Kaimo turizmo sodybų šeimininkai šiandien priversti ieškoti naujų veiklos formų, nes tradicinis įmonių ir piliečių, norinčių pailsėti, laukimas jau neatsiperka. Verslo sąlygos keičiasi, todėl būtina keisti veiklą, o kartais ir griauti tai, kas jau pastatyta.
Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių sodybų - Antano Gedvilo kaimo turizmo sodybą, aptarsime jos ypatumus, istoriją bei iššūkius, su kuriais susiduria verslininkas.
Kaimo Turizmo Iššūkiai ir Nišos
Rima Jakytė, Mykolo Romerio universiteto docentė, turizmo ekspertė, teigia, kad Lietuva nuėjo ne visai teisingu keliu kaimo turizmo srityje. 2006 m. gruodžio 22 d. priimti nauji reikalavimai įpareigoja nesiversti tikruoju kaimo turizmu. Kaimo turizmo paslauga įvardijama kaip ūkininko sodyboje teikiama specialaus apgyvendinimo paslauga, kurią sudaro: turizmo apgyvendinimo, maitinimo paslauga, pramogų ir kitų poreikių tenkinimas. Šias paslaugas galima teikti turint verslo liudijimą. Žmonės, kurie norėjo verstis tik apgyvendinimu, privalo organizuoti pramogas, maitinimą. Jie tapo vietiniais kelionių organizatoriais. Kaimo turizmo sodybos pagal šiuos reikalavimus išsiplėtė ir tapo pramogų kompleksais.
Ūkininkai, negalėdami prisitaikyti prie naujų reikalavimų, pasitraukė iš verslo arba jį pratęsė „maskuodami“ veiklą kaip nakvynės ir pusryčių paslaugas. Tačiau ES kaimo turizmas liko papildomu ūkininkų verslu, traukiančiu žmones specifinėmis paslaugomis, kurių negalima rasti mieste.
Nepaisant to, nišų kaimo turizmo versle galima rasti. Kaip teigia Antanas Gedvilas, jam pavyko pritraukti Lenkijos turistų ir vaikų grupių. Šiandien daugiau kaip pusę jo lankytojų srauto sudaro žmonės iš šios šalies, jie atvažiuoja aplankyti Vilniaus. Keliautojus pavyko pakviesti reklamuojantis kaimyninėje valstybėje. Kol pradėjome dirbti su jomis, užtruko šiek tiek laiko. Kol sodyba nebūna rekomenduojama vienos ar kelių agentūrų, su ja niekas nerizikuoja dirbti.
Vakarais poilsiautojams kuriame pirtį, rengiame vakaronių. Taikomės prie kiekvienos grupės. Priimame ir vaikų grupes, manome, kad ši verslo dalis plėsis. Tai milžiniška rinka, tačiau mūsų dar neišnaudota, nes nėra labai pelninga. Manau, kad mūsų kelias tinkamas ne visiems regionams, nes vargu ar pavyks pritraukti Lenkijos turistų, tarkim, į Plungę, su kuria jų nesieja sentimentai.
Verslininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ir toliau kuriasi naujos sodybos, skirtos pobūviams ar brangiam poilsiui, nors tokių klientų nebėra. Nė viena ši veikla šiandien nesukuria pakankamai pinigų. Be to, pabrėžia jis, būtina skaičiuoti, kad tai, ką statome šiandien, po 10 metų greičiausiai reikės griauti ir iš naujo pritaikyti besikeičiantiems poreikiams.
Antanas Gedvilas kategoriškai teigia, kad senų ir naujų kaimo turizmo sodybų savininkai turi suprasti, kad verslo sąlygos keičiasi ir dabar teks keisti veiklą, griauti tai, kas jau pastatyta. Kitaip išgyventi nepavyks.
Karšuvos Istorija ir Ivangėnų Tvirtovė
Antanas Gedvilas, be kaimo turizmo verslo, aktyviai domisi Karšuvos krašto istorija ir ypač Ivangėnų tvirtove. Ši vietovė, esanti Tauragės rajone, Skaudvilės apylinkėje, galimai susijusi su Lietuvos karalių Butigeidžio, Butvydo, Vytenio, Gedimino, Pilėnų gynėjo Margirio pagrindine pilimi.
Ivangėnų archeologinę vietovę sudaro trys piliakalniai ir upelių suformuotos dvi piliavietės, vieno upelio dalinamos į vienodo dydžio teritorijas, sudarančias vientisą kompleksą. Tvirtovės vizualinės apsaugos zoną sudaro virš 100 ha dydžio teritorija.
Į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą yra įtraukti šie objektai:
- 3462, A764K Piliakalnis su gyvenviete
- 23941, A764K1P Piliakalnis (Pilikė)
- 23942, A7642P Gyvenvietė
- 13029, A765 Piliakalnis II
Į Karšuvos administracinio centro, vėliau į Lietuvos karalystės sostapilio, Ivangėnų tvirtovės archeologinę vietovę patenka pati tvirtovė sudaryta iš dviejų piliaviečių ir trijų įjungtų ankstesnių amžių piliakalnių, aptarnaujančio personalo teritorija (20 ha), ūkinė-karinė teritorija (30 ha), už Ančios upės esantis- 3468, Vėluikių kapinynas, 4-5 a., už Suvirkštos upės esantis Karšuvos kapinynas (Niekaip neužfiksuotas, dar 20 amžiuje virš jo buvo ūkininko Trakšelio sodyba. Įsirengdami bulviarūsius, gyventojai rasdavo žmonių kaulų) ir Karšuvos miestas 13-14 a.
Tvirtovės teritorija, kaip valdymo centras, greičiausiai buvo uždara, su sargyba, vidine kelių struktūra, savita tvarka karaliaus funkcijoms užtikrinti. Yra išlikę keturi pylimai skirti sargybos paskirčiai, jų dėka galima identifikuoti tvirtovės ribas. Per Suvirkštos upelį ribojosi su Karšuvos civiliniu miestu-gyvenviete.
Pasak Antano Gedvilo, ši tvirtovės geografinė padėtis labiausiai atitinka vietą, kurioje 1336 m. vasario 25 dieną įvyko Pilėnų tragedija, buvusi Trapėnų žemėje. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginis išsireiškimo ,,Trappen terram‘‘ vertimas iš lotynų kalbos gali reikšti ,,tarpupio žemė‘‘. Tai geriausiai paaiškintų, kad Pilėnai buvo tarpupyje, taip labai tiksliai nusakomas pats tvirtovės reljefas. Iš tiesų, tvirtovę supa du upeliai, o trečias ją dalina pusiau. Visi trys upeliai suteka į ketvirtą upę Ančią, pratekančią statmenai šiems trims upeliams. Taigi iš visų trijų pusių tvirtovę formuoja natūralūs gamtiniai grioviai su, apytiksliai, 20 m. aukščio šlaitais. Iš ketvirtosios pusės teritorija ribojasi su šlapyne ir pereina į lygumą.
2015 metais, spalio 8d., buvo gauti radinio iš Ivangėnų tvirtovės datavimo tyrimai, patvirtinantys 14 a. Jeigu tiksliau, tyrimų kreivė leidžiasi žemyn ir ties 1336 metais keičia kryptį, taip užfiksuodama pakankamai tiksliai aktualią datą. Radio karboninį tyrimą atliko -Gamtos mokslų instituto, branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos mokslininkų grupė, kuriai vadovavo, prof., habil. dr. Jonas Mažeika.
Antanas Gedvilas tiki, kad archeologai galės patvirtinti šios tvirtovės buvimą, patikslinti jos ribas, surasti karališkų palaidojimų vietas, tiksliau atkurti Pilėnų gynybos veiksmus, surasti gynėjų palaikus.
Kaimo Turizmo Sodyba - Babeckyne
Parama Kaimo Turizmui
Parama kaimo turizmui Lietuvoje buvo teikiama per įvairias programas:
| Programa | Paraiškų skaičius | Suma, mln. Lt |
|---|---|---|
| SAPARD programa | 17 | 6,2 |
| BPD programa | 41 | 35,5 |
| KPP programa (2007-2013 m.) | - | - |
| 2009 m. | 66 | 1,4 |
| 2010 m. | 66 | 10,2 |
Tačiau, kaip minėta, paramos gavimo sąlygos ir reikalavimai neretai įpareigoja sodybų savininkus verstis ne tik apgyvendinimu, bet ir maitinimu bei pramogų organizavimu.