Akcijų paveldėjimas nuosavybės teisės aspektu Lietuvoje

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.

Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Pagal jame nurodytą bendrąją taisyklę turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, teisę gauti jos pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo. Taip pat - kitas įstatymų nustatytas teises.

Akcijos įgytos po santuokos: taikytinos teisės normos

Taigi, jei sutuoktiniai neturi vedybų sutarties, o įmonės akcijos yra įgytos po santuokos sudarymo, jos yra bendroji jungtinė nuosavybė, nebent vienas iš sutuoktinių jas įgijo asmeninės nuosavybės teise, pavyzdžiui, už asmenines lėšas. Asmeninės lėšos gali būti santaupos turėtos iki santuokos, gautos paveldėjimo ar dovanojimo būdu arba pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą.

Kadangi akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, disponuoti akcijomis, pavyzdžiui, perleisti jas, gali tik abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Aiškinant šį teisės normų taikymą teismų praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo-pardavimo sutarties šalims: pirkėjui - pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamos akcijos priklauso pardavėjui. Pastarasis turi pareigą atskleisti šią informaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad santuokos metu gaunami dividendai yra bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, ar akcijos įgytos prieš santuoką, ar santuokos metu.

Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis akcijos savininkas yra identifikuojamas pagal įrašus atitinkamuose dokumentuose. Nematerialios akcijos savininku laikomas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, o materialios - akcijoje nurodytas asmuo. Be to, remiantis įstatymuose įtvirtintu reikalavimu, uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, kuris yra pateikiamas Juridinių asmenų registrų tvarkytojui.

Taigi, akcijų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra akcininkas Akcinių bendrovių įstatymo prasme. Akcininko teises vienasmeniškai įgyvendina tas sutuoktinis, kuris yra įregistruotas kaip akcininkas.

Jei abu sutuoktiniai yra UAB akcininkai ir asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose nurodyta, kad vienam priklauso 10 proc. akcijų, o kitam - 90 proc., tiek 10 proc. tiek 90 proc. akcijų yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė lygiomis dalimis. Tačiau akcininko teises kiekvienas sutuoktinis įgyvendina atitinkamai jo turimų akcijų skaičiui.

Jei sutuoktiniai nori, kad 10 proc. ar 90 proc. akcijų priklausytų jiems asmeninės nuosavybės teise, jie turi akcijas pasidalinti. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant.

Taip pat sutuoktiniai dar prieš įsigydami akcijas gali sudaryti vedybų sutartį ir joje nusistatyti visišką ar dalinį turto atskirumo režimą. Be to, galima susitarti, kad įgyjami vertybiniai popieriai bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat aptarti dividendų nuosavybės formą.

Paveldėjimo tvarka ir dokumentai

Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.

Terminas palikimui priimti ir vieta

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmens mirčiai prilyginamas ir asmens paskelbimas mirusiu įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra data, kai fizinis asmuo miršta arba data, kurią įsiteisėja teismo sprendimas pripažinti asmenį mirusiu (arba data, kuri nurodyta teismo sprendime kaip mirties data). Šis momentas svarbus, kadangi nuo jo pradedami skaičiuoti terminai palikimui priimti. Pagal Civilinį kodeksą (CK) įpėdinis palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Šios vietos nustatymas svarbus todėl, kad pagal ją yra atliekami su paveldėjimu susiję notariniai veiksmai. Tai vienintelė išimtis, kai asmenys negali rinktis notaro, o turi rinktis pagal LR teisingumo ministro nustatytą tvarką. Paskelbto mirusio asmens mirties vieta laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta.

Tačiau, jeigu paskirto notaro biuro vieta Jums yra nepatogi tvarkytis paveldėjimo turto dokumentus (tolimas atstumas ir pan.) galite kreiptis į Notaro rūmus su prašymu, kad mirusiojo paveldėjimo byla būtų vedama kitame notaro biure, kuriame Jums būtų patogiau tvarkytis paveldimo turto reikalus. Tokį prašymą patenkinus, byla bus vedama Jūsų pasirinktame notaro biure.

Palikimo priėmimo būdai ir kainos

Tam, kad asmuo įgytų palikimą, jis turi jį priimti. LR CK 5.50 str. nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra du:

1. kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti;
2. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Faktinis turto priėmimas pradėjus paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti iš esmės apsunkina patį paveldėjimo procesą. Kadangi įpėdiniui norint paveldėti turtą ir jį VĮ Registrų centre įsiregistruoti nuosavybės teise (savo vardu) prieš tai tenka kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad palikimą tikrai priėmėte faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais (pvz. gyvenate paveldimame name, mokate mokesčius, naudojatės palikėjo daiktais, jais disponuojate ir pnš.). Šis procesas gan ilgai užtrunka ir bus dar brangesnis jei papildomai naudositės teisininkų paslaugomis, kad suruoštų reikalingus dokumentus teismui. Taigi, šitas būdas yra priimtinas tik tuo atveju, jei įpėdinis praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą ir palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Teismui nustačius juridinį faktą, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, įpėdinis vis tiek turės kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Taigi, vis dėl to lengviausias ir tiesiausias kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą iš kart kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.

Palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus trijų mėnesių terminui. Nurodytas terminas gali būti pratęstas, tik jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdinis, pageidaujantis, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas, turi kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis.

Svarbu pažymėti, kad įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali jį priimti ir nesikreipdamas į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti įpėdiniai, priėmę palikimą (tuo atveju, jei jau kuris nors iš įpėdinių yra priėmęs palikimą ir užvedęs paveldėjimo bylą notaro biure).

Už pareiškimą apie palikimo priėmimą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimo dydis. Tačiau jei dar prašysite, kad Jums išduotų liudijimą, jog Jūs esate įpėdinis, su kuriuo galėsite rinktis visus reikalingus dokumentus Jums tai papildomai kainuos nuo 20 iki 30 Lt. Taip pat notaras turi teisę paimti 30 Lt mokestį už duomenų perdavimą Centrinei hipotekos įstaigai Testamentų registrui. Ir galiausiai Jums kelis litus kainuos kompensacijos už patikrą registruose ir spausdinimas. Taigi viso, kad priimtumėte palikimą ir užsivestumėte paveldėjimo bylą notaro biure, Jums gali kainuos apie 120 Lt.

Kam priklauso palikimas ir kokių dokumentų reikia

Pagal LR CK 5.11 straipsnį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1. pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Remiantis šiuo straipsniu kiekvienos žemesnės eilės įstatyminis įpėdinis paveldi, tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.

Pažymėtina, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta teisė palikėjo vaikaičiams paveldėti atstovavimo būdu tuo atveju, kai nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Tai reiškia, kad jeigu Jūsų tėvas ar motina yra mirę, Jūs turite teisę po senelio/senelės mirties paveldėti tą dalį palikimo, kurią butų paveldėję Jūsų tėvas/motina jei būtų gyvi. Ši norma galioja tuomet, jei Jūsų senelis/senelė mirė po 2001-07-01, nes tik nuo tada įsigaliojo dabar galiojantis CK, kuris numato šią atstovavimo teisę.

Taip pat svarbu pažymėti CK 5.58 straipsnį „Teisės priimti palikimą perėjimas“, kuris numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams.

Paduodant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ar priimant palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu - už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu. Ir ne tik už tuos skolinius įsipareigojimus, kurie žinomi, bet ir už nežinomus, jeigu tokių paaiškėtų ateityje.

Įpėdiniai, kurių priimamas palikimas yra apsunkintas skolomis arba gali būti nežinomų skolų, gali paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą notaro biure, pareikšti, kad pageidauja priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir tokiu būdu už palikėjo skolas atsakyti tik paveldėtu turtu. Tokiu atveju, notaras nedelsiant išduoda vykdomąjį pavedimą su kuriuo turite kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiantį antstolį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kurį vėliau turėsite pristatyti notarui, kad juo remiantis būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Jei įpėdinių yra keletas ir bent vienas iš jų palikimą priėmė pagal apyrašą, tai visi kiti įpėdiniai, nesvarbu, kokiu būdu jie priėmę palikimą, laikytini priėmusiais palikimą pagal apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Aukščiausiojo teismo teisėjai mano, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia įpėdinių nuo atsakomybės. Įpėdinių paieškos sistemos nėra, todėl įpėdiniai turi patys atvykti pas notarą. Notaras neprivalo dirbtinai ilginti terminus kitų įpėdinių naudai. Todėl žemesnės eilės įpėdinis gali priimti palikimą ir per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jei vėliau atsiras aukštesnės eilės įpėdinių, tai jie teismo keliu galės nuginčyti paveldėjimo teisę.

Įpėdinis pateikdamas pareiškimą, kartu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius palikėjo mirties faktą (mirties liudijimą), paveldint pagal įstatymą - giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus), paveldint pagal testamentą - ir testamento originalą. Prieš užvedant paveldėjimo bylą, kiekvienu atveju notaras patikrina duomenis Gyventojų registro tarnyboje ir Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre.

Taigi, jeigu nežinote ar mirusysis yra sudaręs testamentą, ši informacija bus patikrinta. Tačiau duomenys yra teikiami tik nuo 2001-07-01. Apie anksčiau sudarytą testamentą, jeigu jis sudarytas kitame notaro biure, ne tame kuriame yra vedama byla, notaras duomenų neturės.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK paveldėjimo teisės normas palikimo negalima priimti dalimis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau prieš išduodant paveldėjimą, įpėdinis gali nurodyti notarui, kad nepageidauja tvarkytis tam tikro turto įforminimą ir prašyti, kad išduotų paveldėjimo teisės liudijimą tik į tam tikrą konkretų turtą.

Arba jeigu yra keli įpėdiniai ir jie nori tik tam tikro konkretaus turto, pvz. vienas nori paveldėti butą, o kitas - žemės sklypą, tuomet jie gali dalintis paveldimą turtą. Tokiu atveju reikia abiems įpėdiniams priimti palikimą, suėjus terminui jį paveldėti (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) ir iš kart, geriausia tą pačią dieną (kol neįsiregistravo nuosavybės teisės VĮ Registrų centre), pas notarą sudaryti paveldėto turto pasidalijimo sutartį. Tokiu atveju įpėdiniai sutaupytų laiko ir pinigų, nes nereikėtų po to, kai įsiregistruotų nuosavybę, sudaryti kito sandorio (pirkimo - pardavimo, dovanojimo ar mainų sutarties).

Palikimo atsisakymas, nepriėmimas arba teisių perleidimas

Įpėdiniai gali ne tik priimti palikimą, bet ir jo atsisakyti. CK 5.60 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdiniai (tiek testamentiniai, tiek įstatyminiai) gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį pareiškimą galima paduoti bet kuriame notaro biure (tik reikia turėti reikalingus dokumentus: pasą arba asmens tapatybės kortelę, mirties, gimimo, santuokos liudijimų kopijas). Už pareiškimą apie palikimo atsisakymą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimas.

Pažymėtina, kad neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Jeigu atsisakoma, tai atsisakoma viso palikimo. Tačiau jei įpėdinis terminą praleido ir palikimo priimti nenori, jis gali kreiptis į notaro biurą ir po trijų mėnesių su pareiškimu, kad palikimo nepriėmė.

Kadangi palikimo atsisakymas kitų asmenų naudai jau yra disponavimo turtu, sudarančiu palikimą, sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas, todėl pagal šiuo metu galiojantį CK įpėdinis negali atsisakyti palikimo kitų asmenų naudai.

Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris. Tačiau įpėdinis gali priimti palikimą ir kol dar negavo paveldėjimo teisės liudijimo savo paveldėjimo teises gali padovanoti arba parduoti konkrečiam asmeniui. Šią sutartį ruošia ir tvirtina notaras.

Kokiomis dalimis įpėdiniai paveldi turtą

CK 5.68 straipsnis reglamentuoja paveldimo turto teisinę padėtį. Kai yra keli įpėdiniai, jie paveldi palikėjo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal tai kiek įpėdinių yra (pvz. 3 vaikai - paveldi visi po 1/3 dalį), jei testamente nenustatyta kitaip.

Tačiau, jei testatorius yra paskyręs konkretų turtą konkrečiam įpėdiniui, arba nurodęs, kad turtas turi būti padalytas kitaip, turi būti vykdoma testatoriaus valia. Tokiu atveju, įstatymo nustatytos palikimo pasidalijimo taisyklės netaikomos.

Paveldėjimas tarp sutuoktinių reglamentuojamas specialiomis normomis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi 1/4 dalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (pvz. 2 vaikai ir sutuoktinis - sutuoktinis paveldi 1/4 dalį, o vaikai 3/4 dalis lygiomis dalimis, t.y. po 3/8 dalį). Jeigu įpėdinių trys ar daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais (pvz. 4 vaikai ir sutuoktinis - visi paveldi po 1/5 dalį). Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad tai kas įgyta santuokos metu, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise ir/ar iš bendrų lėšų, pusę turto jau ir taip priklauso sutuoktiniui. Taigi jam yra išduodamas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį turto, o kita pusė, paveldima kaip nurodyta aukščiau.

Už teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo likusiam sutuoktiniui, taip pat už mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimą imamas nuo 20 iki 50 Lt. mokestis.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimas

Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Dėl šios priežasties įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Jeigu įpėdinis priėmęs palikimą, tai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jis gali kreiptis į notarą bet kada, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iš banko. Norit gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi pateikti notarui mirusiojo turto dokumentus (išrašus ar pažymėjimus iš VĮ registrų centras, registracijos liudijimus, sutartis, pažymas iš banko ir kt. pagal tai koks turtas buvo mirusiojo nuosavybė). Jei neturėsite kokių nors reikalingų dokumentų, juos galima užsisakyti tiesiogiai pas notarą arba gauti VĮ registrų centre (tačiau tai papildomai kainuoja).

Paveldimo turto mokestis pas notarą priklauso nuo turto vertės ir jo rūšies (už nekilnojamuosius daiktus - 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1 000 Lt, už piniginių lėšų paveldėjimą - 20 Lt, už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į kitą turtą nuo 20 iki 100 Lt.

Svarbu pažymėti, kad norint padaryti užsakymą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui nebereikia vykti į VĮ Registrų centrą. Visus turto dokumentus turite pateikti į notaro biurą, kuriame bus padaromas užsakymas ir sutartu laiku išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Pagal šiuo metu galiojančius VĮ Registrų centro įkainius, duomenų tikslinimas (kuris yra reikalingas norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą) vienam objektui kainuoja 12,50 Lt plius 10 Lt už juridinio fakto įregistravimą. Mokestis imamas priklausomai nuo įpėdinių ir objektų skaičiaus, pvz. 2 objektai ir 2 įpėdiniai, tuomet už duomenų patikslinimą reikės sumokėti taip: 12,50 x 2 + 10 x 2 + 10 x 2, viso: 65 Lt). Šis mokestis mokamas VĮ Registrų centrui, tačiau jį surenka notarai.

Paaiškėjus, kad palikėjui priklausė daugiau turto, nei nurodyta išduotame paveldėjimo teisės liudijime, įpėdiniams išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo pirmojo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Tokiu atveju reikia į kreiptis į notaro biurą ir pranešti apie papildomo turto atsiradimą bei pristatyti to turto nuosavybės dokumentus, kad notaras galėtų i...

Mokesčiai paveldėjus turtą

Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą:

• Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
• VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
• Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.

Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.

Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą. Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.

Reikia įvertinti būstą, ar padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus?

Akcinių bendrovių akcijos

Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo.

Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro.

tags: #akcijos #nuosavybes #momentas #paveldejimo #teismas