Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Šiame straipsnyje aptariamas turto konfiskavimas Lietuvoje, jo taikymo ypatumai ir problemos, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Straipsnyje analizuojama turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis ir skyrimo ypatumai. Reali grėsmė pažeisti šį principą iškyla tuomet, kai nusikalstama veika siekiama savanaudiškų motyvų - vienokiu ar kitokiu neteisėtu būdu praturtėti.
Žinant, kad maždaug trys ketvirtadaliai padarytų nusikaltimų turi būtent tokį motyvą, iškyla problema, nes dažnai, net ir skyrus bausmę, nusikaltėlis vis tiek įgyja nesąžiningą pranašumą visuomenėje, t.y. praturtėja iš padaryto nusikaltimo. Kaip vienintelis teisėtas būdas įgyvendinti teisingumą tokiu atveju yra konfiskuoti turtą, kurio prigimtis susijusi su nusikalstamos veikos padarymu.
Turto konfiskavimas - tai priemonė, leidžianti pasiekti svarbų principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Šiuo metu pats svarbiausias tarptautinis dokumentas įpareigojantis Europos Sąjungos valstybes nares šiuo klausimu yra Europos Sąjungos Tarybos priimtas pamatinis sprendimas, dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (toliau - ES pamatinis sprendimas).
Turto Konfiskavimo Samprata
Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse.
Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Šio skyriaus poskirsnyje aiškinamasi turto konfiskavimo teisinės prigimties raida Lietuvoje. Tiriama, koks yra skirtumas tarp turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės pagal 1961m. BK ir baudžiamojo poveikio priemonės pagal 2000 m.
Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimo bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų šios sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamus veiksmus, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.
Valstybės pasirašytoje konvencijoje, kaip viena iš priemonių, neleidžianti gauti finansinės naudos iš nusikaltimų susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo įtvirtinta turto konfiskacija. Šias konfiskuoti pajamas, kurios gautos padarius nusikaltimus susijusius su narkotinėmis priemonėmis ar bet kuriomis psichotropinėmis medžiagomis gamyba, disponavimu.
Taip pat konfiskuotinu turtu laikomos ir priemonės, kurios bet kuriuo būdu buvo naudojamos arba skirtos naudoti padarant minėtus nusikaltimus. Šiau aiškinama, kaip suvokiamos neteisėtos pajamos konvencijos kontekste. Šiais nusikaltimais, arba iš neteisėtų pajamų gautos kitos išplaukos ar pelnas.
Konfiskuotinas turtas apima kelias valstybių jurisdikcijas, todėl savo ruožtu atsiranda prielaidos kilti problemiaškui tarptautiniui bendradarbiavimui. Nauja šiame teisės akte yra tai, kad turtas, kuris buvo naudojamas arba dar tik planuojamas panaudoti nusikaltims darymui bei ekonominė nauda atsiradusi atliekant nusikaltimus nesietinas su tam tikrais nusikaltimais, kuriais buvo pažeistos specifinės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės.
Todėl turto konfiskavimo taikymas galėtų apimti visus nusikaltimus. Pamatiniame sprendime pasirinkta minimali riba yra nusikaltims baidžiamumas vieneriais metais, manytina, pasirinkta tam, kad būtų galima išvengti turto konfiskavimo už mažareikšmius nusikaltimus, bei neprieštarautų proceso ekonomiškumo principui, kai turto konfiskavimo įrodinėjimo bei vykdymo išlaidos būtų didesnės, nei pati konfiskuotino turto suma.
Šis Europos Sąjungos teisės aktas reikšmingas tuo, kad pirmą kartą valstybėms narėms suteikta teisė išplėsti turto konfiskavimą. Pabrėžtina, kad ši gana radikali priemonė, pagal pamatinį sprendimą, gali būti paskirta, tik tam tikros kategorijos nusikaltimams, t.y. nusikaltimams, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių ilgiausias terminas ne trumpesnis nei 5-10 metų, o susijusiems su pinigų plovimu, kurių ilgiausias terminas ne mažesnis nei 4 metai.
Šiuo atveju nacionaliniui teismui būtų nesvarbu, per kurį laikotarpį įgytas turtas, su kokio konkretaus nusikaltimo padarymu siejamas turtas. Šiais. Šis, kuriomis buvo bandyta įdiegti naują priemonę kovoje su nusikalstamumu, galima daryti išvadą, kad turto konfiskavimo institutas laikui bėgant buvo reglamentuotas detaliau.
Nagrinėjant tarptautinėse sutartyse įtvirtintas turto konfiskavimo sąmpratą, susiduriama su šios teisinės prievartos priemonės statusu baudžiamojoje teisėje. Pavyzdžiui, minėtame Europos Sąjungos pamatiniame sprendime pateikiamas toks apibrėžimas - tai byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltims teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė. Toks dviprasmiškas supratimas leidžia teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra vieningai susitarta, ar turto konfiskavimas yra bausmė, ar specifinė priemonė, kuria yra suvaržoma asmens teisė į nuosavybę.
Turto Konfiskavimo Raida Lietuvoje
Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių.
Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.
LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė. Šiame kodekso straipsnyje, kuriame kriminalizuotas nusikaltimas ir ji galėjo būti skiriama. Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus.
Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę.
Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų. Kontitucinis Teismas pabrėžė, kad turto konfiskavimu yra daromas poveikis tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, pirmiausia, sąlygoja savanaudiškus nusikaltimus padarymą.
Šiame BK 35 str. buvo įtvirtinta sovietinė turto konfiskavimo samprata, kuri visiškai neatitiko ts dienų realijų. Daugelis nusikaltėlių, siekdami išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, pasinaudodavo pasenusiu įstatymu.
Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst.
Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas. Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas.
Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m. Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus.
„Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama. Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai. Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių. [...] Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti. Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“, - tikino V.
Liberalės manymu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus. V. „Ar tai proporcinga priemonė? Mes, liberalai, norime, kad kiekvienas naujas įstatymas, ypač toks kontroliuojantis, baudžiantis, būtų adekvatus.
Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo. Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L.
„Sakyčiau, priimtas politinis sprendimas įvesti karo padėties lygio priemonę, nes neva karas su nusikalstamumu yra toks aršus ir baudžiamoji justicija tiek nepajėgi, kad reikia apriboti žmogaus teises. [...] Aš tai vertinčiau pasitelkdamas krepšinio terminiją. Jeigu mums dabar sunkiai sekasi gauti medalius, kaip pavykdavo A.
Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata. L.
„Rašoma, kad turtą reikia konfiskuoti, nes iš jo gauta turtinė nauda. Atsiprašau, bet šita formuluotė reiškia, kad rinkos santykiuose apskritai viską reikia konfiskuoti, nes iš turto ir siekiama gauti turtinę naudą“, - stebėjosi L. „Jeigu būtų taip, kad asmuo turi atiduoti tai, kas jam nepriklauso, tai būtų viskas tvarkoje.
Bet kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, valdote turtą, kurį įsigijote neteisėtai. Atsiranda tikrasis turto savininkas, jis paduoda jus į teismą ir nuginčija jūsų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą - sutartis, kurią jūs įsigijote, yra neteisėta, pažeistas įstatymas. Tai reiškia, kad yra pašalinamas jūsų nuosavybės teisių pagrindas. Šiuo atveju niekas to pagrindo nepašalina, jis lieka galioti. Nuosavybė paimama neatlygintinai valstybės naudai, o ne to asmens, kuris nukentėjo. [...] Jeigu mes tai sprendžiama per civilinę teisę, tai turėtų atsirasti nukentėjusysis ir jam turi būti grąžintas turtas, o ne valstybei. Kuo čia dėta valstybė?“ - komentavo L.
„Įsivaizduokite, kas nors melagingai apskundžia asmenį, pradedamas ikiteisminis tyrimas, jis nutraukiamas, paaiškėjus, kad tai buvo bandymas pakenkti asmeniui, kad buvo šmeižtas. Bet, nepaisant to, tokio asmens atžvilgiu gali būti pradėtas jo turto tyrimas.
„Įsivaizduokite, niekas net nepradeda jokio ikiteisminio tyrimo, o nutaria, kad esate kažkoks visuomenei pavojingas asmuo, jus įtraukia į tą sąrašą ir tada jūs turite teisintis, iš kur turite 100 tūkstančių eurų vertės turto, jeigu neturite dokumentų“, - pridūrė L. Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų - asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės. Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos. Dėl to, anot L.
Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas. Šio aspekto L. „Niekur įstatyme nėra paaiškinama, kad turto turėjimo sąžiningumas yra preziumuojamas. Kitaip tariant, preziumuojama, kad turtas gali būti įgytas neteisėtai, jeigu neįrodyta kitaip. [...] Vadinasi, valstybė yra labai save apsisaugojusi. Taip neturėtų būti, kalbant apie žmogaus teises.
Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L. „Įsivaizduokime, kad valstybė konfiskuoja turtą, kuris yra įkeistas, arba tuo metu jame gyvena koks nors asmuo, turintis kokias nors teises į turtą. Kai valstybė nuosavybės teise sau tokį turtą paima, tai buvusio savininko nuosavybės teisės pasibaigia, pasibaigia ir visų kitų asmenų teisės. Čia nėra apsaugoti tretieji asmenys. Pavyzdžiui, bankas turi hipotekos teises, išdavęs paskolą piliečiui, kuris laikomas įtartinu.
„Tokios priemonės netaikomos civilinėse bylose - kad prokuroras užsimanė ir savo nutarimu pritaikė turto areštą, o to turto savininkas nieko negali su tuo turtu daryti. Tam yra teismas. Jeigu reikia, į teismą kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teismas turi per tris dienas tą klausimą išspręsti“, - komentavo L. „Tai vilkas avelės kailyje. [...] Kur visa tai veda? Kas nutinka, kai teisėsauga yra nevaldoma? Valstybė tampa iš tiesų policinė, nes galbūt keliami tikslai yra gražūs, galbūt reikia kovoti su nusikaltėliais, bet kai teisėsaugai suteikiama neproporcingai daug teisių, kyla pavojus.
Kiekvienas iš tokių instrumentų gal ir turi teisę gyvuoti, bet klausimas - kokiomis sąlygomis ir kada? Ar tikrai pas mus dabar tokios sąlygos, kad reikia tokio intervencinio instrumento?
Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. „Tai labiau politinio apsisprendimo klausimas - ar vis dėlto valstybė pasiryš po keliasdešimties metų sukurti mechanizmus, kuriais susigrąžintų turtą, k...
2025 m. „Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K- 331- 976/2018, 2K-135-693/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020).
Be to, teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, sveikatos sužalojimo laipsnį, sunkumą, trukmę, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus, asmens turėtų galimybių praradimą įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).
Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Taigi, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.
Be kita ko, šios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, konstatavo, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis patenka į formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykių, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamų sumų neturtinei žalai ribas. Pritartina, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K- 38- 942/2017, 2K-113-303/2019).
„BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
Šioje byloje kasacine nutartimi yra iš dalies tenkinamas nukentėjusiojo ir jo atstovės kasacinis skundas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vadinasi, galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, t. y. 2025 m.
„BK 723 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme, būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-628/2021). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
Pažymėtina, kad BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimo pagrindams ir sąlygoms nustatyti taikomų įrodinėjimo būdų, todėl visi išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti būtini pagrindai ir sąlygos nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-511/2021, 2K-91-976/2023 ir kt.). Be to, nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-62-495/2022). Taigi, ir nagrinėjamoje byloje aktualaus V. Č. Nepagrįsti nuteistojo V. Č.
2025 m. „BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Apgaulė šiuo atveju suprantama kaip sąmoningas kito asmens suklaidinimas pranešant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, nors apie juos buvo būtina pranešti (pasyvioji apgaulė). Apgaulės turinį paprastai sudaro kreditinių įsipareigojimų gavėjo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat ir dėl jo turtinės ir ekonominės padėties. Tačiau tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas pripažintinas apgaule tik tuo atveju, kai šie duomenys turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. Objektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ar kitus kreditinius įsipareigojimus, o subjektyvioji - tiesiogine tyčia; asmuo suvokia, ka...
Apibendrinant, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas Lietuvoje yra sudėtingas ir prieštaringai vertinamas teisės aktas, reikalaujantis atidaus įvertinimo ir taikymo, siekiant užtikrinti teisingumą ir žmogaus teises.
tags: #ank #turto #konfiskavimas