bet pabėgo su visais jos pinigais. Ji vyko į naują gyvenimą, amerikietiškąją svajonę, o buvo palikta likimo valiai.
Gaila, bet istorija apie pagalbą apgaulingai siūliusius po nepriklausomybės atkūrimo ar vienas kitą reketuojančius tautiečius yra ne viena.
Apleista sodyba Lietuvoje. Panašūs vaizdai pasitaiko ir Amerikoje, kur lietuviai paliko savo namus.
Dažnai galima pastebėti puošnias drožinių detales, ornamentus bei dažytus langus, kurie atspindi regiono menines tradicijas. Deja, laikui bėgant, daugelis senovinių sodybų buvo apleistos arba sunaikintos, o tai kelia didelį susirūpinimą dėl kultūrinio paveldo išsaugojimo.
Lietuviškos Bendruomenės Amerikoje
Galbūt egzistuoja įsivaizdavimas, kad pasaulio lietuviai į bendruomenes buriasi tik norėdami išlaikyti tarpusavio ryšį konkrečioje vietovėje ir palaikyti bendruomenės, kaip vieneto, kontaktus su Lietuva. Bet iš tikrųjų bendravimas labiau primena gerai išvystytą tinklą, be šeimyninių kontaktų, dar yra ryšiai, išlaikyti per organizacijas, stovyklas, dainų ir šokių šventes.
Dar būdama Lotynų Amerikoje sulaukiau prašymų perduoti linkėjimus pažįstamiems Šiaurės Amerikos lietuviams. Emigracija į Pietų Ameriką turėjo savo aukso amžių ir dabar beveik neegzistuoja, bendruomenę daugiausiai sudaro palikuonys. Į JAV aktyviai emigruojama ir dabar.
Susivienijimas Lietuvių Amerikoje
Ekspedicijos metu aplankiau seniausiai veikiančią organizaciją - Susivienijimą lietuvių Amerikoje. Ją Jonas Šliūpas ir kiti aktyvistai Niujorke įkūrė dar 1886 metais. Šiandien tai jau ne savišalpos organizacija, kuri padėdavo lietuviams, o bendruomenės centras su įspūdinga ir meno kūrinių pilna būstine.
Čia veikiančioje galerijoje „SLA307“ kas keletą savaičių pristatomos vis kitos parodos, organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai.
Lietuvių bendruomenės susibūrimas padeda išsaugoti kultūrą ir tradicijas.
ALKA Archyvas Putname
Putname esantis ALKA archyvas, kuriame saugoma daugybė knygų ir archyvinių dokumentų, čia nuo seno stažuodavosi istorikai iš Lietuvos, atvykdavo nemažai pagalbininkų.
Putnamas, Baltimorė yra lietuvių ir jų kultūrinio paveldo židinys. Kadaise Putnamas buvo labai gyva, lietuviška vieta. Po karo jame buvo įsteigta moderni spaustuvė, o prie dar 1943 m. įkurto Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vienuolyno (Putnamo seselių) tris dešimtmečius veikė mergaičių aukštesnioji lituanistikos mokykla su bendrabučiu.
Kultūros Išsaugojimas
Visai neseniai viso kolektyvo ir ypač dėl Rimvydo Daniaus Glinskio bei Laimos Michailovich pastangų dar 1910 m. įsigytas pastatas buvo įtrauktas į JAV Nacionalinių istorinių vietų registrą. Šis žymuo yra svarbus pripažinimas, kad lietuviai daugiau nei šimtmetį išlaikė bendruomenės pastangomis įsigytą bendrą turtą, jį puoselėja, restauravo ir reprezentuoja miesto daugiakultūrę sanklodą.
Tai labai svarbu ir mes net dabar nelabai įsivaizduojame, kokių atradimų galima padaryti tyrinėjant čia sukauptą informaciją apie lietuvių išeivius.
Baltimorės lietuvių namuose mano dėmesį patraukė labai vertinga medžiaga, dešimtys organizacijų protokolų knygų, kurių tyrimai galėtų labai stipriai praskleisti mūsų visuomenės pažinimo ribas.
SLA rūsyje taip pat saugomas organizacijos archyvas - tai tūkstančiai kortelių su asmens duomenimis. Įsivaizduokite draudimo kompanijos archyvą prieš gerus 30 metų, kai nieko nebuvo duomenų bazėse. Ten kortelės nuo XIX a. pabaigos su SLA narių vardais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis, vietomis, ligos išrašais ir išmokomis.
Tai aukso klodai genealogijos ir visuomenės socialinių tinklų tyrimams.
Baltimorės lietuvių namuose veikia muziejus, kurį prižiūri Henry L. Gaidis, biblioteka. Šie namai kartu yra ir bendruomenės traukos centras - čia veikia šokių kolektyvas, yra didžiulė renginių salė su scena, baras rūsyje, penktadieniais, kaip jie sako, „veikia...