Automobilių aikštelės įrengimo reikalavimai prie gyvenamojo namo

Planuojant statyti ar rekonstruoti gyvenamąjį namą, svarbu atkreipti dėmesį į automobilių aikštelės įrengimo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrina ne tik patogų naudojimąsi automobiliu, bet ir saugumą, higieną bei aplinkosaugą. Lietuvoje automobilių aikštelių įrengimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kurių laikymasis yra privalomas.

Automobilių stovėjimo vietos išmatavimai

Pagrindiniai teisės aktai ir reikalavimai

Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“

Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.

Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.

Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų.

  • Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
  • Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
  • Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv.
  • Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
  • Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m. didesniam kaip 140 kv.
  • Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.

Atstumų reikalavimai

Atstumų reikalavimai yra svarbūs siekiant užtikrinti gyventojų komfortą ir saugumą. Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.

Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.

Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas. Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.

Atstumai iki kaimyninio sklypo

Vilniaus miesto savivaldybės reglamentavimas

Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi papildomus reikalavimus automobilių stovėjimo vietoms. Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan.

Stovėjimo Vietų Skaičiaus Koeficientai Vilniaus Mieste

Vilniaus miesto savivaldybės teritorija suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai. Tai leidžia lanksčiau reguliuoti stovėjimo vietų poreikį, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus.

Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai Vilniaus mieste:

Zona Mažiausias koeficientas Didžiausias koeficientas Pastabos
1 (Senamiestis) 0.25 0.5 (1 požeminei vietai) Galima įrengti papildomų antžeminių vietų
2 0.5 (galima sumažinti iki 0.25 sumokėjus mokestį) - Mokestis už neįrengtą vietą: 4000 EUR
3 - - Mokestis už neįrengtą vietą: 2000 EUR
2.1 (Naujasis centras) - - Brangiausias mokestis už vietų skaičiaus mažinimą

Lygiagretus parkavimas – tinkami atstumai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie reikalavimai gali keistis, todėl prieš pradedant statybos darbus būtina pasikonsultuoti su specialistais ir pasitikrinti galiojančius teisės aktus.

tags: #aikste #prie #gyvenamojo #namo