Algirdas Stonys - vizionierius, įsitikinęs, kad Lietuva gali tapti ne tik dirbtinio intelekto centru, bet ir kompiuterinių žaidimų meka. Šis žmogus inicijuoja daugybę įdomių projektų, investuoja į nanotechnologijas, virtualiąją realybę, padeda startuolių ekosistemai ir tiesiog įkvepia savo laimės ekonomikos bei filosofijos pavyzdžiu.
A. Stonys kuo puikiausiai atitinka tą Lietuvos pažangos viziją, kurią mes redakcijoje siejame su gebėjimu kurti ir parduoti paslaugas ar produktus globaliai, tačiau specialistus ugdyti ir įdarbinti lokaliai. Ir tai daryti energingai bei tikint, kad galime sukurti aplinką, kurioje žmonės būtų laimingi. Todėl tai, ką Algirdas daro, mes redakcijoje įvardijome taip: eksportuoja paslaugas ir importuoja optimizmą.
Kelias į Sėkmę
Algirdai, papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų kelias į sėkmę. Bendrovę „TeleSoftas“ įkūriau bendrabutyje. Tuo metu dirbau nuotoliniu būdu - buvau laisvai samdomas darbuotojas, programuotojas danų bendrovėje. Kadangi reikėjo užsidirbti atlyginimą, įkūriau „TeleSoftą“, bet ilgai nesusimąsčiau, kad einu skirtingu keliu. Apie tai net nepagalvodavau.
Verslo Pokyčiai ir Iššūkiai
Kaip pasikeitė Jūsų verslas? Tuo metu turėjome radikaliai keisti veiklos kryptį: nuo pridėtinės vertės paslaugų operatoriams perėjome prie paslaugų operatoriaus tinkle. Gerinome ryšį, nes tuo metu jis visiems labai trūkinėjo, ir persikvalifikavome iš vadinamojo operation support software į business support software. Suvokėme, kad vienas sėkmės faktorių - supratus, kad reikia keistis, nedvejoti ir tai daryti.
Svarbiausi Laimėjimai
Kuriuos savo laimėjimus įvardytumėte kaip svarbiausius? Gal tai, kad „Deloitte“ 2017 m. Nelabai mėgstu džiaugtis tais statistiniais laimėjimais, nors kolegos vis sako, kad turėčiau dažniau tai daryti. Aš per daug kritiškas, o kartais reikia pasidžiaugti. Po truputį to mokausi.
Tačiau man ir maži laimėjimai ar gerai atliktas darbas yra džiugus dalykas. Pavyzdžiui, kai grįžta klientai. Štai vienas klientas grįžo po 15 metų. Jis buvo projektų vadovas, tapo didelės bendrovės technologijų vadovu (CTO) ir prisiminė „TeleSoftą“.
Inovatyvūs Sprendimai ir Investicijos
Teigiama, kad „TeleSoftas“ nuo verslo pradžios sukūrė apie 350 inovatyvių sprendimų. Taip, nė vienas dar neužaugo, bet štai vienas jų buvo parduotas už 82 mln. 10 mln. Kitas produktas pernai sulaukė 2 mln. eurų investicijų, o šiais metais gavo tokią pačią sumą ir vis auga. Reikia džiaugtis tuo, ką sugebi padaryti, o tada gal ir vienaragį išauginsi.
Galima sakyti, kad vienaragiams auginti turime įkūrę net atskirą - produktų plėtros - departamentą. Jis užsiima ta tikrąja tyrimų ir plėtros veikla. Žinoma, ne visada turime aiškią viziją, kiek galėsime pasiekti dirbdami su viena ar kita technologija ir ar ji tikrai iššaus.
Lietuva Kaip Technologijų Centras
Viename savo pranešimų Algirdas Stonys minėjo, kad Lietuva galėtų aktyviai prisidėti prie nanotechnologijų plėtros ir nanopluošto gamybos. Ir šios vizijos neatsižada. Jis įsitikinęs, kad tai neišvengiama ateitis. Ir nors sritys, kuriose ši technologija bus sukomercinta, dar nėra iki galo aiškios, nekyla nė mažiausių abejonių šios technologijos evoliucijos perspektyva. Kaip ir žaidimų industrijos ateitimi. Pasaulis nenustos žaisti, atvirkščiai - ši sritis ir toliau sparčiai augs. Šiandien Lietuvoje metinė žaidimų industrijos apyvarta jau siekia 100 mln. eurų, o, pavyzdžiui, Švedijoje - apie 1,5 mlrd. eurų. Ir tai virtualiajai realybei tik įgaunant pagreitį.
Dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir jų analizė yra kita auganti sritis, kurioje Lietuvos verslas gali turėti didelį potencialą. A. Stonys visiškai sutinka su žurnalo VALSTYBĖ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjusiu bendrovės „Samsung“ atstovu, kuris teigė, kad vien transporto sektoriuje vyks milžiniška transformacija, nes reikės tobulinti ir kurti pažangesnes sistemas tiek logistikos, tiek savaeigių automobilių, tiek kitose srityse. O Lietuva, būdama Europos ir Eurazijos transporto kryžkelėje, yra tam ypač patraukli.
Algirdo nuomone, ekonominis potencialas egzistuoja net tose srityse, kurios atrodo visiškai netikėtos. Tarkim, turime startuolį, kuris augina ateities maistą - vabzdžius. Tai gali tapti net visa industrija. Iš didžiųjų milčių išskiriamos naudingos medžiagos ir gaminami mėsainiai. Galima auginti net melsvadumblius vingrūnes ir iš jų gaminti ledus. Pasak A.
Mūsų žurnalo redakcija jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi įtikinti Lietuvos visuomenę ir valdžią, kad turime ryžtingiau judėti technologinio raštingumo kryptimi. Deja, vis dar tenka susidurti su dalies politinių jėgų ir net visuomenės skepticizmu, atrodo, kad jie vadovaujasi principu, jog pieno ir dešrų vis dar reikia, o jei dirbtinis intelektas pradės pats programuoti, tada reikės atsisveikinti su visomis darbo vietomis informacinių technologijų (IT) srityje. O iki to laiko kinai ar indai parengs 10 mln. programuotojų.
Dirbtinis intelektas tikrai galės kažką sukurti, ir kuo toliau, tuo daugiau. Tačiau kol jis bus ištobulintas, reikės labai daug darbuotojų, kurie tai darytų. Tad drįsčiau abejoti, ar dirbtinis intelektas ir IT progresas pakeis visus darbuotojus. Tuo labiau kad būtent dirbtinio intelekto kūrimas yra mūsų stiprybė - nereikia būti dideliems, nereikia turėti 1 tūkst. darbuotojų, valstybei nereikia turėti milijardų gyventojų, kad galėtų dalyvauti šiame versle. Tad, manau, yra atvirkščiai: dirbtinis intelektas yra galimybė, o ne rizika.
Ne tik mums, lietuviams, bet ir visoms mūsų regiono bendrovėms užtenka konkurentų aplinkui. Rytų Europoje yra labai daug puikių įmonių, tad nereikia nei kinų, nei indų, kad sukurtų konkurenciją. Tačiau šiandien tai nėra bėda. Daugybė verslo įmonių bando atsakyti į klausimą, kaip gali veikti efektyviau, kokius dirbtinio intelekto sprendimus integruoti į savo veiklą. Todėl rinkoje vietos yra visiems. O laimi tie, kurie sugeba verslui pasiūlyti optimalų IT sprendimą, atitinkantį to verslo mąstymą ir skleidžiamą žinutę.
Bet kas apskritai yra tas dirbtinis intelektas? Tai viso labo buzzword (liet. „madingas žodis“), duomenų mokslai. Tai tam tikri rinkiniai. Šiuo metu itin populiarūs neuronų tinklai, kai kompiuterinis algoritmas mokomas pasitelkiant daugybę skirtingų atvejų ir įžvelgiant juose dėsningumus. Puikus pavyzdys čia galėtų būti lietuvių startuolis „Oxipit“. Jie naudoja šimtus tūkstančių įvairių kūno dalių rentgeno nuotraukų ir išmokė savo algoritmą atpažinti, kur, tarkim, yra kaulo lūžis, o kur jo nėra. Gali būti, kad dėl jų kuriamo dirbtinio intelekto ateityje namuose bus įmanoma patiems išanalizuoti rentgeno nuotrauką. Ir pažiūrėkit į šį startuolį - tai visai maža įmonė, net 10 žmonių nedirba, o štai kokį darbą atlieka! Tai puikus įrodymas, kad milijono žmonių nereikia, užtenka turėti prieigą prie duomenų.
IT Specialistų Skaičius Lietuvoje
2010 m. žurnale VALSTYBĖ rašėme, kad jei būsime aktyvūs, po dešimt-mečio Lietuvoje turėsime 20 tūkst. žmonių, dirbančių IT sektoriuje. Kaip manote, kiek žmonių šioje ir susijusiose srityse (dirbtinio intelekto, žaidimų industrijos, virtualiosios realybės ir t. Statistikos departamento duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiančių įmonių skaičius šių metų pradžioje pasiekė 2 441, o jų darbuotojų skaičius priartėjo prie 25 tūkstančių.
Neseniai asociacija „Infobalt“ skelbė, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvos įmonėse dirbo beveik 33 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų specialistų. Jei šį skaičių padvigubintume, jau būtų labai gerai. Ir nemanau, kad tai padaryti būtų labai sudėtinga. Tam pasiekti net nebūtinos didelės ambicijos, tiesiog nereikia trukdyti. Galima turėti ir 50 tūkst.
Svarbiausia - Neišsigąsti Pasirinkti Ne Tą Profesiją
Pasak Algirdo Stonio, jei jam reikėtų dar kartą rinktis, kur stoti, jis vėl rinktųsi studijuoti informatiką Kauno technologijos universitete. Nors tuo metu šis pasirinkimas nebuvo jo svarbiausias - pirmasis pasirinkimas buvo elektronika Vilniaus universitete, vėliau situacija pasikeitė ir, kaip paaiškėjo, į gera. Todėl nereikia bijoti, kad gali pasirinkti ne tą profesiją. Svarbiausia suvokti, kad būtina išeiti iš komforto zonos. Štai pats Algirdas iš tėvų namų iškeliavo į bendrabutį. Pasak jo, be galo daug pakeičia vien buvimas universiteto aplinkoje, jauno žmogaus išvažiavimas studijuoti.
Nereikia pasiduoti įtaigai, kad baigus mokyklą iš karto būtina eiti dirbti. Reikia studijuoti ir studentauti, užsiimti įvairia veikla, ugdyti savo kūrybingumą, pažinti pasaulį, susipažinti su naujais žmonėmis, suvokti naujas galimybes. Galbūt didelė dalis visuomenės šio pokyčio svarbos dar nesuvokia, galbūt pasaulyje dar turi įvykti lūžis ir tik tada visi suvoks, kad IT specialistų skaičius ne mažės, o augs dar sparčiau. Ir tada džiaugsimės, jei būsime tie, kurie sparčiausiai plėtojo šią sritį. Tada pasaulis dar kartą mus atras ir 2030 m. Tikėkimės, kad taip ir bus.
Verslo Plėtra ir Atstovybės Užsienyje
O dabar norėčiau trumpam grįžti prie temos, susijusios su verslo plėtra. Jūsų įmonė savo atstovybes yra įsteigusi Ciuriche ir San Franciske. Ne tik klientų paieška. Biurus dažniausiai įkuriame todėl, kad daug dalykų susideda į vieną krūvą. Pavyzdžiui, labai ilgai dirbome su „Mitų griovėjų“ prodiuseriu Brianu Leckey. Kiekvienam jo šou ar projektui kurdavome mobiliąją programėlę. Ilgai dirbus kartu pasikalbėjome ir jis nusprendė, kad norėtų būti „TeleSofto“ partneriu, nes jam labai smagu dirbti su mumis.
Labai panaši istorija ir su Šveicarija. Žinoma, ten patys žmonės ateina dirbti kaip programuotojai, nes ilgą laiką dirbome su visu Šveicarijos automobilių ūkiu, draudimo bendrovėmis, kūrėme jiems programinę įrangą. Kai klientai ateina dėl senųjų klientų rekomendacijų, tai pats geriausias variantas. Taip dažniausiai ir nutinka. Pavyzdžiui, Briano draugai dirba kitame kanale nei jis. Jie prisiminė, kad jis buvo labai geras prodiuseris, o dabar galima iš jo užsisakyti paslaugų. Dėl šios tinklaveikos padarome apie 90 proc. pardavimo.
Įkvėpimas ir Darbo Kultūra
Nėra taip, kad noriu būti į ką nors panašus, tačiau kai kurių žmonių įžvalgos man tikrai patinka. Tiesiog mylėjau Steve’ą Jobsą - kaip kūrėją ir įkvėpėją. Visą laiką stengėmės kurti aplinką, kurioje ne tik mūsų darbuotojai, bet ir mūsų klientai būtų laimingi. Ir tai atsipirko su kaupu.
Kažkada išgirdau apie Vladą Lašą: kad jis įkūrė siuntų bendrovę „UPS“ ir pasamdytų žmonių klausdavo, kokio atlyginimo jie nori. Taigi, patys darbuotojai nusistatydavo savo atlyginimo dydį. Tai mane sužavėjo.
Girdėjome, kad turite tokią linksmą taisyklę „8 valandos darbo, 8 valandos miego ir 8 valandos laisvalaikio“. Žinoma, šios taisyklės svarbiausia dalis yra 8 valandos darbo. Mūsų įmonėje dažnai vyksta sprinto planavimas, darbuotojai gali patys pasakyti, kiek jiems užtruks padaryti vieną ar kitą darbą. Dažnai darbuotojai pasako per daug arba per mažai, ir tai rodo, kad planuoti laiko sąnaudas nėra paprasta - juk kalbame apie kūrybinį procesą. Žinoma, būtų idealu, jei darbas užtruktų tiek, kiek pasakė darbuotojas. Na, o 8 valandos miego… Kartais pavyksta tai padaryti, kartais ne. Juk būna ir kelionių, ir vakarėlių.
Lietuvos Startuoliai ir Konkurencija su Silicio Slėniu
Nemanau. Kartais nukeliauju ir į San Franciską, ir į Londoną, dalyvauju ten vykstančiuose trumpuose startuolių prisistatymuose (angl. pitch battle) ir galiu pasakyti, kad lietuvių pitch battle, palyginti su vykstančiais San Franciske, yra geresni. Manau, kad Lietuvos startuolių kokybė yra labai gera. Pažvelkite į bet kurį mūsų startuolį - tikrai yra kuo džiaugtis.
Mums reikia tik daugiau masės, daugiau kuriančių žmonių, daugiau suvokimo, kad tai svarbu visai valstybei, kad galime konkuruoti net su Silicio slėniu. Esu įsitikinęs, kad jau dabar tam tikrose srityse jį „perspjauname“. Tik reikia išlaikyti tą alkį, norą kurti, tikėjimą savo galimybėmis, nuolat mokytis, kurti, tobulinti ekosistemą ir investuoti.
Imigracijos Kliūtys ir Startuolių Vienybė
Mes redakcijoje kalbame apie daugybę problemų, kad ir imigracijos: atrodo, kad vykstanti imigracija atitinka tik oligarchų ir nekilnojamojo turto magnatų interesus. Nuolatos raginame valdžią, kad uždegtų žalią šviesą tiems, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, kad jiems imigruoti būtų itin paprasta. Tačiau susidaro įspūdis, kad vartai startuolių revoliucijai praverti tik trečdaliu, o sprendimai dažnai orientuoti į tai, kad tik nekeltų grėsmės galingoms kapitalo grupėms. Galbūt taip yra dėl to, kad oligarchinės ir nomenklatūrinės struktūros veikia aktyviai, o startuolių vienybės ginant sprendimus, kurie didintų jų pačių ir visos Lietuvos potencialą, pasigendame.
Iš dalies sutinku su tuo, tačiau tam tikrus žingsnius daro ir startuoliai. Štai pernai paskelbėme manifestą. Jame surašėme, ko norime: išplėtoti programą „Startup Visa“, panaikinti „Sodros“ apribojimus startuoliams, sukurti „startuolio“ apibrėžtį… Daugybę reikalavimų surašėme. Deja, kai kurie sprendimai taip ir nebuvo įgyvendinti. „Startup Visa“ gyvuoja tik tam tikrų įmonių iniciatyva, migracija nelabai pavyko. Mano pasiūlymas, kad startuoliai dvejus metus būtų atleidžiami nuo „Sodros“ mokesčių, visus labai išsigąsdino. Nors kai startuolis įkuriamas, dažniausiai turi vos kelis darbuotojus ir viziją, todėl apkraunant juos mokesčiais iš tiesų mokesčiais apkraun...