Rietavo savivaldybė garsėja kultūros paveldo objektais ir kunigaikščiais Oginskiais, kurių dėka Rietave 1846 m. L. Ivinskis išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių. 1859 m. buvo įsteigta žemės ūkio mokykla - pirmoji tokio tipo mokykla Lietuvoje; 1872 m. atidaryta pirmoji profesionali muzikos mokykla; 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija; 1892 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Šiame krašte, šalia Tverų miestelio, kalvotoje vietoje, prie gražaus tvenkinio, įsikūrusi Antano Budriaus kaimo turizmo sodyba "Lopaičiai", kviečianti patirti nepamirštamą poilsį gamtos ir istorijos apsuptyje.
Sodyba yra puikus pasirinkimas norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į ramybę bei gamtos grožį. Aplinkui atsiveria vaizdingi gamtovaizdžiai, o netoliese esantys istoriniai objektai leidžia pažinti Žemaitijos krašto praeitį.
Lopaičių piliakalnis
Apgyvendinimas ir patogumai
Sodyboje yra 2 mediniai namai, pritaikyti patogiam poilsiui ištisus metus. Kiekvieną namą supa gražiai apželdinta aplinka.
- Pagrindinio namo pirmame aukšte rasite pobūvių salę su židiniu, pirtį su priepirčiu, tualetą ir virtuvę.
- Antrame aukšte įrengti du miegamieji su atskirais vonios kambariais, talpinantys iki aštuonių žmonių.
- Iš erdvaus balkono ir terasos atsiveria gražus vaizdas į sodybos tvenkinį.
Sodyboje yra visi patogumai, užtikrinantys komfortišką viešnagę. Įrengtos tinklinio ir krepšinio aikštelės, taip pat yra vaikų žaidimų aikštelė.
Ištisus metus sodyboje atskirai gali ilsėtis dvi šeimos.
Lopaičių apylinkių lankytinos vietos
Sodyba įkurta šalia Lopaičių piliakalnio, ant kurio stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis, ir kitų istorinį kompleksą sudarančių objektų: Pribitkos pilkapyno, apeiginio tako į pilkapyną, senovės žemaičių šventvietės. Šis kompleksas pritraukia istorijos ir mistikos mėgėjus.
Lopaičių piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Aitros dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 25x13 m dydžio, 2 m aukštesniu Š galu, iki 0,7 m aukščio iškilusiu viduriu. Jos Š-V kraštuose supiltas 50 m ilgio, 1 m aukščio, 15 m pločio lanko formos pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 27 m aukščio. V šlaite rasta lipdytos keramikos. R aikštelės kraštas nuvirtęs į Aitrą. Nuo piliakalnio nukirsta dauguma medžių. Piliakalnis žinomas Leibiškių ar Tverų pavadinimais. Į Š nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst.
Viena mistiškiausių vietų Lietuvoje - istorinis kompleksas - Lopaičių piliakalnis. Jį sudaro: piliakalnis, sėjama senovės žemaičių šventvietė, mitologiniai akmenys, šaltinis, kiti archeologiniai bei geologiniai dariniai. Spėjama, kad čia kadaise buvo žynių valdos. Atsirasti šiai prielaidai leido paslaptingi Lopaičių akmenų dariniai, kurie gali būti susiję su sena religija ir papročiais.
Kiti įdomūs objektai Lopaičiuose:
- Lopaičių etnomitologinis kompleksas;
- Pribitkos kapinynas;
- Mėnulio ar laivelio ženklu pažymėtas akmuo;
- Lopaičių observatorija;
- Dolmenas;
- Šaltinis;
- Išminties bei vaisingumo akmenys.
Apie šią mistinę vietovę, akmenis bei šaltinio gydomąsias savybes jau sklinda legendos.
Legendos:
- Medinis takas šalia šaltinio su legendomis apie vandens galią aprašytą stendą.
- „Norų išsipildymo" akmuo - Lopaičių lankytojai tikina, kad akmenėlį ant didžiojo akmens padedantis ir mintyse sau aiškiai norą išreiškiantis žmogus sulaukia jo išsipildymo.
- Akmens forma įtakoja manymą, kad ant jo pasėdėjusi nevaisinga moteris gali pastoti. Apie tokius nutikimus jau sklando legendos, o riedulys vadinamas „vaisingumo akmeniu".
- Simonas Daukantas užrašė žemaičių pastebėjimą, jog iš rytinio kalvos šlaito tekantis šaltinio vanduo turi stebuklingų galių.
- Pažintinis takas, kurio ilgis 2,1 km. Tverų girininkijoje nuves prie Lopaičių piliakalnio.
- Ženklai akmenyse. Pietinėje spėjamos Šventvietės dalyje guli akmuo su natūralia Pusmėnulio ar laivelio formos nuoskala. Šalia esančiame akmenyje galima įžiūrėti apskritime įrėmintą elnio atvaizdą.
- „Gydantis" akmuo. Senovėje žemaičiai tikėjo, kad akmenys turi galią sulaikyti piktas jėgas. Lopaičių lankytojai tikina, kad akmuo su patogia atsigulti įduba turi gydomųjų galių.
- Veidas akmenyje. Pietiniame spėjamos Šventvietės šlaite esančių akmenų gausa, dar tik numanoma jų išdėstymo tvarka, akmenyje iškaltas žmogaus veidas su delno formos įduba leidžia manyti, jog čia galėjo būti pagrindinė žemaičių pagonių apeigų Lopaičiuose vieta.
Patraukliausi Rietavo savivaldybės lankomi objektai: Rietavo dvaro sodyba, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, Lopaičių piliakalnis ir šventvietė, Aukštojo tyro telmologinis draustinis ir Ruškio kraštovaizdžio draustinis.
Rietavo dvaro sodyba, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus ir Lopaičių piliakalnis yra įtraukti į nacionalinės reikšmės turistinį maršrutą „Žemaitijos keliai". Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus su Oginskių istorija ir paveldu (Rietavo dvaro sodyba) patenka į kultūros kelią „Oginskių kultūros kelias", maršrute „Pieno kelias" Rietavo, Plungės, Telšių ir Kupiškio ūkininkai, vietos produktų gamintojai, kaimo bendruomenės, kaimo turizmo sodybos kviečia apsilankyti ir susitikti su kaimo gyventojais, išgirsti jų istorijas, sužinoti ir pamatyti kaip gaminami sūriai ir kiti pieno produktai, paragauti tradicinių regionų patiekalų, įsigyti kaimiškų produktų, išbandyti įvairias sveikatinimo procedūras ir patirti Lietuvos kaimų svetingumą.
Rietavo dvaro sodybos kompleksas
Rietavo dvaro sodyba - pereinamojo iš klasicizmo į istorizmą laikotarpio architektūros ansamblis, išsiskiriantis monumentalumu, išlikusių statinių gausa, kompozicija, vienu didžiausių parku Lietuvoje (60 ha). Dvaro sodybos kompleksui priklauso: parkas, oficina, tvoros fragmentai, Baltieji, Raudonieji vartai, karietinė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla- skalbykla, mauzoliejinė koplyčia. Pagrindinis rūmų pastatas bei oranžerija šių dienų nesulaukė.
Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
Arkangelo Mykolo bažnyčios ansamblis, kuris iškilo XIX a. trečiame ketvirtyje maždaug ten pat, kur stovėjo ir pirmoji medinė Rietavo bažnyčia. Pastatas yra sudėtingos daugiaplanės kompozicijos, ypač įmantri jos altorinė dalis. Virš įėjimų - puošnumo bažnyčiai teikiantys bareljefai, dekoratyvus langas - rožė. Šventovėje iš viso yra septyni istoriniai altoriai, sudarantys vientisą ansamblį. 1892 metų balandžio 17- ąją, šventų Velykų rytą Rietavo bažnyčioje sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Tai įvyko praėjus vos 13 metų po elektros lemputės išradimo ir vos 10 metų po pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo. Elektros lemputės įžiebimas Rietave pradėjo elektros energetikos erą Lietuvoje.
Ruškio kraštovaizdžio draustinis
Ruškio landšaftinis kraštovaizdžio draustinis įkurtas 1974 metais, siekiant išsaugoti vertingą pietvakarinio Žemaičių aukštumų šlaito geomorfologinį kompleksą. Draustinio plotas yra 294 ha.
Aplankęs draustinį Č. Kudaba rašė: ,,Ruškio draustinis yra ypatingoje Žemaičių aukštumų reljefo apsuptyje. Šalia aukštų kalvų yra gilių pradubų su ežerėliais. Aukštai iškilęs Lopaičių kalnas, o netoli jo visu šimtu metrų žemiau telkšo keli ežeriukai. Vienas jų vadinamas Ruškiu".
Ruškio ežero vanduo yra nepaprastai minkštas, tamsiai rudos spalvos. Žmonės sako, jog tas vanduo gydo kai kurias ligas.
Rietavo žirgynas
Žirgynas propaguoja ir vysto jojimo sportą Rietave ir šalyje, organizuoja sportinius renginius, stengiasi sudaryti palankias sąlygas verslo ir turizmo plėtrai, gyventojų poilsiui, jaunimo užimtumui. Žirgyne kuriama palanki aplinka gyventojų poilsiui ir turizmui. Žirgyne organizuojamos vasaros stovyklos vaikams ir jaunuoliams, trokštantiems aktyvaus ir turiningo poilsio su žirgais, pramogomis, naujais draugais. Suteikiama galimybė išmokti jodinėti, laikytis balne, pajausti išdidų šuoliavimą ristele.
Aukštojo tyro telmologinis draustinis
Valstybinis Aukštojo tyro telmologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos nutarimu 1986 m. Draustinio plotas - 1294,5 ha. Draustinyje saugomas Žemaičių aukštumos takoskyrinis kompleksas, saugomos rūšys ir augalų bendrijos, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės.
Į aukštąjį tyrą be leidimų patekti galima nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 1d. Čia įrengtas pažintinis takas ir apžvalgos bokštas. Tako ilgis apie 0,5 km. Pažintinis takas veda nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki regyklos per apipelkės mišką. Aukštojo tyro telmologinis draustinis saugo vieną iš įspūdingiausių ir geriausiai išsilaikiusių aukštapelkių Žemaitijoje ir Lietuvoje.
Aukštojo tyro apžvalgos bokštas
Tverai
Pirmoji medinė Tverų bažnyčia rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1589 m. Klebonas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais 1897 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią, 1907 m. - mūrinę varpinę. Tverai garsėja Švč. Marijos Apsilankymo atlaidais (liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos paveikslu.
Paminklas pastatytas 1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dešimtmetį. Jo pastatymo iniciatoriai buvo Tverų šauliai. Paminklas buvo aptvertas medine tvorele banguotu viršumi. Taigi paminklas atstatytas 1989 metais, su kryželiu viršūnėje.
Informacija teikiama lietuvių, rusų, anglų kalbomis.
Kontaktai
Dėl rezervacijos mokesčio ir kitos informacijos galite kreiptis nurodytais kontaktais.
Gido paslaugos Lopaičių apylinkėse:
- Irena Liškuvienė, +37068643454
- Kazys Prajeras, +37064649734
Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras: Parko g., Rietavas, (8 448) 68202
Rietavo žirgynas: Klaipėdos g. nr., Rietavas, (8 448) 68 316 Mob. nr.8 698 17 638