Kėdainių rajonas garsėja ne tik istorinėmis vietomis ir kultūros paveldu, bet ir nuostabiomis sodybomis, kurios traukia lankytojus, ieškančius ramybės bei įdomių patirčių. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių vietų - Algirdo sodybą, įsikūrusią netoli Kėdainių. Aptarsime sodybos ypatumus, lankytojų atsiliepimus ir kitus svarbius aspektus.
Algirdo Sodybos Istorija Ir Ypatumai
Viena iš įdomių istorijų, susijusių su Kėdainių kraštu, yra G. Gaubio įkurtas šamų ūkis Kalnaberžėje. Verslininkas, įkvėptas hobio - žvejybos - nusprendė įgyvendinti netradicinę idėją. Nuo idėjos iki statybų pabaigos praėjo pusmetis, viską įgyvendino pats vyras, padedamas tėčio.
Į fermos statybas G. Gaubys investavo apie milijoną litų. Į žuvininkystės verslą nėręs kalnaberžiškis sako, kad vos pradėjęs rinkti informaciją apie šamų auginimą, iškart sulaukęs pirkėjų skambučių. Tad iki žuvų auginimo starto likus savaitei vyras jau galvoja ir apie verslo plėtrą.
Žuvų Ūkis
- Kalnaberžės šamų fermoje planuojama užauginti apie 70 tonų žuvies per metus.
- Šamai - gana lepios žuvys, verslininko teigimu, joms reikia ne tik specialaus maisto, bet ir gana šiltos aplinkos.
- Pašarai keliaus iš Prancūzijos.
Šalia žuvų verslo, Kėdainių kraštas garsėja ir menininkais. Kėdainietis A. Granauskas - žinomas auksinių rankų menininkas. Vyras jau keturis dešimtmečius laisvalaikiu raižo verpstes, kurių viena siekia net jo ūgį.
Ir visai neseniai paaiškėjo, kad vyriškis kartu su žmona savo sodyboje Paobelyje sukūrė tikrą meno meką - įrengė apmąstymų kampelį, pastatė paminklą, sukūrė žaidimų oazę vaikams. Ir visa tai - kėdainiečio hobis.
Algirdo Sodybos Aplinka Ir Kūrybinės Erdvės
Su Algirdu ir Danute nutariame susitikti jų išpuoselėtoje sodyboje. Algirdas vis pabrėžia, kad daug laiko praleidžia sodyboje Paobelio kaime, ten jis turi daugybę darbų, tad ir raižymui laiko pritrūksta. Ten jis taip pat viską sukūręs savo rankomis.
Algirdo sodybą nuo kelio pamatysite labai nesunkiai - ji apsodinta puošniais augalais. Vos atvykus, išvystame akmeninį graviruotą paminklą. Algirdas net lauko baldus ir išmaniąsias medines kėdes pasigamino savo rankomis.
Ką galima rasti Algirdo sodyboje?
- Akmeninį graviruotą paminklą
- Drožinius ir skulptūrėles iš medžio
- Lauko baldus ir išmaniąsias medines kėdes
- Žaidimų namelį vaikams
- Sūpynes ir smėlio dėžę
Algirdas labai myli vaikus. Savo anūkams jis sumeistravo medinį žaidimų namelį, sūpynes, mažus suoliukus, kėdutes, smėlio dėžę. Ir viskas - iš natūralaus medžio, tik paties Algirdo rankų darbas. Žodžiu, veiklos ir užsiėmimų vaikams tikrai netrūksta, vyriškis čia jiems įrengęs tikrą žaidimų oazę.
Šeima upelio krantus išklojo akmenimis. Vyriškis pristatė savo gamybos suoliukų, sumeistravo krioklius, kad vanduo dar įspūdingiau čiurlentų. Danutė įrengė nuostabius gėlynus, kurie nuolat traukia prašalaičių žvilgsnius.
„Viską kūrėme būtent dėl šio mažyčio bevardžio upelio. Jei ne jis, čia nebūtų taip gražu. Aš sugalvojau upeliui vardą suteikti. Mano anūkės vardas Milda, tai upelį pavadinau jos garbei - Mildupis. Atsinešiau akmeninę lentą ir iškaliau šį pavadinimą. Pastačiau prie upelio, įamžinau, labai gražu“, - šypsosi vyriškis.
Algirdo žmona džiaugiasi turėdama auksarankį vyrą. Pasak jos, jis viską sutaiso, sutvarko, pagamina ir pastato, ką reikia.
Menininko Rūsys - Muziejus
Algimanto rūsys labiau primena muziejų nei rūsį daržo gėrybėms ar nereikalingiems daiktams susidėti. Čia kiekvienas daiktas turi savo vietą. Bent jau taip pasakoja pats vyriškis ir vedasi mus apsidairyti.
Tai, ką išvystame rūsyje, priverčia aiktelėti. Viso rūsio sienos nukabinėtos skirtingų raštų verpstėmis, kurios yra viena už kitą gražesnės. Negalime atsistebėti.
Verpstės
- Vyriškis pasakoja, kad raižyti verpstes pradėjo sugrįžęs iš kariuomenės.
- Kiek per tą laiką sukūriau kūrinių - niekaip nesuskaičiuočiuoja: „Vienas verpstes laikau čia, rūsyje, kitas - kambaryje, kitas sodyboje, o kiek jų dar padovanota!
- Taip pat kilo mintis išraižyti labai didelę verpstę, raižiau labai ilgai, o kokio ji ilgio - taip ir nežinau, maždaug mano ūgio, tai gal apie 170 centimetrų.
Rekordų nesiekiu, nes man paprasčiausiai įdomu kurti. Vyriškis savo darbų nelinkęs vežioti į parodas, eksponuoti ar jais girtis. Jo darbus mato kaimynai, pažįstami žmonės.
Kėdainių Istorinis Paveldas
Be gamtos ir kūrybos, Kėdainių kraštas turtingas istorinio paveldo. Tai atsispindi miesto architektūroje ir kultūroje. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, keturios XV-XVII a. Renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią 1631 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m.
Dabartinis Kėdainių miesto parkas - tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. Paberžė ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas.
Kėdainių kraštas neteko archeologo Algirdo Juknevičiaus. Istorikas, archeologas, knygų ir straipsnių autorius, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, Česlovo Milošo literatūrinės premijos laureatas. 2015 m. parašė knygą „Škotų palikimas Kėdainiuose“, o 2017 m. ‒ „Senieji Kėdainiai. istorija ir įdomybės“.
Algirdo dėka Kėdainiai pasidarė labiau žinomi. Algirdas buvo intelektualas, eruditas, apsiskaitęs, plataus akiračio žmogus, kinomanas, keliautojas, romantikas, pasakotojas. Su juo būti ir dirbti buvo malonumas. Jis kaip profesionalas buvo labai aukšto lygmens, o kaip žmogus sugebėdavo pavergti visokio amžiaus, išsilavinimo žmones.
