Kai kurių specialistų nuomone, pageidaujantiesiems įsigyti vadinamuosius antruosius namus atėjo palankus metas. Prieš porą metų, nekilnojamojo turto pirkimo bumo laikotarpiu, spekuliacijos sumetimais buvo nupirkta daugybė objektų, atitinkančių antrinio būsto, kaip ne pagrindinio gyvenamojo būsto, priklausančio privačiam asmeniui, kriterijus.
Nekilnojamojo turto registrą tvarkančios valstybės įmonės Registrų centro specialistai apskaičiavo, kad beveik 9 proc. viso šalies būstų fondo sudaro vadinamieji antriniai būstai - be pagrindinės gyvenamosios vietos, privačių asmenų nuosavybės teise valdomi butai ar individualūs namai. Lietuvoje jų yra beveik 101 000. Daugiau nei pusę šio skaičiaus, 55 proc., sudaro butai, o 45 proc. - individualūs namai. Bendra antrinių būstų vertė viršija 8 mlrd. litų.
Antrinio Būsto Paskirtis Ir Privalumai
Dabar, kai rinkos aktyvumas bei kainų lygis smuktelėjo, antrinis būstas dažniau tapatinamas su tikrąją savo, kaip antrųjų namų, paskirtimi. Juo domisi žmonės, kurie norėtų įsigyti jį poilsiui", - pastebi G. Valantinas. Dabartinėje rinkos situacijoje, jo teigimu, pranašumų tokiai investicijai suteikia 20-25 proc. nukritusios būsto kainos bei pirkėjų pasyvumas.
Poilsio būstinė gali būti mažesnė, tinkama gyventi tik vasaros sezono metu, bet būtinai - esanti patrauklioje vietovėje. Antriesiems namams keliami reikalavimai skiriasi nuo pagrindinės gyvenamosios vietos ypatybių.
Tad nusprendusiems įsigyti antruosius namus A. Bružas pataria derėtis. "Pardavėjai ir vystytojai dabar yra lankstūs. Pasirenkite sandoriui - susiraskite kelis labiausiai jūsų poreikius atitinkančius pirkinio variantus. Derėdamiesi dėl įsigijimo palyginkite juos, pasiteiraukite, kokias papildomas sąlygas siūlo pardavėjas.
Antrinio Būsto Geografija Lietuvoje
Portalo Aruodas.lt duomenimis, Klaipėdos nekilnojamojo turto objektų dalis visų siūlomų pirkti butų, namų, patalpų ir sodybų gausoje nemaža - sudaro apie ketvirtadalį. Be to, Klaipėdos rajono sodybos kainuoja brangiau nei Vilniaus ar Kauno rajonuose.
"Ober-Haus" Klaipėdos regiono vadovas G. Valantinas pastebi, kad čia daug lemia vietovės ypatybės. "Vakarų Lietuvos išskirtinumas - jūros artumas. Bet čia neturime tokių gražių ežerų, kaip, tarkim, Molėtų rajone. Užtat tos sodybos, kurias turime, tikrai išskirtinės - pavyzdžiui, unikalusis Mingės kaimas, kuriame tėra 18 namų. Čia būsto kainos aukštesnės, nei Drevernoje, Rusnės saloje", - sakė pokalbininkas.
"Mūsų regione sklypų, kuriuose galima pasistatyti sodybą - dar mažiau, nei ežerų. Tai taip pat lemia kainas. Vilniečiai ir kauniečiai gali rinktis iš daugybės pasiūlymų Zarasų, Ignalinos ir Molėtų rajonuose.
Tiksli jūsų pasirinktų poilsio namų geografija, "Aidilos" atstovo A. Bružo teigimu, ypač svarbi. "Pavyzdžiui, perkant butą ar namą Palangoje, reikia išanalizuoti visą situaciją ir nesižavėti mažesne kaina. Tikėtis, kad būstas į rytus nuo Klaipėdos plento ilgainiui taps vis vertingesnis, būtų naivoka. Jei jis pigesnis - tai ir perspektyva menkesnė.
A. Bružo teigimu, Nidos situacija - kiek kitokia. Čia kainų kritimo nenusimato, atvirkščiai - jos tik kilsiančios. "Viena vertus, čia nekilnojamojo turto objektų nedaugėja, nes statybos yra apribotos.
I. Valionienės teigimu, vidutinė modernios statybos poilsio apartamentų kaina Palangoje bei Šventojoje svyruoja nuo 5000 iki 15000 litų uz 1 kv. metrą, priklausomai nuo vietos, kaimynystės ir vaizdo pro langą. Kuršių nerijoje kaina gali siekti iki 19000Lt uz 1 kv. metrą. "Rinktis tikrai yra iš ko", - sakė pokalbininkė.
Investuotojai mėgėjai, norėję sėkmingai perparduoti nupirktus butus ar namus, dabar skuba įšokti į paskutinį traukinį. "Prieš 2-3 metus, kai žmonės pirkdavo būstą tiesiog iš planų ir popierių, buvo perkamas ir antrinis būstas, kurį tikėtasi po kiek laiko pelningai parduoti.
Arvydo Bagdonavičiaus, Registrų centro direktoriaus pavaduotojo kadastrui ir turto vertinimui, teigimu, neprofesionalūs investuotojai gali atsikratyti turimų perteklinių būstų. Kukliausiais skaičiavimais, vien Vilniuje skubiai parduoti gali būti pasiūlyta per 890 butų ir namų. Tai veikiausiai kiek išjudintų sandorių gausa šiemet negalinčią pasigirti būsto rinką.
Pasak A. Bagdonavičiaus, atsikratyti antrinio būsto žmones skatins ne tik nekilnojamojo turto pigimo baimė, bet ir didėjančios turimo turto išlaikymo sąnaudos.
Neabejojama, kad visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, prie kurio politikai yra nutarę grįžti 2009 m., didžiausias tarifas bus taikomas būtent antriniam būstui, rašo „Verslo žinios”.
Spekuliaciniais tikslais turtą įsigijusius asmenis taip pat turėtų gąsdinti ir Finansų ministerijos svarstymai nuo 3 iki 5 metų pratęsti neapmokestinamo būsto perpardavimo terminą.
Pertekliniu būstu apsirūpinusius savininkus nerimauti verčia ir Vyriausybei siūlomos įgyvendinti antiinfliacinės priemonės, pirmiausia - būsto kreditų palūkanų kompensavimo nutraukimas.
Nekilnojamojo Turto Mokesčiai Europoje
Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi.
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje turi ir privalumų, ir trūkumų:
- Turto perskirstymas: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali prisidėti prie turto perskirstymo, apmokestindami didesnės vertės turtą aukštesniais tarifais.
- Skatinamosios priemonės tvariam vystymuisi: Kai kurios Europos šalys siūlo mokesčių lengvatas, skatinančias tvarų vystymąsi.
- Vienodumo trūkumas: Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų vienodumo trūkumas visoje Europoje gali apsunkinti mokesčių atsakomybės palyginimą ar turto nuosavybės pasekmių supratimą skirtingose šalyse.
- Galima kintamumo rizika: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veikiami mokesčių politikos, reglamentų ir ekonominių sąlygų pokyčių.
Šalys, kuriose nekilnojamojo turto mokesčiai administruojami vietos valdžios, tokios kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.
Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginami nekilnojamojo turto mokesčiai skirtingose Europos šalyse 2025 m:
| Šalis | Mokesčių sistema |
|---|---|
| Jungtinė Karalystė | Metinių vietinių mokesčių ir sandorių rinkliavų derinys |
| Liuksemburgas | Minimali nekilnojamojo turto mokesčių našta |
| Kipras | Viena palankiausių nekilnojamojo turto mokesčių aplinkų Europoje |
| Graikija | Naudoja „objektyvios vertės“ sistemą, pagrįstą oficialiomis zonų kainomis ir turto charakteristikomis |
| Vokietija | Nekilnojamojo turto perleidimo mokestis (Grunderwerbsteuer), kuris skiriasi pagal federalines žemes |
| Prancūzija | Naudoja kadastrinę nuomos vertę (valeur locative cadastrale) kaip mokesčių bazę |
| Nyderlandai | Nekilnojamojo turto mokesčiai daugiausia renkami savivaldybių lygmeniu ir skiriasi pagal miestą |
| Ispanija | Nekilnojamojo turto mokesčiai renkami nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis |
| Švedija | Nacionalinis nekilnojamojo turto mokestis, žinomas kaip Fastighetsavgift arba Fastighetsskatt |
| Airija | Sistema yra centralizuota ir pagrįsta savarankiškai įvertintomis rinkos vertės juostomis |
| Belgija | Pagrindinis metinis mokestis yra Précompte Immobilier / Onroerende Voorheffing (nekilnojamojo turto išskaičiavimo mokestis) |
| Italija | Nekilnojamojo turto mokesčiai skirstomi į kelias periodines ir sandorių rinkliavas |
| Portugalija | Pagrindinis periodinis mokestis yra IMI (Imposto Municipal sobre Imóveis), metinis savivaldybės nekilnojamojo turto mokestis |
Ar dar verta investuoti į APPLE? Įmonės apžvalga
tags: #antrinis #nekilnojamasis #turtas