Visuomenėje vyrauja suvokimas, kad santuokoje įgytas turtas tampa bendru ir gali būti naudojamas bendroms prievolėms vykdyti. Tačiau rečiau susimąstoma, koks konkretus turtas po santuokos sudarymo tampa bendru bei kokios teisinės pasekmės sutuoktiniams dėl to gali kilti.
Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė reiškia, kad turtas yra bendras, o konkretaus sutuoktinio dalis šiame turte nėra nustatyta. Sutuoktinių prievolės, kaip ir turtas, gali būti tiek bendros, tiek asmeninės. Pastarosios gali atsirasti iki santuokos arba jos metu.
Įstatymas leidžia išieškojimą pagal sutuoktinio asmenines prievoles nukreipti ne tik į jo asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrame turte. Tai reiškia, kad išieškojimas pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles, nepriklausomai nuo to, ar jos atsirado santuokos metu, ar ne, gali būti nukreipiamas ir į kito sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį ar kitas panašaus pobūdžio pajamas.
Visgi tokia antstolio teisė nėra absoliuti bei gali būti įgyvendinama tik esant tam tikrų sąlygų visumai.
Sutuoktinio sutikimas imti paskolą, kai yra sudaryta vedybų sutartis | Teisinėkonsultacija.lt
Išieškojimo sąlygos iš bendro turto
Visų pirma, antstolis gali vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles tik tuo atveju, jei skolininku esantis sutuoktinis neturi jokio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba tokio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai reiškia, kad tokį išieškojimą vykdantis antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolininku esantis sutuoktinis turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas toks išieškojimas, ir tik nustačius, kad sutuoktinis tokio turto neturi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į to sutuoktinio dalį bendrame turte.
Antra, nors įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, išieškojimą vykdantis antstolis, net ir esant aukščiau nurodytoms pirmajai sąlygai, negali savarankiškai įvykdyti išieškojimo iš ½ dalies bendro sutuoktinių turto, tame tarpe ir iš ½ dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.
Antstolis tokią teisę įgyja tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, o pats antstolis teisės nustatyti sutuoktinio dalies bendrame turte pagal įstatymus neturi. Tokią teisę turi tik patys bendraturčiais esantys sutuoktiniai ir teismas, į kurį šiuo tikslu turi teisę kreiptis tik išieškotojas, bet ne pats antstolis.
Ir tik po to, kai tokiu būdu yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, antstolis įgyja teisę pradėti vykdyti išieškojimą iš tos dalies, tame tarpe - ir iš dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų panašaus pobūdžio pajamų.
Kadangi paprastai yra nustatoma, kad skolininku esančiam sutuoktiniui priklauso ½ dalis kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų panašaus pobūdžio pajamų, būtent iš šios dalies ir yra vykdomas išieškojimas, o likusia ½ dalimi šių pajamų kitas sutuoktinis gali disponuoti laisvai savo nuožiūra.
Visgi šiame kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas suteikia išieškojimą vykdančiam antstoliui teisę areštuoti visą bendrą turtą tol, kol bus nustatyta skolininku esančio sutuoktinio dalis šiame turte, kas tuo pačiu reiškia, kad kitas sutuoktinis tokio arešto taikymo laikotarpiu laikinai negalės laisvai disponuoti visu savo gaunamu darbo užmokesčiu ar kitomis panašaus pobūdžio pajamomis.
Dažna situacija, kai iš asmens darbo užmokesčio yra išieškomos jo sutuoktinės (-io) skolos, nors pats asmuo ir nėra pripažintas bendraskoliu ir jokie vykdomieji raštai dėl išieškojimo iš jo nėra išduoti. Asmens darbovietėje gaunamas antstolio patvarkymas, kuriuo darbdavys įpareigojamas atlikti išskaitymus iš skolininkės (-o) sutuoktinio (-ės) darbo užmokesčio bei išieškotas sumas pervesti į antstolio banko sąskaitą.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas (įskaitant ir iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Antstolis dėl nemokaus sutuoktinio (-ės) skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Tais atvejais, kai skolininkas (-ė) nedirba ir neturi išieškoti tinkamo turto, skola gali būti išieškoma iš jo sutuoktinio (-ės) pajamų ar banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų.
Taigi, skolos išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininko (-ės) sutuoktinės (-io) darbo užmokesčio (ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto), jeigu šios piniginės lėšos nėra jos (-o) asmeninė nuosavybė. Nors prievolės dėl santuokos ir netampa bendros.
Pažymėtina tai, kad turtas yra bendras tol, kol nepadalijamas įstatymo nustatyta tvarka.
Vedybų sutartis - apsauga nuo skolų
Sutuoktiniai gali pasirinkti alternatyvų viso savo turto ar tam tikros jo dalies teisinį režimą (asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės) sudarydami vedybų sutartį.
Vedybų sutartis - sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybinė sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Išieškojimą vykdantis antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimą į skolininku nesančio sutuoktinio darbo užmokestį (jo dalį), jei sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį bei joje yra susitarę, kad visas jų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, arba yra susitarę, kad asmeninės nuosavybės teise jiems priklauso kiekvieno iš jų gaunamas darbo užmokestis.
Taigi, siekiant išvengti tokių situacijų, kai vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos yra išieškomos iš kito sutuoktinio darbo užmokesčio, sutuoktiniams vertėtų sudaryti vedybų sutartį, į ją įtraukiant sąlygą, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei pajamos, gautos iš kitokios sutuoktinių veiklos, yra laikomas jų asmenine nuosavybe. Taip pat vedybų sutartyje galima susitarti ir dėl kito šeimos turto teisinio režimo.
Vedybų sutarties tipai
Pagal CK 3.101 str., vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pasirinkti vieną iš šių turto teisinių režimų:
- Visiško turto atskirumo režimą, kuris reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
- Bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis.
- Mišrų turto teisinį režimą, derinant aukščiau aptartų turto režimų privalumus.
Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso.
Svarbu paminėti, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus.
Turto rūšys ir jų apsauga
Norint apsaugoti savo turtą nuo sutuoktinio skolų, svarbu žinoti, koks turtas laikomas asmeniniu, o koks - bendru.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Pagal Civilinį kodeksą, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai apima:
- Turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį), įgytą po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamas, gautas tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Asmeninė nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Asmenine nuosavybe laikoma:
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir pan.
- Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Svarbu atsiminti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais.
Skolų rūšys santuokos metu
Sutuoktinių skolos santuokos metu gali būti dviejų rūšių - bendrosios ir asmeninės.
- Bendrosios skolos yra susijusios su šeimos poreikių patenkinimu, pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai už bendrą būstą. Už tokias skolas atsakingi abu sutuoktiniai.
- Asmeninės skolos yra susijusios su vieno sutuoktinio asmeniniais poreikiais, pavyzdžiui, greitasis kreditas, išleistas kazino. Už tokias skolas atsakingas tik pats sutuoktinis.
Advokatė Jurgita Karvelė atkreipė dėmesį, kad reikia atskirti du dalykus, t. y. skolos bendrumą ir sutuoktinių turto bendrumą. Jos aiškinimu, jeigu Jonas iki santuokos turėjo 1 tūkst. eurų skolą, tai po santuokos ta skola niekur nepersiskirsto ir toliau lieka jo asmenine skola. Ji netampa ir negali tapti bendra, nes santuoka skolų nesubendrina, nurodė specialistė.
Jei vienas iš sutuoktinių pasiima daug greitųjų paskolų santuokos metu, priperka buitinės technikos šeimai, dalį neaišku, kur panaudoja, gal ir pralošia, kyla klausimas - bendros tokios skolos ar ne? Jei paskola panaudota šeimos poreikiams, vadinasi, kitas sutuoktinis apie tai žinojo ir su tuo sutiko. Todėl skola laikoma bendra.
Jeigu sutuoktinio vaikams iš ankstesnės santuokos priteistos išlaikymo išmokos nemokamos arba mokama tik jų dalis, tai išlaikymo skolos išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas į tą dalį neskolingo sutuoktinio darbo pajamų, kuri priklauso skolininkui.
Kaip dalijamas turtas skyrybų atveju?
Skyrybų atveju turtas dalijamas bendru sutarimu. Jei jo nėra, per pusę dalijamas būna bendras, t. y. visas santuokos metu užgyventas turtas. Išskyrus tą, kuris buvo gautas dovanų ar paveldėtas.
Pavyzdžiui, jei Jonė paveldėjo ar dovanų gavo kažkokį turtą santuokos metu, jis jau bus asmeninis turtas, kuris nėra dalinamas. Asmeninis turtas taip pat yra iki santuokos įgytas turtas. Tačiau yra išimčių.
Jei vienas iš sutuoktinių prieš santuoką pasiėmė butą su kreditu, o santuokos metu didžiąją dalį to kredito išmokėjo, vadinasi, kreditą mokėjo jau iš bendrų pinigų. Tokiu atveju jau būtų pagrindas prašyti tokį turtą pripažinti bendru, net jei formaliai jis yra asmeninis.
Taip pat, jei prieš santuoką žmogus, pavyzdžiui, turėjo apgriuvusį, apleistą namą, o santuokos metu buvo padarytas esminis to turto pagerinimas, toks turtas taip pat galėtų būti pripažintas bendru ir dalijamas.
Svarbu nedelsti ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Kaip sužinoti apie partnerio skolas prieš santuoką?
Jeigu asmuo geranoriškai nepraneša partneriui apie savo įsiskolinimus, sužinoti apie jo skolas be jo žinios nėra galimybės. Lietuvoje nėra bendro registro, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie fizinių asmenų skolas.
Tačiau, J. Grigienės teigimu, jeigu partneris nori išsklaidyti abejones dėl savo turimų finansinių įsipareigojimų, jis gali asmeniškai prisijungti prie toliau nurodytų institucijų portalų ir savo antrai pusei pateikti informaciją apie šiuos savo finansinius įsipareigojimus, t. y.:
- Administracines baudas ir skolas valstybės ar savivaldybių biudžetui (VMI svetainėje);
- Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolas („Sodros“ svetainėje);
- Finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitą kreditingumo informaciją (Lietuvos banko svetainėje);
- Pradėtas vykdomąsias bylas (antstolių vykdomųjų bylų portale);
- Fiziniams asmenims iškeltas nemokumo bylas (nemokumo procesų portale).
Ši informacija padės apsisaugoti nuo galimų finansinių sunkumų ateityje.