Pajamų nelygybė skaldo visuomenę, kelia įtampą tarp miestų ir regionų, grasindama tvariam ūkio augimui ir žmonių gerovei.
Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES. Mūsų šalyje 2012 m. 20 proc. daugiausia uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 5 kartus. 2016 m. šis rodiklis jau viršijo 7 kartus. ES vidurkis - 5 kartai. Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus.
Būdų, kaip ją sumažinti, pirmą kartą Lietuvos banko surengtoje Ekonomikos konferencijoje ieško šalies ir užsienio ekspertai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad neišspręstos pajamų nelygybės problemos gali skaudžiai atsiliepti valstybės ekonominei raidai. Pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas.
Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) - trečia nuo galo, pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) - priešpaskutinė. Viena iš priežasčių - veikimas šešėlyje.
Pasak V. Vasiliausko, kad mažėtų paskatos šešėliui ir didėtų pajamų surinkimas, mokesčių srityje būtina platesnės aprėpties reforma. Ją numatant reikėtų susitelkti į, pirma, darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, antra, pajamų mokesčio režimų įvairovės mažinimą ir, trečia, - naujų pajamų šaltinių paiešką.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje atneštų daugiau žalos nei naudos, nes Lietuvoje yra per mažai daug uždirbančių asmenų, kuriems būtų galima taikyti didesnius tarifus.
Algimanto Laurinavičiaus indėlis į ekonomikos mokslą
VU Ekonomikos fakulteto mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Smilga, doc. dr. Antanas Laurinavičius ir doc. dr. Algimantas Laurinavičius 2017 m. moksliniame žurnale „Viešasis administravimas“ publikavo straipsnį „Efektyvios strategijos: modernus teorinis požiūris ir emigracijos problemų sprendimas“.
Straipsnyje siūloma efektyvių strateginių sprendimų koncepcija, šiuolaikinio strateginio valdymo specifikos kontekste interpretuojamos ir adaptuojamos sutarčių teorijos, kurią išplėtojo Nobelio ekonomikos premijos 2016 m. laureatai Oliveris Hartas ir Bengtas Holmstromas, išvados.
Autoriai teigia, kad savo straipsnyje pabandė ištirti galimas sąsajas tarp prof. O. Harto bei prof. B. Holmstromo gautų rezultatų ir savo tyrimuose suformuotos ir toliau plėtojamos efektyvių strateginių sprendimų (ESS) koncepcijos tiek teoriniu, tiek praktiniu lygiu.
VU tyrėjų grupės vadovas prof. habil. dr. E. Smilga teigia, kad kognityvinės schemos atpažinimas O. Harto ir B. Holmstromo darbuose reikalauja iš mokslininkų specialaus pasirengimo.
Su angliška šio straipsnio versija susipažinęs prof. O. Hartas išreiškė susidomėjimą išdėstytomis mintimis, ypač straipsnyje analizuojama sąsaja tarp apšvietos laikotarpio J. J. Rousseau idėjų, realios situacijos Lietuvoje ir moderniosios sutarčių teorijos teiginių.
Pavyzdžiui, Augustinas ir Artūras Rakauskai verslą vystys atskirai. Į turtingiausiųjų sąrašą patenka ir bendrovę „Vaizga“ valdanti Paleičikų šeima, taip pat „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio dukros Ieva Avulytė ir Gintarė (Avulytė) Dargienė, „Eikos“ akcijas užrašytos Roberto Dargio žmonai Violetai, „Šiaurės vilko“ akcijos - Palmyrai Kaikarienei, nors iš tiesų įmonę valdo Vilius Kaikaris, „Dojus“ įmonių grupės akcijų turi ir Pranas Dailidė, ir Donatas Dailidė bei Justina Dailidaitė.
Turtingiausių lietuvių sąrašas
Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.
N. Numavičius „Turtingiausių lietuvių“ sąraše lyderiaus dar daugelį metų, nes į antrą vietą patekusio verslininko Mindaugo Railos turtas yra daugiau nei milijardu eurų mažesnis.
Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis.
„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų. Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus.
Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai.
Kandidatų į savivaldybių tarybas turto deklaracijos
13,7 tūkstančio kandidatų pateikė deklaracijas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Tačiau eurų nestokojantys kandidatai taip pat nepasižymi dosniu mokesčių mokėjimu. Maždaug pusės visų kandidatų sumokėtas pajamų mokestis (GPM) nesiekia 7 procentų jų pajamų 2017-aisiais metais. Palyginimui, paprastam dirbančiajam 2017-aisiais buvo taikomas 15 proc. GPM tarifas.
Eilinis kandidatas į savivaldybių tarybas nėra paprastas „mirtingasis“. Jis vienas, arba su sutuoktiniu, turi vidutiniškai 76 tūkstančių eurų vertės turtą, iš jo 12,6 tūkstančio eurų - pinigai banke ar grynieji. Per mėnesį vienas kandidatas gavo vidutiniškai 1820 eurų pajamų (21,8 tūkst. eurų per metus), bet sumokėjo tik 117 eurų pajamų mokesčio - tai yra apie 6,4 proc.
Didžiausią pajamų sumą - 3,03 milijono eurų - per 2017 m. deklaravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Klaipėdos mieste - uoste veikiančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ vadovas Vidmantas Dambrauskas. Jo sumokėta gyventojo pajamų mokesčio suma siekia 14,78 proc., ir tai arčiausiai įprasto 15 proc. tarifo esantis dydis, lyginant su kitais didžiausias pajamas gavusiais kandidatais. Todėl ir pagal sumokėtų mokesčių sumą (448 tūkst. eurų) V.Dambrauskas yra pirmas tarp visų kandidatų.
Antroje vietoje esantis Visvaldas Matijošaitis deklaravo 2,79 mln. eurų pajamas, tačiau jo GPM suma tesiekia 3,47 procento gautų pajamų. V.Matijošaitis deklaravo 1,7 mln. eurų turto perleidimo pajamų, joms pajamų mokestis taikomas ne visuomet.
Visuomeninis komiteto „Vieninga Plungė“ kandidatas Liudas Skierus, kuris yra „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkas, deklaravo 2,46 mln. eurų pajamas, iš kurių 2,2 mln. eurų sudarė turto perleidimas, - jis sumokėjo 14,4 proc. pajamų mokesčių. Antroje vietoje jis yra ir pagal sumokėtų mokesčių sumą (355 tūkst. Eur).
Tačiau kitų trijų didžiausias pajamas gavusių kandidatų sumokėti mokesčiai vos viršija 0 procento jų pajamų. Štai Kauno rajone kandidatuojantis socialdemokratas ūkininkas Audrius Banionis deklaravo 2,27 mln. eurų pajamas, o sumokėjo - 6761 eurą GPM, arba 0,3 procento nuo pajamų. Apskritai A.Banionio deklaruoti leidžiami atskaitymai yra didžiausi tarp visų kandidatų - siekė beveik 2 mln. eurų.
Švenčionių r. kandidatas Antonij Jundo (Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“) taip pat yra ūkininkas, panašūs ir jo mokesčiai: pajamos siekia 1,92 mln. eurų, o pajamų mokesčiai sudaro 2756 eurus, arba 0,14 proc.
Individualios veiklos „virtuozai“ - dažniausiai iš LVŽS
15min sudarė TOP 30 sąrašą kandidatų, kurių individualios veiklos apimtys buvo pačios didžiausios - sudėjus savarankiškos veiklos pajamas ir joje patirtus atskaitymus gauta suma buvo didžiausia. Jame 12 pozicijų užima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai, dažniausiai ūkininkai. Nei vienas trisdešimtuko narys nesumokėjo daugiau nei 4 proc. GPM nuo gautų pajamų - nors pajamos siekia ir milijonus, daug pelno neuždirbo.
Pirmąją vietą pagal individualios veiklos „apsukas“ atiteko jau minėtam 6761 eurą valstybei sumokėjusiam A.Banioniui, o antroji - A.Jundo.
Trečioje vietoje - Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Jonas Jurgeliūnas, sumokėjęs valstybei 5100 Eur mokesčių, nors pajamų gavo už 1,72 mln. eurų, ir patyrė leidžiamų atskaitymų už 1,369 mln. eurų.
Patį mažiausią GPM - vos 272 Eur - trisdešimtuke sumokėjęs LVŽS kandidatas Kėdainių r. Arvydas Šmigelskis „centas į centą“ atitaikė gautas individualias veiklos pajamas su leidžiamais atskaitymais - po 545.008 Eur.
Tarp visų kandidatų jis toks tikrai ne vienintelis: lygias individualios veiklos pajamas ir atskaitymus patyrė 79 kandidatai. Pačias didžiausias pajamas ir išlaidas taip suderinti sugebėjo LVŽS kandidatė Kelmės r. Reda Mažonavičienė - po 661.871 eurą.
Dalis ūkininkų deklaravo didelius pelnus
Ne visų ūkininkų pajamos prilygsta sąnaudoms. Didžiausią pelną iš ūkininkavimo deklaravo LVŽS kandidatas Pasvalyje Remigijus Janušas - individualios veiklos pajamos viršijo sąnaudas 544,6 tūkst. eurų, individualios veiklos pelningumas - 39 proc. Visos ūkininko pajamos sudarė 1,53 mln. Eur. Net ir esant tokiam pelnui, sumokėtas pajamų mokestis - 28,8 tūkst. eurų.
Antroje vietoje pagal pelną atsidūręs LVŽS kandidatas Šilalėje Egidijus Gečas nesutiko komentuoti telefonu, nes negalėjo būti tikras, su kuo šneka, ir pakvietė atvažiuoti į Šilalę. Jo gautas ūkininkavimo pelnas - 430 tūkst. eurų, o pelningumas siekia net 48 proc. Nepaisant to, sumokėtas GPM siekia 21,7 tūkst. eurų, arba 5,05 proc. nuo apmokestinamų individualios veiklos pajamų.
Tačiau daliai ūkininkų, panašu, veikla itin nuostolinga. Didžiausią individualios veiklos nuostolį - 682,8 tūkst. eurų - fiksavo LVŽS kandidatas Radviliškyje Vytautas Kriščiūnas.
Didžiausi skolininkai turi atrasti milijonus
Kas trečias kandidatas - iš visi 4800 - deklaravo, kad jų kišenėse švilpauja vėjai - 2017-ųjų pabaigoje neturėjo nei vieno gryno euro kišenėje ar banke. O 481 kandidatas deklaravo, kad jų skolos viršija turtą.
Pavyzdžiui, Darbo partijos atstovo Serafim Semėno skolos turtą viršija 2,45 mln. eurų, o pajamų deklaracijoje šviečia nuliai, rodo VRK pateikta deklaracija. Antroje vietoje pagal nepriteklių - LVŽS kandidatė Klaipėdos mieste Laima Kasmauskaitė - skolos turtą viršija 866,7 tūkst. eurų.
Mažiausios sumos skoloms padengti trūksta Vilniuje su TS-LKD kandidatuojančiam Arūnui Valinskui jaunesniajam, žymaus prodiuserio Arūno Valinsko sūnui - 41 euras padėtų sulyginti skolas su turtu.
Likusieji 12 tūkstančių kandidatų, pradedant vieną eurą deklaravusia socialdemokrate Gabriele Lasavičiene, kandidatuojančia Lazdijuose, galėjo pasidžiaugti teigiama grynąja savo turto verte.
Kandidatus palyginusi svetainė - vos už 700 eurų
Svetainę kandidatustatistika.lt sukūręs IT ekspertas Eimantas Norkūnas taip pat yra kandidatas, su TS-LKD sąrašu pretenduojantis į vietą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Tačiau 15min jis patikina, kad duomenis susisteminęs „iš idėjos“.
Jis viliasi, kad aiškiai randama informacija tiesiog padės rinkėjams apsispręsti.
Paklaustas, kiek toks projektas jam kainavo, jis įvardijo stulbinamai mažą sumą - 700 eurų, tačiau į ją neįtrauktas darbo laikas „iš idėjos“.
Svarbūs mokesčių ir verslo pokyčiai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad rugsėjo 28 d. pasirašė sutartį su įmone UAB „NRD“ dėl standartinės apskaitos duomenų rinkmenos teikimo (i. SAF-T) posistemiui įdiegti. Pasirašytos sutarties vertė - 833 629,50 Eur su PVM. i.SAF-T posistemis mokesčių administravimo naštą sumažins 50 tūkst. Lietuvos įmonių, VMI teiksiančių standartinės apskaitos duomenų rinkmenas.
Nuo šiol „Sodra“ ir VMI savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.
„Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.
Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo pastangas, kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne visu etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.
Taigi, turto deklaracijos ir pajamų nelygybė Lietuvoje yra svarbūs klausimai, reikalaujantys nuolatinio dėmesio ir sprendimų.
tags: #algimantas #laurinavicius #turtas