Šiame straipsnyje apžvelgiama Algirdo Stumbrio biografija ir jo reikšmingas indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą bei stiprinant šalies ekonomiką. Straipsnyje remiamasi įvairiais istoriniais šaltiniais ir publikacijomis, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą.
Ankstyvieji Metai ir Veikla Atkuriant Valstybingumą
„Ankstų 1919 m. sausio 2 d. rytą Lietuvos Vyriausybė paskutiniu iš Vilniaus išvykstančiu vokiečių kariniu traukiniu pasitraukė iš sostinės…“ // Jonas Vileišis / Jonas Aničas. - Vilnius, 1995. - P. 3.
Iki 1919 m. rugpjūčio mėn. Prezidentūra veikė buv. Laisvės al. Antanas Smetona : jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla / Aleksandras Merkelis. - New York (N.Y.) : Amerikos liet. taut. s-ga, 1964. - P. 2.
1919 04 06 banko rūmuose (dab. K. Donelaičio g. 68/ Maironio g. Iškilminga Lietuvos Valstybės Prezidento ir L. Val. Tarybos narių priesaikai ir pasižadėjimas // Lietuva. - 1919, bal. 8, p. 1-2. - Prieiga per internetą. - Žiūrėta 2018 m.
1919 m. sausio 16 d. paskelbimas // Laikinosios Vyriausybės žinios. - 1919, sausio 16, Nr. 2/3, p. 2. - Prieiga per internetą. - Žiūrėta 2014 m.
Laikinoji Sostinė Kaune
Lietuvos nelaimė, tapusi Kauno laime: laikinosios sostinės fenomenas / Vilma Akmenytė-Ruzgienė. - Iliustr.. - Taip pat vartojama antr.: Vizijos ir realybė. - Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. - Vilnius : Lapas, 2018. - P. 6.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus pranešimas apie Ministrų Tarybos posėdį, kuriame nutarta visą valdžią Vilniuje perduoti Vilniaus karo komendantūrai, Laikinosios Vyraiusybės įgaliotiniu paskirti Mykolą Biržišką, o visas įstaigas laikinai perkelti į Kauną : [spalvota dokumento reprodukcija] // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. - Vilnius, 2009. - P. 7.
Pirmosios Lietuvos vyriausybės / A. Augus // Valstiečių laikraštis. - 1989, sausio 19, p. 8.
Vyriausybė, išgelbėjusi Lietuvos nepriklausomybę. - Iliustr. // Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918-1940) / [sudarytojas Ričardas Čepas]. - Vilnius, 1997. - P. 9.
„Aktualioji istorija“ (77): Lietuvos Nepriklausomybės kovos: su kuo kariauta?
Indėlis į Ekonomikos Stiprinimą
Lietuvos sporto pradžia 1919 m. : atidengtas atminimo akmuo Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje / Pranas Majauskas, Dovydas Jokubauskis. - Iliustr. // Statyba. - 2015, geg. 20, p.
1934 10 10 pastatyti Kūno kultūros rūmai (archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai. Atidaryti Kūno kultūros rūmai ir Aukštieji kūno kultūros kursai // Trimitas. - 1934, Nr. 42, p. 832; Lietuvos aidas. - 1934, spalio 11, p. 2. - Prieiga per internetą. - Žiūrėta 2010 m.
Kūno kultūros rūmai : (dab. LSU Centriniai rūmai) : Sporto g. 6 / Jolita Kančienė. - Iliustr., plan. // Kaunas, 1918-2015. - Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. - P.
Turto Banko Veikla
Šaulių sąjungos gimimas Kaune : (dėl metinių sukaktuvių) // Trimitas. - 1920, Nr. 2, p.
2014 11 23 ant Lietuvos šaulių sąjungos būstinės Kaune (Laisvės al. 34) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1928-1929 m. dirbo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų, organizacijos ideologas, pirmasis vadovas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873-1929)“ (lentos projekto autorius - archit. Stasys Pūtvis). Fotogr. A.
Lietuvos šaulių sąjungos istorija / parašė Jonas Matusas. - Kaunas, 1939. - XII, 325, [3] p., įsk. virš.
Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje, 1919-2004 / Lietuvos šaulių sąjunga. - Kaunas, 2005. - 311, [1] p.
Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1940 m. liepos mėn. LŠS ir jos padaliniai likviduoti.
1989 m. Lietuvos šaulių sąjungos namai.
Svarbiausi įvykiai ir datos:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1919 | Lietuvos Vyriausybės persikėlimas į Kauną |
| 1934 | Kūno kultūros rūmų atidarymas |
| 1940 | Lietuvos šaulių sąjungos likvidavimas |
Šiame straipsnyje pateikta tik dalis Algirdo Stumbrio gyvenimo ir veiklos. Daugiau informacijos apie jo indėlį į Lietuvą galite rasti istoriniuose šaltiniuose ir publikacijose.