Dalis gyventojų vis dar bijo antstolių ir stengiasi su jais neturėti jokių reikalų. Išgirdus žodį „antstolis“, daugeliui lietuvių vaizduotėje iškyla gana niūrus ir grėsmingas paveikslas, susijęs su skolomis, areštais ir nemaloniais teisiniais procesais. Tačiau ar kada susimąstėte, kas stovi už pavienio antstolio nugaros? Kas užtikrina, kad šimtai visoje Lietuvoje veikiančių antstolių dirbtų ne chaotiškai, o pagal vieningas taisykles, laikytųsi etikos normų ir būtų atskaitingi ne tik valstybei, bet ir visuomenei? Atsakymas - Lietuvos antstolių rūmai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime antstolių veiklą, jų funkcijas, teises ir atsakomybę, taip pat ką daryti, jei susidūrėte su antstolių savivale.
Lietuvos antstolių rūmai
Lietuvos antstolių rūmai - tai institucija, kuri užtikrina sklandų, skaidrų bei efektyvų teismo sprendimų vykdymą visoje šalyje. Antstolių rūmai yra atsakingi už tai, kad antstoliai savo darbe laikytųsi ne tik įstatymų, bet ir aukštų etikos standartų, įtvirtintų Antstolių profesinės etikos kodekse.
Pagrindinės Antstolių rūmų funkcijos:
- Visų Lietuvos antstolių atstovavimas ir profesinės savivaldos organizavimas.
- Profesinės etikos ir drausmės priežiūra.
- Kvalifikacijos kėlimas ir praktikos vienodinimas.
- Informacinių sistemų valdymas.
- Visuomenės švietimas.
Antstolių informacinė sistema (AIS) leidžia centralizuotai kaupti duomenis apie vykdomąsias bylas, efektyviai keistis informacija su kitomis valstybės institucijomis, taip pagreitinant ir atpiginant vykdymo procesą.
Kada kreiptis į antstolį?
Į antstolį reikia kreiptis, kai norima priverstinai įvykdyti teismo sprendimą arba kitą vykdomąjį dokumentą, o skolininkas (arba įpareigotas asmuo) nevykdo savo pareigų savanoriškai.
Ką daryti, jei antstolis areštavo sąskaitą ar turtą?
Jei antstolis areštavo jūsų banko sąskaitą ar turtą, tai reiškia, kad prieš jus yra pradėta vykdomoji byla ir antstolis imasi priverstinio vykdymo veiksmų. Tokiu atveju svarbu:
- Nedelsiant susisiekti su antstoliu: Išsiaiškinkite arešto priežastį, skolos dydį ir vykdomojo dokumento detales. Antstolio kontaktus rasite antstolio atsiųstuose dokumentuose arba Antstolių informacinėje sistemoje.
- Suteikti informaciją: Antstoliui pateikite visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį, galimus pajamų šaltinius, kurie neturėtų būti areštuoti (pvz., socialinės išmokos, alimentai).
- Aptarti mokėjimo galimybes: Jei neturite visos sumos, pabandykite su antstoliu susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis, pateikite pagrįstą mokėjimo grafiką.
Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės - tai Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos priemonės, padedančios išvengti rizikos, kai skolininku pripažintas asmuo pasibaigus teismo procesui negalės grąžinti skolos. Juk turtas gali būti skubiai parduodamas, perleidžiamas ar dovanojamas kitiems asmenims.
CPK 148 straipsnis leidžia nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
Visais atvejais sprendimą dėl laikino lėšų ar turto arešto priima teismas. Gavęs teismo dokumentą, antstolis suranda reikiamą turtą, jį aprašo ir, baigęs arešto procedūrą, apie tai praneša atitinkamiems turto registrams.
Turto arešto tvarka
Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas.
Paprastai turtą areštuoja antstolis surašydamas turto arešto aktą arba įstatyme numatytais atvejais sudaro areštuojamo turto aprašą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jei areštuojamas turtas yra įkeistas, apie tokio turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones.
Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos.
Turto įkainojimo ginčijimas
Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu. Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.
Skolininko teisės
Atskirais atvejais teismai gali iš dalies pakeisti laikino sąskaitų arešto sąlygas. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios po lėšų arešto nebegali atsiskaityti su darbuotojais, žaliavų tiekėjais ir mokėti mokesčių valstybei. Tokiais atvejais galima kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tam tikrus atsiskaitymus. Jei leidimas duodamas, antstolis, gavęs tai įrodančius dokumentus, suteikia teisę iš dalies disponuoti įmonės lėšomis.
Su taikomais laikinais apribojimais nesutinkantis asmuo turi galimybę skųsti priimtus sprendimus. Jeigu manoma, kad asmens teises pažeidžia sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų skųsti tokį teismo sprendimą, bet ne antstolio veiksmus, nes antstolis yra tik sprendimo vykdytojas.
Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Tokiu atveju antstolis neturi galimybės rinktis, ką areštuoti pirmiausia. Antstolis taip pat negali pakeisti priimto sprendimo.
Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, sprendimą dėl arešto panaikinimo taip pat gali priimti tik teismas.
Antstolio atsakomybė
Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Turto sąrašas, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Dažniausiai užduodami klausimai
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar gali antstolis areštuoti turtą be skolininko žinios? | Pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. |
| Ar turto savininkas gali pakeisti antstolio nurodytą kainą, jeigu ją laiko nepagrįstai žema? | Taip, įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu. |
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos rekomenduojama kreiptis į teisininką.