Aktyvus muzikos klausymasis turtina vaikų muzikinę kalbą

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba ji tampa matoma vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Įvairių kontekstų paskirtis

• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.

Esminiai gebėjimai

• Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
• Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
• Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
• Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.

Muzikos suvokimo modeliai

R. Girdzijauskienė savo knygoje ,,Vaikas, muzika, kūryba (2003) pabrėžia racionalųjį ir jausminį muzikos pažinimo modelius. Pirmuoju atveju vertinimo objektu pasirenkami muzikos pažinimo ypatumai ir muzikos raiškos priemonės, kaip antai: tempas, dinamika, melodija, ritmas, metras ir kt. Šio modelio šalininkų įsitikinimu, muzikos suvokimas turėtų skatinti mokinio intelektinę veiklą.

Apibūdindami muziką, mokinys turėtų įžvelgti idėją, įvardyti pavartotas raiškos priemones, aptarti muzikinio vyksmo ypatumus ir pan. Svarbiausias toks svarstymas apie muziką su ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais tikslas - lavinti klausos jautrumą, t. y. išgirsti muziką. Vertinant muziką šiuo būdu, svarbiausiu svarstymų objektu tampa emocinis turinys, vaiko patiriami išgyvenimai.

Autorė teigia, kad apie muziką galima kalbėti keletu aspektų. Pirmuoju atveju į muzikos kūrinį žiūrima iš muzikinės kompozicijos pozicijos, kai muzikos pažinimo bei suvokimo rezultatai ,,objektyvizuojami". Antruoju - išsakomi, įvardijami subjektyvūs išgyvenimai, patirti klausant muzikos. Tiek viena, tiek kita patirtis nepaprastai vertingos, mat tuo būdu vaikai mokomi įžvelgti ir racionalųjį, ir emocinalųjį muzikos pradus.

V. Matonio nuomone, kognytyvistai, pabrėždami vaiko kūrybinių gebėjimų ugdymą, siekia vaiko dvasios pasaulį visybiškai aktyvinti. Mat kuriant pasireiškia visos žmogaus dvasinio aktyvumo rūšys: pažinimas, vertinimas, kūrimas ir bendravimas.

V. Matonis pabrėžia asmenybės bruožus, kurie lemia muzikos suvokimą ,,vertinant šiuolaikinę didžiąją muziką, svarbiausiu kriterijumi kitąkart įsikloma laikyti kūrybiškumą, vaizduotę.

Pratinant vaikus iš mažumės prie vienokio ar kitokio pobūdžio muzikos, išskirtinas ankstyvosios vaikystės periodas, kuris kai kuriais bruožais siejasi su pirmykštės visuomenės sąmonės pasaulėjauta. Profesorius V. Matonis įsiklo jau nuo vaikystės klausytis kuo įvairesnės muzikos . Tai vadinama ikiestetinio vaiko įtraukimu į estetinę veiklą.

Autorius teigia , kad šiuo laikotarpiu apskritai klostosi pažintinis pasaulio vaizdas. Beveik iki trejų metų vaiko asmenybės bruožai tik formuojasi, ja tampama. Tad tikslingiau šį tarpsnį vadinti ikiasmenybiniu. Bendravimas su muzika ir jos elementais ikiasmenybiniu laikotarpiu lavina vaiko klausą, ugdo muzikalumą.

Autorius aprašo ir muzikalumo, muzikinių gebėjimų įtaką muzikos klausymo suvokimui. Daugelis tyrinėtojų naudoja diagnostinį tyrimą nustatant muzikinius gabumus pagal intonavimą, ritmo jautimą, harmonijos girdėjimą, atmintį.

J. Ragsas teigia, kad emocinis reagavimas į muziką, jos stiprus išgyvenimas yra svarbiausias muzikalumo bruožas.Todėl reikia manyti, jog nuo gebėjimo emocionaliai išgyventi muzikos kūrinį ne tik priklauso asmenybės muzikalumas, bet ir potraukis muzikai.

Apie muzikos klausymą E. teigia, jog muzikos ,,buvimas" klasės aplinkoje veikia muzikos suvokimą. Vaikai nėra itin drausmingi, teigia autorius; muzikos klausytis jie mokosi veikdami- bendraudami, judėdami, žaisdami.

Pirmuoju ir antruoju lygiu galima sugretinti prie meditatyvinį muzikos klausymo metodą. Tokios muzikos autorius įsiklo klausytis, kaip foną per darbelius, piešimo pamokas, skaitant, žiūrint skaidres ir t.t. Vaiko sąmonė itin jautri įvairiems aplinkos dirgikliams. Jei atmintin pateko garsai, kvapai, spalvos, judesiai vėliau išlieka visą gyvenimą.

Fonui tinkamą muziką pedagogas turi parinkti itin atidžiai. Rami, meditatyvinė muzika gali vaiką nuraminti, padėti susikaupti, suaktyvinti jo psichines galias. Judri, triukšminga muzika fonui nelabai tinka, nes ji atitraukia dėmesį.

Muzika, kaip iliustracija veikia žmogaus vaizduotę, kurdama įvairias vizijas. Vaikai puikūs fantazuotojai, todėl toks klausymo tipas jiems bene artimiausias. Jei pasiūlysim mokiniams paklausyti programinės muzikos tikrai sužadinsim vaizduojamąsias galias. Piešimas, eilių kūrimas skambant muzikai lavina vaizduotę.

Šis jausmų pakilimus ir atoslūgius. Jo jausmai yra vykdomi klausomos muzikos. Dažniausiai taip klausoma romantikos muzikos." - teigai autorius ir įsiklo pirminį muzikos klausymą pradėti nuo romantinės muzikos, kuri yra ,,lengviausiai klausoma tiek vaikystėje, tiek paauglystėje.

Kai žmogus, klausydamas kūrinio atpažįsta intonacinius vingius, ritmines struktūras, girdi tonacijų kaitą, suvokia kūrinio formą, geba sekti kompozitoriaus mintį, jis muzikos klausosi ketvirtuoju būdu. Šiam būdui E. įsiklo muzikos klausyme aktyvinimo metodus.

E. pateikia formulavimą - kaip organizuoti muzikos klausymąsi?. Autorius teigia, jog muzikos, kaip ir bet kurios kitos kalbos, suvokimas yra grįstas atpažinimu.

Muzikos klausyme vyrauja aktyvaus muzikos klausymo modelis, kuris smulkiai pristatomas žurnale ,,Švirblis takas" (1995, nr. 2.3. Šis modelis E. Škos muzikos klausymo programoje. Šis modelis - eksperimentinis. Šis efektyvumas priklauso ir nuo pedagogo kūrybinių galių ir mokėjimų jomis operuoti.

Kūrybinės užduotys buvo įterptos į E. Pamokos pradžioje pateiktos E. Kūrybinėms užduotims atlikti reikalingos raiškos priemonės. Pamokos pradžioje, skambant muzikai, naudojami aktyvinimo metodai (E. Šiam muzikos kūriniui, įsikloma mokiniams spontaniškai improvizuoti (kūno perkusijos, perkusiniai instrumentai (padalinti ant kiekvieno suolo), vaidinti (judesiai).

Mokiniai improvizuoja, naudodamiesi patirtimi ir muzikos kūrinio įtaka. Pedagogas stebi pradinę improvizavimo stadiją. Mokiniai pirmiausiai įstengtų improvizuoti tik ketvirtinėmis ar aštuntinėmis natomis, kūno perkusijos gali būti labai primityvios - tik plojimas arba trepsėjimas. Lavėja mokinio improvizavimo įgūdžiai, klausomas kūrinys jau ne kaip fonas, o įgauna prasmę, naudojant tam tikras raiškos priemones. Pedagogas įvertina mokinių gebėjimą naudoti kūrybą- improvizavimą, o taip pat kaip naudoja raiškos priemones.

Humanistinėje pedagogikoje, vienas iš svarbiausių aspektų- mokinių raišką pamokoje. Meniniame ugdyme šis aspektas turi yptingą reikšmę, nes mene bene daugiausia galime naudoti raišką. Kūrybinės užduotys pamokoje suteikia galimybę dar labiau plėsti mokinio raiškos patirtį. Šis mokinių aktyvumą pamokoje. Čia mokinių asmeninės patirties sklaidą.

Svarbu buvo atskleisti mokytojos mokymo tikslus, uždavinius, idant tai įtakotų muzikos klausymo efektyvumą. Taip pat buvo nuspręsta apklausti, kokie metodai naudojami dažniausiai- įsivertinimas pateikia pedagogo kompetenciją, mobilumą. Pedagogo darbo stažas suteikia patirties ir skatina ieškoti vis naujesnių mokymo metodų.

Tyrimo eigoje ištirta, kokį vadovėlį ar metodiką mokytojai mieliau pasirenka. Škos pateiktą metodiką bei vadovėlį. Kadangi tyrimas rėmėsi psichologų jau ištirta 3-5 min. optimaliausia muzikos klausymo laiko sąvoka, tai pakartotinai ištirtas mokytojos požiūris šiuo aspektu.

Literatūros šaltiniai teigia, jog jau senokai tiriamas muzikos klausymo aktyvinimo galimybis būdas. Tyrime buvo tirta ar visi muzikos pedagogai žino ir naudoja muzikos klausyme aktyvinimo metodus. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog daugiau nei pusę apklaustųjų pedagogų muzikos klausymą naudoja kaip foną arba pateikia reproduktyvinio tipo užduotis, t.y.

Tikslingas pedagogo pamokos planavimas visuomet privalo numatyti pamokos bendrą ir atskirą veiksenų tikslą. Šiuo tyrimo klausimu buvo ištirta mokytojos nuostata, apibendrinanti muzikos klausymo tikslą. pedagogo darbo stažas ir turima patirtis daro poveikį muzikinio ugdymo kokybei, t. y. pedagogo metodų pasirinkime vyrauja E. pedagogo muzikos klausymo laiko pasirinkimas, beveik atitinka tyrimu patvirtintą 3-5 min.

Darbe iškelta hipotezė- kad taikant kūrybines užduotis, įmanoma skatinti muzikos klausymą. Tyrimas pradėtas ketvirtosiose klasėse. Šis modelis. Pirmasis tyrimo etapas vyko keturis mėnesius. Tyrimo pabaigoje buvo pateikta anketinė apklausa tiriant kaip keitėsi mokinių interesas muzikos klausymui pamokoje taikant kūrybines užduotis. Šis.

Mokinių interesas muzikos klausymui

Anketinėje apklausoje norėta ištirti respondentų interesą muzikos klausymui pamokoje. Kontrolinė grupė naudojo tik E. Škos muzikos klausymo aktyvinimo užduotis. Eksperimentinėje grupėje mokiniai naudojo kūrybines užduotis, kurios įterptos į E. Šis sistemą.

Norėdami išsiaiškinti mokinių interesą klausytis muzikos pamokoje buvo pateiktas klausimas. Tyrimo rezultatai pirmajame pjūvyje leidžia daryti prielaidą, kad eksperimentinės grupės mokiniai 35% mieliau klausosi muzikos pamokoje, nei kontrolinės grupės mokiniai. Antrajame pjūvyje kontrolinės ir eksperimentinės grupių interesas taip pat žymiai skiriasi- kontrolinėje grupėje yra net neigiamų atsakymų.

Šis poveikis muzikos klausymo skatinimui pamokoje. Ketvirtoje klasėje muzikos klausymosi motyvacija itin svarbi. Tyrimo eigoje buvo numatyta ištirti mokinių muzikos klausymo motyvaciją.

Kaip rodo tyrimo duomenys, kūrybinės užduotys, taikomos eksperimentinėje grupėje teikia muzikos klausymo motyvacijos galimybes. Šiasi (18% daugiau) eksperimentinės grupės motyvacija muzikos klausymui. Šis muzikos kūrinys sociokultūrinę sklaidą. Masiausias muzikos klausymo žanras- šiuolaikinė pop, rok ir kt muzika. Tyrimo duomenys eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėje žymiai skiriasi. Šiai muzikai.

Aktyvinant muzikos klausymą- svarbus aspektas- ritminiai judesiai. Apie jų efektyvumą muzikos klausyme jau seniai nagrinėjama Lietuvos pedagogų darbuose. Todėl galime daryti prielaidą, kad ritminiai judesiai bus dar efektyvesni jei naudosime kūrybines užduotis, leisime mokiniams patiems kurti klausomo muzikos kūrinio ritminį paveikslą, naudojant kūno perkusijas.

Eksperimentinėje klasėje buvo naudojami ritminiai judesiai t. y. kūno perkusijos, kurios vertinamos per mokinio patirties prizmę. Mokiniai patys rinkosi ar ploti, ar spragsėti, ar trepsėti... Kontrolinė grupė ritmavo (ritmas užrašytas lentoje) pagal E.

Šis (skirtumas tarp pirmo ir antro pjūvio 22%) leidžia teigti, jog naudoti kūrybines užduotis ritminiams paveikslams kurti- tai tikrai efektyvu. Šiu jį reikia kuo intensyviau skatinti ir ugdyti. Šiuos muzikos kūrinio nuotaikas, intonacijas, dermę...

Kontrolinėje grupėje pagal E. Škos metodiką pirmiausia muzikos kūrinys yra aptariamas, t.y. apibūdinama jo emocinė būsena. Škos aktyvinimo užduotyse pateikiama galimybė muzikuoti ,,įsivaizduojamais" instrumentais. Naudojant kūrybines užduotis (eksperimentinėje grupėje) mokiniams buvo įsikloma improvizuoti perkusiniais instrumentais. Šios muzikos. Šiuos instrumentus mokiniai turėjo ant kiekvieno suolo.

Respondents apklausa (pirmajame pjūvyje) kontrolinėje ir eksperimentinėje grupėse žymiai skiriasi- teigiamai atsakiusiųjų kontrolinėje grupėje yra per pusę mažiau nei eksperimentinėje. Muzikos kūrinio trukmė taip pat labai svarbi pradinukui. Klausantis muzikos, dėmesys produktyvus būna apie 3-5 minutes.

Kontrolinės ir eksperimentinės grupių tyrimo rezultatuose galima išskirti 0min. ir 15 min. skalę. Kontrolinės grupės mokiniai pateikė atsakymus, jog visai nenori klausytis muzikos pamokoje. Taikant kūrybines užduotis eksperimentinėje grupėje, antrajame tyrimo etape atsakymo, jog nereikia klausyti muzikos, nėra. Eksperimentinės grupės atsakymai, jog norėtųsi muzikos klausytis muzikos pamokoje net 15 min.

Šiuo tyrimo etapu ištirta mokinių klausomo muzikos kūrinio suvokimo kokybė bei sociokultūrinė muzikos klausymo sklaida. Pasirinkti trys mokiniai iš kontrolinės klasės (Karolis, Rapolas, Dagna) ir trys iš eksperimentinės (Evelina, Justė, Rytis). Tyrime specialiai buvo atrinkti mokiniai nelankantys muzikos mokyklos, skirtingų socialinių sluoksnių- tėvai turintys aukštąjį išsilavinimą ir tik vidurinį, baigę muzikos mokyklas ir visai nelankę, tėvai, kurie muzikuoja kartu su vaiku ir tie, kurie nedaro to ir t.t.

Šis tyrimo etapas buvo vertinamas balais. Šiasi. Ypatingai ryškūs eksperimentinės grupės mokinių teigiami rezultatai( Rytis kūrybines užduotis atliko 100%). Šis taikymu, muzikos klausymo skatinimu pradinėse klasėse. Šiau naudojo pamokoje kūrybines užduotis. Galima daryti prielaidą, kad tėvų išsilavinimas ir muzikinė patirtis nedaro įtakos muzikos klausymo pomėgiui pamokoje.

Buvo apklausti ketvirtų klasių tėveliai. Anketoje pateikti klausimai atskleidė moksleivių sociokultūrinę veiklą , taip pat tėvelių suvokimą apie muzikos klausymo reikalingumą. Buvo apklausti 62 tėvai, 30 tėvų iš kontrolinės grupės ir 32 tėvai iš eksperimentinės grupės.

Norėta ištirti , ar daro poveikį muzikos klausymo skatinimui tėvų išsilavinimas. Šiuo klausimu nustatytas tiriamasis preliminarus intelektas, kuris galėtų paveikti tyrimo išvadas. Be to ši tyrimo dalis leis apsisipręsti pasirinkti papildomam tyrimui mokinius iš įvairių išsilavinimo sluoksnių.Tyrimo rezultatai pabrėžė respondentų aukštąjį išsilavinimą. Šis poreikio muzikai.

Tėvai, kurie lankė muzikos mokyklas ar šiaip mėgsta muzikuoti, daro poveikį vaiko motyvacijai klausyti muzikos namuose. Tyrimas pateikia informaciją,jog daugiau nei pus...

tags: #aktyviai #muzikuojant #turteja #vaiku #muzikines #kalbos