Gražiausios Naujasodžio puošmenos - Alantos dvaro - istorija įdomi ir turininga. Nors vadinamas Alantos, iškilusis dvaras stūkso ne taip pavadintame miestelyje, o gretimame Naujasodžio kaime. Porą kilometrų nuo seniūnijos centro nutolusiame, ant Virintos upės kranto išsidėsčiusiame Naujasodyje didžiausia įžymybė ir yra šis dvaras. Aptarkime jo istoriją.

Pradžia ir Savininkai
Alantos dvaro pradžia siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Astikų laikus. Valdant Astikams Virintos upės vingyje ir buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai. Vėliau netoliese iškilo ir antrieji, mediniai rūmai. Besidomėdami dabar valstybės saugomo paveldo vertybės dvaro sodybos istorija ir keliaudami praeities takais, neabejotinai susitiktume su Grigorijumi Astiku, gyvenusiu 1535-1580 metais. Po G. Astiko mirties dvarą perėmė tuometė valdžia.
1598-1828 m. dvaras priklausė Radviloms. 1598 metais iš G. Bekešo ir O. Sanguškienės Alantą nupirko didikas Kristupas Radvila ir toliau kelis šimtmečius dvarą valdė ši giminė. Bet atėjo laikas ir Radvilų giminės pabaigai. Daugiausia dėmesio ir apkalbų sulaukdavo dvare Kristupo Radvilos įkurta alchemijos ir medicinos laboratorija.
Pac-Pomarnackiai ir Kiti Savininkai
1828 metais dvarą nupirko lenkas dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis. Po dvarininko mirties dvarą perėmė augintinis, pusbrolio sūnus. Paskutiniu Alantos dvaro savininku iki I pasaulinio karo buvo Tadeušas Pac-Pomarnackis. 1828 m. Alantą nupirko didikas Pac-Pomarnackis, kurio šeima XIX a. antroje pusėje iš mūro ir akmenų pastatė Alantos dvarą.
Tarpukario Alantos dvaro savininkas Balys Sližys (buvęs ūkio ministras) nuvertė buvusį keturaukštį Alantos dvaro bokštą, o keičiant stogą neliko ir trijų bokštelių, puošusių dvaro fasadą. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu rūmai tapo Susisiekimo ministro Balio Sližio nuosavybe.

Dvaro Architektūra ir Pokyčiai
Šis dvaro pastatas - jau trečiasis, statytas 1853 metais. Dar kartą atsigręžus atgal į praeitį būtų galima pamatyti, kaip atrodė 1853 metais Pac-Pomarnackių Alantoje pastatyti nauji, išskirtinių bruožų, italų vilos stiliaus rūmai su apžvalgos bokštu. Neoromaninių bruožų dvaro rūmai italų vilos stiliaus, su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais puikiai išsaugoti iki mūsų dienų. Fasadui negailėta papuošimų: gausu arkučių, puošnių karnizų.
Išlikusiose nuotraukose matyti, kaip turtingai buvo dekoruotas bokštas, savo išvaizda primenantis vieną iš Rietavo Oginskių rūmų bokštų. Keturių aukštų bokštą Alantos dvaras turėjo iki 1928 metų. Marmurą rūmų kolonoms plukdė net iš Suomijos ir į vietą gabeno jaučių kinkiniais. Vasaros rezidencijos rūmai, primenantys Italijos vilą, pastatyti su keturių aukštų apžvalgos bokšteliu. Jame įrengta aštuonkampė apžvalgos aikštelė.
Alantos dvaro pastatai keletą kartų restauruoti: meniškai išdažyta rūmų išorė, pakeistas skardos stogas ir langai, trinkelėmis išgrįstas takas ir kelias. Beje, ateityje puoselėjamos viltys atstatyti Alantos dvaro rūmų bokštą tokį, koks jis buvo anksčiau. Akštuonkampis bokštelis-belvederis šliejasi prie dvaro pastato vakarinio fasado. Nuo 1853 iki 1928 m. Alantos dvaras, Parko g.
Dvaro Interjeras ir Aplinka
Deja, neišliko šį dvarą garsinusio turtingo interjero: ištaigingų baldų, žvakių sietynų, rytietiško stiliaus menių, porceliano kolekcijų. Alantos dvaras garsėjo savo turtingu interjeru. Aplink Alantos dvaro rūmus buvo gražus parkas, veja. Rūmų kambariuose buvo galima grožėtis įvairių raštų parketo grindimis, brangiais kilimais, įspūdingais tapetais ar apmušalais dekoruotomis sienomis. Atvirų ugniakurų dvare nebuvo, namą šildydavo aukštos krosnys. Didžioji menė įrengta pirmame rūmų aukšte. Rūmuose buvo įrengta įvairių specialių kambarių.
Pavyzdžiui, Pac-Pomarnackių šeimos kambarys su nuotraukomis ir paveikslais, atskiras kambarys dviem Tadeušo Pac-Pomarnackio protėvių portretams. Tolimųjų Rytų kambarys buvo įrengtas kaip kinų stiliaus arbatos kambarys su turtinga keramikos ir žibintų kolekcija. Anot senos dvaro virėjos Elenos Bratkauskaitės, šis kambarys buvo vadinamas japonišku, o patarnaudavo svetimtaučiai. Iš tos rūmuose sukauptos vertybių gausybės beveik nieko neliko. Tik supamasis krėslas - vienintelis nuo anų laikų nepakitęs baldas - ir originalios didelio valgomojo stalo kojos.
Puiki buvo ir dvaro aplinka. Žinoma, jog rūmų statybai iš visur buvo privežta ypač daug akmenų. Parke, kuris iki šių dienų gražiai tvarkomas ir jaukus, augo egzotiškų augalų. 1870 metais pasodintas mišriojo stiliaus peizažinis 6 hektarų dvaro parkas. Tris tvenkinius su gulbėmis supa daug vietinių medžių rūšių. Yra ir egzotinių augalų: vakarinių tujų, totorinių, ginalinių ir sidabrinių klevų, baltųjų tuopų, paprastųjų kaštonų, juodavaisių aronijų, baltųjų sedulų, vengrinių ir paprastųjų alyvų, lenktašakių forzitijų.
Dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis dvaro parkui išmonės nepagailėjo. Parke suformuotos medžių alėjos, iškasti trys netaisyklingų formų tvenkiniai. Medžiai sodinti taip, kad augant jų kamienai susijungtų ir sudarytų vieną didingą puokštę. Be vietinių medžių, netrūksta ir egzotinių augalų.
Sovietmetis ir Kultūrinė Reikšmė
Sovietinė žemės reforma likvidavo Alantos dvarą ir įsteigė tuose rūmuose žemės ūkio mokyklą. Sovietmečiu dvare veikė žemės ūkio mokykla. Nuo 1959 iki 1973 metų Alantos dvaro rūmų pastate veikė žemės ūkio mokykla, gyveno dėstytojai ir moksleiviai. Vėliau dvaro sodyba, kuri yra valstybės saugoma paveldo vertybė, buvo pritaikyta kultūrinėms reikmėms.
Bent kelios dvaro menės yra skirtos Alantos dvaro muziejui-galerijai, kur nuolatos rengiamos parodos. Alantos dvaro muziejus - galerijaParko g. Senieji mediniai dvaro laiptai veda į Elvyros Satkūnaitės vardo biblioteką, kur saugomas ir vienintelis išlikęs autentiškas šio dvaro baldas - supamasis krėslas. Biblioteka dabar vadinama Molėtų krašto šviesuolės, ilgametės bibliotekininkės Elvyros Satkūnaitės vardu.
2015 m. birželio 26 d. Alantos dvare atidaryta Vaidoto Žuko meno galerija. Ją įsteigė Molėtų rajono savivaldybė ir Alantos technologijų ir verslo mokykla (Alantos TVM). Ekspozicijoje - dailininko V. Žuko dovanotų 150 kūrinių: aliejinė ir mineralinė tapyba, koliažai, piešiniai, glazūruoti reljefai ir keramikos pano. Dvaro salėse įdiegta galerinė šviesų instaliacija, apsaugos sistema.
2017 m. Dvaro II aukšte veikia iš Alantos krašto kilusio Palaimintojo T. Matulionio muziejus. Ekspozicijoje eksponuojami vyskupo kankinio laiškai iš sovietinių kalėjimų, tremčių, kiti dokumentai. Tarp vertingiausių T. Matulionio muziejaus relikvijų - iš Solovkų konclagerio vyskupo parsivežti akiniai, laikrodis, barzdaskutė, rožančius, Mordovijos tremtyje paties išdrožtas altorėlis, iškarpyti Kalėdų žaisliukai, bambukinė lazda, kuria vyskupas pasiremdavo sovietinio Birštono ir Šeduvos tremtyje (1956-1962).
Dvaro didybę mena eksponuojamos XX a. pradžios interjero nuotraukos. Vaidoto Žuko meno galerija Alantos dvare atidaryta 2015 m. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio ekspozicija dviejose antrojo aukšto menėse atidaryta 2018 m., nes Alanta šios didžios asmenybės, gyvenimą pašventusios tiesai ir Dievui, kraštas. Etnografinę ekspoziciją, įkurtą dar 1968 m., dvarui paliko garsi Alantos krašto bibliotekininkė Elvyra Satkūnaitė. Šalia eksponuojama medžio drožėjo Jono Matelionio unikali drožinių bei etnografinių-techninių įrenginių modelių kolekcija.
Šiandien visose dvaro salėse kartu su šiuolaikinio dailininko kūriniais eksponuojamos padidintos Alantos dvaro įkūrėjų salių nuotraukos (100×150 cm). Alantos dvare, parodų salėse pastoviai keičiamos ekspozicijos, čia savo darbus eksponuoja Lietuvos ir užsienio kūrėjai. Alantos dvaro rūmuose yra Naujasodžio - VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos biblioteka. Biblioteka turi atskiras patalpas abonementui, skaityklai, vaikų literatūrai. Įrengtas įspūdingas pasakų kambarys vaikams, muzikos svetainė jaunimui.
Alantos dvaras - tikras kultūros židinys. Veikiančiose ekspozicijose galima pamatyti menininkių grupės „Baltos kandys“ - drauge dirbančių šešių tekstilininkių darbus. Taip pat apžiūrėti nuolat veikiančią Jono Matelionio drožinių parodą. J. Matelionis kūrybingas žmogus, jis vienas iš nedaugelio Molėtų krašto Peterburgo armonikos muzikantų, ne kartą tapęs respublikinių ir Aukštaitijos konkursų, renginių laureatu.
Alanta - nuostabus Aukštaitijos gamtos kampelis Molėtų rajone. Jau pati kelionė iš Anykščių į kaimyninio rajono miestelį išduoda, kad nuobodžiauti nebus kada. Ko gero, pačiu kalvočiausiu keliu visoje Lietuvoje, vadinamu „Biržinka“, Alanta automobiliu - ranka pasiekiama.

Alantos Dvaro Sodybos Statiniai
Alantos dvaro sodybą, pastatytą 1858 m., sudaro 12 dvaro laikotarpio statinių bei jų liekanų, parkas ir vandens telkinių sistema. Dvaro rūmai yra istorizmo laikotarpio su ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Šiaurės ir Pietų kumetynai bei sandėlys yra romantizmo laikotarpio akmens mūro pastatai, kuriems yra būdinga liaudiškų ir stilistinių elementų jungtis.
- Arklidė: Pastatyta 1840 m., vieno aukšto pastatas, kurio šiaurinėje dalyje buvo įrengtos patalpos arkliams ir žirgams, o pietinėje - gyvenamosios patalpos arklininkams.
- Kluonas: Pastatytas XIX a. II pusėje, turėjo tris skirtingas įvažas. 1999 metais kluoną nusiaubė gaisras.
- Ledainė: XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje iškilęs vieno aukšto pastatas, atstojęs šaldytuvą.
- Parkas: Suformuotos medžių alėjos, iškasti trys netaisyklingų formų tvenkiniai.
- Pietų Kumetynas: Vieno aukšto pastato fasadą puošė keturių kolonų portikas. Viduje įrengti keturi identiški butai. Dalį patalpų užėmė skalbykla.
- Rūkykla: XIX a. pab. - XX a. pr. statytas vieno aukšto kvadratinis statinys.
- Sandėlis: Vieno aukšto statinio centrinėje dalyje buvo įrengti du atskiri prieškambariai, turintys atskirus įėjimus.
- Šiaurės Kumetynas: 1853 m. statytas iš akmens mūro. Pastatą puošia raudonų plytų langų apvadai, kelių eilių karnizas.
- Svirnas: XX a. statinys iš rąstų. 2001 metais svirną nusiaubė ugnis.
- Tvarto Liekanos: Autentiškas vieno aukšto pastato vidaus suplanavimas neišliko. 1999 metais tvartą nusiaubė ugnis.
- Tvoros Fragmentai: Iš visą dvaro sodybą juosusių ir nuo prašalaičių saugojusių vartų nedaug kas likę.
- Virtuvė: Stačiakampio formos statinys ties durimis puoštas kolonomis. Langai dekoruoti neogotikiniais karnizais.

Istoriniai Įvykiai
Prieš 200 metų pro Alantą ritosi reikšmingi istorijos įvykiai, čia traukėsi rusų armija ir žygiavo prancūzų armija į Rusijos gilumą. Nuo Daugpilio traukėsi generolo Vitgenšteino vadovaujama Rusijos kariuomenė, o ją sekė prancūzų II korpusas vadovaujamas maršalo Udino. Susikovęs su rusais prie Ukmergės, šis korpusas traukė paskui atsitraukiančius rusus per Alantą, Uteną, Zarasus, Breslaują Polocko link. Per Molėtus tada žygiavo III prancūzų korpusas, vadovaujamas maršalo Nėjaus.
Rusijos armija degino naikino visas maisto ir pašarų atsargas, kad prancūzai nepasinaudotų. Prancūzai, nors ir būdami savo sąjungininkų krašte, irgi plėšė dvarus ir kaimus. Dvarininkai iš savo dvarų bėgo į didesnius miestus, o valstiečiai ir mažų miestelių gyventojai slapstėsi miškuose.
Alanta ne kartą buvo nuniokota ir sugriauta Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų metais. Iš Sendvariu vadinamos senosios dvarvietės, kur stovėję Astikų ir Radvilų laikų dvaro rūmai, neliko nė akmens ant akmens, alantiškiai pasakoja, kad būtent ten esą užkasti senovės lobiai.
Alantos dvaras
Alantos vardo paminėjimo metinės
„Daugelyje leidinių ir straipsnių nurodoma, kad Alantos vietovė pirmą kartą paminėta 1436 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovojant su Švitrigaila. Iš tiesų 1436 m. birželio 28 d. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Alantos (Owantha) vardas, tačiau tai susiję visiškai su kitu istorijos faktu - su Žygimanto Kęstutaičio dokumentu, kuriuo jis patvirtino Vilniaus kašteliono Kristino Astiko dovio užrašymą žmonai Onai. Kristino Astiko žmonos Onos dovį sudarė du dvarai su kaimais: Deuklebiškis bei Alanta, suteikta jam Vytauto privilegija“ (Zukasalanta.lt). Alanta šiemet švenčia savo vardo pirmojo paminėjimo 580-ąsias metines (kai kurie šaltiniai teigia, kad ji buvo žinoma dar anksčiau - net nuo XIIIa).
Šiemet bus minimas 500 metų jubiliejus nuo LDK didiko, Abiejų Tautų respublikos valstybės ir karinio veikėjo, reformacijos platintojo ir globėjo Mikalojaus Radvilo Rudojo gimimo, ir 400 metų jubiliejus nuo jo provaikaičio, LDK didiko didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kristupo Jonušo Radvilos XI.
| Savininkų Pavardė | Valdymo Metai |
|---|---|
| Astikai | Nuo LDK laikų |
| Radvilos | 1598-1828 |
| Pac-Pomarnackiai | 1828 - I pasaulinis karas |
| Balys Sližys | Tarpukaris |
Alantos dvaras istorijos bėgyje ėjo iš rankų į rankas. Jį įsigiję didikai Pomarneckiai buvo paskutinieji dvaro valdytojai. Jie ėmėsi naujų dvaro rūmų statybų. Pomarneckių šeimos pastangomis prieš 150 metų vietoje senų pastatyti Lietuvos dvarvietėms nebūdingi vasaros rezidencijos stiliaus rūmai.