Sovietų represijos Lietuvoje 1944-1953 m.: KGB archyvų atskleistos paslaptys

Okupuotomis Baltijos šalimis, išliko gausiausias SSRS KGB padalinio archyvas. Nors dalis archyvo buvo sunaikinta 1991 m., vis tik šiame archyve išliko apie ketvirtis milijono bylų. Didžioji jų dauguma buvo rašytos partizaninio karo metais. Šiame archyve saugotos represinių tarnybų veiklos paslaptys, kruopščiai fiksavo įvykius, datas, skaičius, pavardes, vietoves.

Šie dokumentai atskleidžia faktus, kurie gyvų liudininkų atmintyje jau yra išblėsę, ir paneigia skleistus mitus apie klasių kovą, pilietinį karą ar partizanų žvėriškumus. Dokumentų archyve nėra gyvų žmonių ir likimų. Tai - čekistų valdiško žargono pavyzdys, kuriame pasipriešinimo forma vadinama "antisovietiniu" arba "kontrrevoliuciniu" veiksmu, partizanai vadinami "banditais", o gyventojai, palaikantys partizanus, vadinami "antisovietiniu elementu".

Dokumentuose rašoma: "Išvalyti teritoriją nuo kontrrevoliucinių elementų". Taip išreiškiamas požiūris į gyventojus. Dar sausesnė, primityvesnė čekistų planų kalba. 1917m. Spalio perversmo, vadinamo "revoliucija", ekspansijai visame pasaulyje.

Šiuose dokumentuose nėra būdingo faktų "pritempimo", pagražinimo ir "planų viršijimo" klastočių. Tačiau statistinėse suvestinėse apstu padidintų ar sumažintų skaičių. Ir padidindavo nukautų partizanų skaičių, įtraukdami neginkluoti, kartais net atsitiktinai nušauti žmonės.

Jau 1943m. gruodžio 16d. SSRS NKVD komisaro I.Serovo direktyvoje Nr. neminėti žodžio "sunaikinimas". Duomenys apie nužudymus turėjo būti užšifruoti. Todėl dokumentuose nerasime tiesiogiai įvardinto žudymo ar kankinimo, o apie specialiųjų grupių užduotis (Dok. Nr. 123) būdavo įvardijami žodeliu "specialios"- "spec. priemonės", "spec. užduotys". Dokumentuose yra netikslumų nurodant nužudytųjų amžių.

Dokumentų kalbą nėra lengva suprasti.

Šis archyvas leidžia mums susidaryti laikotarpio (1944-1953m.) vaizdą. Siekiant atskleisti informacijos reikšmingumą, atskleidžiamos problemos ar įvykio aprašymo išsamumą, dokumentai suskirstyti į sąlyginius skyrius pagal siekiamas atskleisti temas, suskirstytas ir poskyriais, atspindinčiais atskirą potemę. Poskyriuose dokumentai pateikiami chronologine tvarka. Skyrių dokumentai tam tikra prasme papildo kitą skyrių. Jei dokumentai tinka kelioms temoms, įdėti į tą skyrių, kurio tema silpniau nušviesta dėl dokumentų trūkumo.

Dokumentuose nurodoma Valstybės saugumo komiteto (Buv. vieta bei tarnybinis numeris (jei jis nurodytas), remiantis ji nustatyta, struktūrinių padalinių pavadinimai ir autorių bei adresatų pareigos. Dokumentai pateikiami originalo formos. Taisykles, skyrybos klaidos ištaisytos be kokių nors aptarimų, rašyboje naudojami sutrumpinimai palikti neiššifruoti. Esančių sutrumpinimų su jų iššifravimu pateikiamas prieš dokumentus skliaustais. Jei tekste praleistas žodis ar raidė, rašoma "...Iš..." ir nurodoma, kokiu klausimu į i yra šifras. Buvusio Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (Buv. pagaminimo būdas - mašinėle.

1944m., iš naujo įžengę į Lietuvą, okupantai tęsė 1940m. pradėtą Lietuvos sovietizaciją. Šis procesas apėmė visas visuomenės gyvenimo sritis. Visuomenės dalies fizinis naikinimas, grobiamas turtas, kolonizuojamas kraštas, tradicinių krikščioniškosios moralės normų laužymas. Lietuva virto Sovietų Sąjungos provincija, valdoma Maskvos statytinių ir pavaldiniais, pavergtą kraštą apraizgė agentų tinklas, į žmonių širdį įsiskverbė baimė, kyšininkavimu, pataikavimu, beveik visuotine kagėbizacija, t.y. valios vykdytojais. Rusakalbiai sudarė net 45 proc. didžiųjų miestų gyventojų.

Lietuvos kaimą okupantams buvo sunkiau sovietizuoti. Privati žemės nuosavybė leido žmonėms nors iš dalies jaustis laisvesniems. Be to, materialiai geriau nusiteikęs, turintis maisto kaimas tapo pagrindiniu partizanų rėmėju. Todėl buvo skubinta kurti kolchozus. Apie tai vietiniai čekistai rašė ataskaitas LKP CK biurui bei savo vadovybei Maskvoje. Vilniaus oper. viršininkas I.Rudyka savo pranešime (Dok. Nr. 2) rašo, kad nepaisant didelių čekistų pastangų "nacionalistinis pogrindis" 1945m. sovietų valdžią. Plk. parodė visišką okupantus palaikančių kolaborantų nuosmukį: nedorumą, palaidumą.

Tačiau Sovietų Sąjunga nepaisė tarptautinių teisinių aktų. Todėl vykdyti nuo 18 - 45m. amžiaus vyrų mobilizacija į okupacinę kariuomenę (Dok. Nr. 1) buvo nerealu. Šaukti į kariuomenę tik jaunesnius nei 35m. pradėti vykdyti nuo rugpjūčio 7d. 1944m. spalio 1l d. Užimtose apskrityse prasidėjo vyrų gaudynės. Net apylinkių pirmininkai. valdžios organus nepavyko, juolab, kad partizanai perspėjo nedirbti okupacinės valdžios administracijoje. Nepaisantys partizanų draudimo buvo baudžiami mirtimi. Todėl organų vykdyti mobilizacijos įsaką buvo labai sunku. Štai Vilniuje iki 1944m. rugpjūčio 14d. užsiregistravo tik 2,5 tūkst. nuolat vyko gaudynės, tikrinami dokumentus, vertė žmones registruotis, ieškojo karo prievolininkų. 14d. ir tuojau buvo nugabenti į karinius komisariatus. ištrūkti. Dar sunkiau mobilizacija vyko kaimo vietovėse. 1944m. suvestinėje (Dok. Nr. 1) nustatytas "iš akies" - po 5 - 8 tūkst. apskričiai. Iš 35 tūkst. įsakui pakluso tik 14 proc. šaukimą ar atleidžiančių nuo karinės tarnybos. Dalis jaunuolių žūdavo net nepasiekę surinkimo punktų. Todėl jaunuolius ir ėmė juos tardyti, ar nesą partizanai. Giedraičių (Dok. Nr. 4) teritorijoje buvo mobilizuota 108.4 tūkst. tūkst. Net 42,8 tūkst. asmenų buvo "broniruoti", t.y. šaukiama į kariuomenę. Į 108,4 tūkst. piliečiai, lenkai ir kt. Lietuvių mobilizavo 82 tūkst. vyrų4. Daugiau nei pusė šių vyrų buvo paimti prievarta, sugaudyti miškuose ir kaimuose. Nenorėdami tarnauti okupantams, jaunuoliai mieliau rinkosi žūti gimtuosiuose laukuose, negu svetimuose frontuose. dalinių, o pabėgę slapstydavosi miškuose, gimtosiose apylinkėse. 1944m. mėnesį vyksta operatyvinių karinių operacijų, siautimų, vietovės šukavimų dėka. neatvyksta. Šios karinės operacijos buvo neregėtai žiaurios. 1945m. baudėjams. Nors partizanų judėjimas jau blėso, tačiau net 1950m. jaunuolių atsisakė tarnauti okupacinėje kariuomenėje (Dok. Nr. 29). į tai - nurodymas imtis represijų prieš tokių jaunuolių šeimas (Dok. Nr. 31). išlikimo galimybę. Taip jau 1952m. dvidešimtmetis A.Ikamas. ten jis vėl pabėgo ir tapo Pilėnų tėvūnijos partizanu. okupacinėje armijoje. apsisprendimo partizanauti priežasties. Tarp 1951 - 1953m. 12 proc. Raudonąją armiją7. apginti jos valstybingumą.

SSRS NKVD sudarinėjo nelojalių sovietinei santvarkai piliečių sąrašus. Tarp tokių buvo minimi: buvę valdininkai, policininkai, dvasininkai, 1941m. Vietinės rinktinės savanoriai, savisaugos dalinių kariai ir kt. gyventojai. visų šių "nelojalių" Sovietų Sąjungai asmenų paieškai ir sulaikymui. Nuo 1944m. liepos iki 1945m. gruodžio mėn. operacijų metu buvo sulaikyta apie 133 tūkst. asmenų8, tačiau ne visada turėjo įrodymus. Todėl tardytojai turėjo arba sufabrikuoti kaltinimus arba sulaikytąjį paleisti. ареštuotųjų išlaikydavo po keliasdešimt parų, nes nebeužteko tardytojų sulaikytiesiems apklausti. Sąjungoje, todėl jau nuo 1943m. spalio mėn. pasitarimo (OSO) prie SSRS NKVD sprendimu "už akių" (t.y. nedalyvaujant) skelbiamas nuosprendis. lagerius buvo išvežta virš 20 000 žmonių9. ir pan.), todėl greitai visiškai išsekdavo, mirė taip ir nesulaukę bylos sudarymo ir nuosprendžio. kitus, dar nesuimtus pogrindžio narius. Todėl 1945m. sausio 10d. Nr.0010/004 visuose NKVD padaliniuose buvo įkurti tardymo skyriai. prokuroro M. (Dok. Nr. 44).

Dokumentuose retai galima rasti užuominos apie "revoliucinio teisėtumo" pažeidimus (Dok. Nr. 13), kankinimai ir žmonių žudymai. penkių Dieveniškių valsč. nukankinimas ir kiti šiurpūs įvykiai, atsitiktinai iškilę viešumon. panašių atvejų niekada nesužinosime? Onutės Preilauskaitės nukankinimas, kurio aplinkybės neišaiškės. Akte nurodė visai kitą mirties priežastį - širdies plyšimą. panašios: "nušautas bandant pabėgti" arba "pabaigė gyvenimą savižudybe" ir pan. nusikaltimus. skundžiant vieniems kitiems) įvykiai būdavo tiriami. specialius nurodymus, aprobuotus dar 1937m. kankinti suimtuosius10. suimtuosius (...) buvo leidžiama taikyti fizinio poveikio priemones". A. Sniečkus (Dok. Nr. praktiškai žmones masiškai kankino be jokių leidimų. paleisti. Tada išaiškėdavo tardymo "technologija". 1944-1945m. iš daugiau kaip 100 tūkst. tūkst. pasiskųsdavo davęs melagingus parodymus, nes tardant buvęs kankinamas. skundus tirdavo prie LSSR MGB kadrų skyriaus veikianti Ypatingoji inspekcija. švelnios. Pagarsėjęs budelis, Panevėžio apskr. (Dok. Nr. 50) 1948m. buvo perspėtas "baigti panašius neteisėtumus". Išaiškėjus Marijampolės MGB apskr. moterys - partizanų ryšininkės, t.y. nusikaltėlės, kurias reikia suimti (Dok. Nr. kalbėti. nuteistųjų skundai apie tardytojų kankinimus. vykdytojai liko nenubausti. Taip 1953m. lapkričio mėn. inspekcijos tirtų skundų nė vienas nebuvo patenkintas13a. pavadintas ir pil.P.Beišio skundas, kuriame jis rašė apie Ariogaloje 1945m. vienas sėsdavo ant galvos, kitas ant kojų ir mušdavo iki sąmonės netekimo. Atsibusdavau ant kėdės visas šlapias (...), spardė mane kojomis, spyrė, kad sprogo pleura ir susidarė dvipusė išvarža, rankos pirštas sulaužytas durimis. (...) Tardant buvo galima atsakyti tik teigiamai, t.y. tardytojo naudai. galėtų netrukdomi tyčiotis iš savo aukų. nelikdavo jokių pėdsakų apie jo suėmimą ir tardymą. duomenų apie 1946m. apskr. ir daugelį kitų. privalėjo fiksuoti mirties atvejį. Čekistų duomenimis, 1944-1952m. "mirė" (t.y. buvo nukankinti) 222 asmenys12. Ypač žiauriai kankindavo suimtus gyvus partizanus. 1945m. gruodžio mėn. partizaną Juozą Žagarą. atvežto partizano tardymas tais momentais, kai jis atgaudavo sąmonę. sužeistasis kartojo budeliams, kad partizanų neišduos. į saugesnę vietovę, čekistai privertė J.Žagarą prabilti. priemonė. 1937m. turėjo 1940 - 1941 m. kraupiose akcijose - žmonių kančios jiems keldavo patologinį pasitenkinimą. 1956m. spalio 12d. nukankintas (Dok. Nr. 194). 1956m. žmona (suimta kartu). Kankinimai - tai ne vienintelis parodymų išgavimo būdas. tardymai specialiosiose grupėse (Dok. Nr. Be to, dažniausiai tardydavo naktimis. iš kankinimo būdų, nes dieną kameroje miegoti būdavo draudžiama. sutalpindavo po keliasdešimt kalinių. paprastai negaudavo, čiužinius ir antklodes išsidalindavo kalėjimo darbuotojai. 1952m., MGB duomenimis, pabėgo 131 kalinys15. Beveik visi didesni pabėgimai įvyko 1946m. (Dok. Nr. 23).

Suimtieji neturėjo reguliariosios kariuomenės belaisvių statuso, tačiau apie 60 proc. buvo nuteisti LSSR MVD ir Pabaltijo karinės apygardos karinių tribunolų16. Tribunole teisiamieji turėjo tik kaltintoją, gynėjo institucijos čia nebuvo. jį kaltina. Tikra "teisingumo" parodija buvo prie SSRS NKVD 1934m. Ypatingasis pasitarimas (OSO), kuris skelbdavo teismo nuosprendį "už akių", t.y. kaltinamajam nedalyvaujant, nežinant, kur buvo laikomas suimtasis. bet kokius kaltinimus, kurių teisiamasis neturėjo jokios galimybės paneigti. okupacinei valdžiai. išdavikui minimalią bausmę arba jį išteisindavo. Mažą dalį (nuo 1950m. kontrrevoliucine veikla teisė LSSR Aukščiausiasis teismas. -visuomenė juose dalyvauti negalėdavo. MVD-MGB paskirtas gynėjas. gyventojus. nusikaltimus buvo mirties bausmė arba 20 metų katorgos. ketvirtadalis 1944-1952m. nuteistųjų gavo po 25 metus lagerių18. Dešimties metų bausmė dar vadinta "vaikiška". sušaudant ar pakariant (Dok. Nr. 32). 1944-1945m. neprieinamose vietose ir stebėjo, kad jų niekas neišaiškintų (Dok. Nr. 56, 67), pvz., Tuskulėnų dvaro teritorija Vilniaus mieste.

1944-1953m. buvo areštuota ir nuteista apie 60 tūkst. kaltinamų žmonių (Dok. Nr. 191). išvežti į lagerius be teismo ir nepristatę pyliavų. buvo tarp tremtinių Sibire ir tarnaujančių sovietinėje armijoje. užmiršti ir netikslios areštų apskaitos. politinių motyvų 1944-1953m. nuteisė apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų21. 1960m. tūkst.

Sovietiniai smogikai ir stribai nesiliovė plėšikauti bei terorizuoti gyventojus. net po Vokietijos kapituliacijos. Taip 1945m. rugsėjo mėn. vykdomo plėšikavimo ir žmogžudysčių (Dok. Nr. 66). (Dok. Nr. išvardinti tokie nusikaltimai, įvykdyti Alytaus apskrityje. (Dok. Nr. 65). kitas panašia veikla užsiimančias žinybas ar okupacinės valdžios struktūras, pvz., komitetų, vietinės valdžios, pasienio kariuomenės ar net NKVD. (Dok. Nr. 66). dislokuotos represinės žinybos. vykdomas Lietuvos gyventojų genocidas. pritarimas "įkaitų" ėmimui - partizanų šeimų trėmimui26a, terorizavimui ar lokaliniam partizanų šeimų trėmimui vykdyti, buvo vykdomos trėmimų metu. bandančius pasislėpti nuo tremties žmones. Apie tai liudija dokumentas (Dok. Nr. 28), kuriame išvardintos 1949m. trėmimo aukos.

"Banditas bandė pabėgti" - klasikinis čekistų triukas, pridengiantis bet kokį nusikaltimą. Dok. Nr. nurodomi keli tokie nušovimo "bandant pabėgti" atvejai. liudija (Dok. Nr. 67), nurodymas slaptai užkasti žuvusiųjų kūnus. laikotarpį, ir šios paslapties represijų vykdytojai neatskleidžia iki šiol. į apskritį. - 1949m. sankcija. Ryliškių kaimų tragedija (Dok. Nr. 6), buvo nužudyti ir gyvi sudeginti 62 civiliai gyventojai, 46 - suimti. su žmonių gyvybėmis, sodybą, tačiau, deja, "banditų" sodyboje neužtiko (Dok. Nr. Už tokius nusikaltimus niekas nebuvo baudžiamas. 1948m. išbraukti iš jos politinės grupės kategoriją, vadinarnos terminais, neturinčiais nieko bendra su genocido sąvokos apibrėžimu. Štai 1940-1941 m. "banditai" ir "antisovietinis elementas", siekta suteikti kriminalinį ar politinį atspalvį. pavadinimas: "kova su lietuvišku nacionalistiniu pogrindžiu" (Dok. Nr. priskirti politinių grupių kategorijai, etninėje žemėje ir valstybėje, naikinimas buvo nukreiptas būtent prieš šį siekį.

Okupantai naudojo ir rafinuotesnius žmonių pavergimo būdus. -kolektyviniai ūkiai, pagrįstą privačia žemės nuosavybe. nestojo. pasipriešinimo, valstiečius visgi suvarė į kolūkius. okupacinė valdžia plačiai praktikavo atimti dalį ar net visą žemę. 1944-1948m. buvo vykdoma vadinamoji "žemės ūkio reforma". 19 tūkst. ūkininkų žemė buvo sumažinta nuo 30 iki 20 ha, o 3,7 tūkst. tik po 5 ha27a. daugumą ištremtųjų iš Lietuvos sudarė valstiečiai, žmonių sudarė vadinamieji buožės ir apie 1/3 - partizanų šeimos ir rėmėjai. tą 1944-1948m. "žemės ūkio reformą" buvo nusavinta per 1,5 mln. ha žemės28. Šaltinio Jonaičio agentūriniame pranešime (Dok. Nr. žinių apie tą pirminę žemės ūkio reformą, dėjusi ...

Šaltiniai:

• pirmininkui M.Gedvilui// Buv. LSSR VSKA. F.3. B.16/9.
• LVVOA. F.1771. Ap.8. B.183.
• A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. V.1996.
• viršininko Česnokovo pranešimas// Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/3.
• operatyvinio įgaliotinio Žiaunio pažyma ir aktas // Buv. LSSR VSKA. Oper.b.f. B.1353.
• Buv. LSSR VSKA. F.3. B.60/7. L.4; B.56/43. T.l.
• A.Kašėta. pokario metais// Laisvės kovų archyvas. K.1995. Nr.15.
• valstybės saugumo klausimai SSRS AT komitete // SSRS KGB rinkinys. Maskva. 1990. T.142.
• A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais.
• A.Kašėta. Kiek buvo suimtųjų...
• A.Anušauskas. nacių ir sovietų okupacijose. V.-K. 1994.
• Buv. LSSR VSKA. F.10. B.13/39.
• N.Gaškaitė. archyvas. K. 1995. Nr. 13. P. 13
• N.Gaškaitė. Lietuvos okupacija...
• valdybai // Buv. LSSR VSKA. Oper.b.f. B.6911. T. 1.
• A.Kašėta. Kiek buvo suimtų...
• Ten pat.
• A.Kašėta. Kiek buvo suimtų...
• A.Kašėta. Kiek buvo suimtų...
• A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais.
• A.Kašėta. Kiek buvo suimtų...
• E.Grunskis. gyventojų trėmimai // Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941,1944-1953m. sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. V. 1995.
• L.Truska. metais. K.1995. P.159. 28.

1944-1953 m. Lietuvos gyventojų represijų statistika

tags: #algirdas #putna #turto #deklaracija