Agnės Babelienės sodyba: istorija ir dabartis

Lietuva garsėja savo kaimo turizmo sodybomis, kurios vilioja lankytojus ramybe, gamta ir galimybe pabėgti nuo miesto šurmulio. Šiame straipsnyje apžvelgsime Agnės Babelienės sodybos istoriją, kaimo turizmo populiarumą Lietuvoje ir Anykščių miesto įkūrimo karališką pradžią.

Kaimo turizmo populiarumas Lietuvoje

Po itin sėkmingų 2014 metų, kai sodybose apsilankė 280 tūkstančių turistų ir pagal šį rodiklį beveik pasiekė prieškrizinį 2008 metų lygį (tuomet sulaukta 321 tūkst. Nors ši vasara geru oru nelepino, tačiau sodybų savininkų apklausa parodė, jog 60 proc. apie 17 proc. pranešė, kad lankytojų buvo 10-15 proc. daugiau nei praėjusią vasarą. Šalta vasaros pradžia netikėtai pakeitė poilsiaujančiųjų nakvynės vietų žemėlapį. „Šių sodybų paklausa labai išaugusi.

Lazdijų rajone - apie 50 kaimo turizmo sodybų. Kadangi šiame krašte - 150 ežerų, daugelis kaimo turizmo sodybų įsikūrę ant vandens telkinių, tad dažnoje sodyboje siūlomos vandens pramogos: pasiplaukioti vandens dviračiais, pažvejoti, paplaukioti valtimis, vienos sodybos savininkas turi jachtą. „Mūsų sodybose ne tik šventės ir banketai. Mes neturime didelių sodybų. Baltąja Ančia.

Molėtai - tas rajonas, kuriame ėmė kurtis vienos pirmųjų kaimo turizmo sodybų. Jo teigimu, į žalią ir nei aktyvaus žemės ūkio, nei pramonės neužterštą Molėtų kraštą atvykstantys užsieniečiai ieško ramybės ir natūralumo. „Tie, kurie nori gamtos, apsistoja ne prabangiuose viešbučiuose, o kaimo turizmo sodybose“, - teigia S.Žvinys ir čia pat papasakoja linksmą istoriją, kaip sodyboje, kurioje buvęs tvenkinys, apsistojęs užsienietis pasisiūlė šeimininkui sumokėti už leidimą pasiklausti kurkiant varlių.

Trečiadienį kaimo turizmo plėtotojai aktyvųjį sezoną baigs Aleksandro Stulginskio universitete Kauno rajone vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Turizmas kaime. Joje dalyvaus Europos kaimo turizmo konfederacijos EUROGITES generalinis sekretorius Klausas Ehrlichas.

Agnės Babelienės kaimo turizmo sodyba

Agnės Babelienės kaimo turizmo sodyba - ramybės oazė ant ežero kranto. Kad ir kaip vertintumėte miesto patogumus, širdis kartais traukia į gamtą. Pasirinkdami poilsiui modernią kaimo sodybą, galėsite įkvėpti gaivaus grynu vandeniu bei pušų šakomis kvepiančio oro. Sodyba suteiks Jums ramybę, privatumą ir komfortą.

Agnės Babelienės sodyba - įsikūrusi ant Luokesų ežero kranto. Tai ideali vieta mėgstantiems patogumus, bet ir mylintiems gamtą, nes šioje sodyboje komforto tikrai nereikės atsisakyti. Čia galėsite įkvėpti gaivaus grynu vandeniu bei pušų šakomis kvepiančio oro. Tai vieta, kur rytais pažadins paukščių giesmės, o vakarais ramybės suteiks besileidžianti saulė. Nėra nieko malonesnio už vakaro vėsa spinduliuojantį dangų ar rytinius rasos lašelius ant basų kojų.

60 km nutolusią nuo Vilniaus, įsikūrusi ant Luokesų ežero kranto. Iš didelės palėpės atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą. Visoje sodyboje pajungta signalizacinė sistema, taip pat sodyboje veikia internetas. Sodybos teritorija taip pat yra saugoma. Puiki vieta ramiam poilsiui, jaukūs ir komfortiški dviviečiai bei triviečiai kambariai su visais patogumais.

Siūlome atvykti ir pailsėti prie Siesarties ežero esančią stovyklavietę. Puikios gamt [...] Viename gražiausių rytų Lietuvos kampelių 1974m. įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas. Pačiame jo centre, ant Srovinaičio ežero kranto Jūsų laukia [...] Pakeliui į Thomo Manno muziejų, šalia viešbučio „Nidos Smiltė”, išnyra šiuolaikiškos architektūros pastatas, kuriame įkurdintas Neringos istorijos muz [...] Turistinė stovykla įsikūrusi prie pat kelio Alytus-Merkinė. Sudarytos sąlygos šeimyniniam poilsiui su mažais vaikais (iki 6 m.), aktyviam poilsiui. Či [...] Ežeringame Rytų Aukštaitijos kampelyje, Aukštaitijos nacionaliniame parke yra nuostabus senas, gatvinis Ginučių kaimas. Jo vardą garsina netoliese esa [...] Todėl dažnas keliautojas šiame krašte renkasi nakvynės vietas būtent prie ežerų. Tokiam pasirinkimui puikiai tinka sodybos bei kempingai. Čia rasite ne tik visišką ramybę, bet ir įdomių pramogų.

Sodybos šeimininkai gali suorganizuoti išvyką į Robinzono salą, kur taip pat galėsite likti nakvoti. Sodyboje rasite sauną, irklentes, baidares, valtis bei katerius. Tad jei esate vandens pramogų mėgėjas - Jums čia bus rojus. O kur dar žvejyba, vaikų žaidimo aikštelės ir edukacinės programos, tokios kaip juodosios keramikos seminarai. Tai 5 ha vaizdinga aptverta pušyno teritorija, esanti 10 km nuo Molėtų. Kempinge yra smėlėto Baltųjų Lakajų ežero kranto paplūdimys, o pačiu ežeru eina pagrindiniai vandens turizmo maršrutai.

Mindūnų kempingas siūlo ne tik ramų poilsį, bet ir šaunias pramogas. Pakrantėje rasite pirtį ir kubilą. Teritorijoje yra krepšinio ir tinklinio aikštelės, šaudykla, kurioje galima šaudyti iš lanko, orinio šautuvo ar pamėtyti į taikinį kirvuką. Žvejai įrengtoje rūkykloje gali išsirūkyti pasigautą (ar nusipirktą) žuvį.

Sodyba „Kliukai“ - kaip patys šeimininkai sako, jie kuria tikrą kaimo turizmą. Žinoma, sodyboje rasite visus būtinus patogumus, tvarkingą ir švarią buitį (ir be galo jaukią), tačiau tikrai nerasite kondicionierių ar paauksuotų kranų, nes tai KAIMO TURIZMAS. Sodyba „Duobys“ - šiek tiek kitokia sodyba, nei prieš tai vardintos, nes ši vieta taip pat puikiai tinka ir atšvęsti vestuves, surengti pobūvius. Bet nevykstant jokiems renginiams, čia taip pat galima ramiai pailsėti. Sodyba įkurta vaizdingoje vietoje - ant kalno, ant Duobio ežero kranto.

Sodyboje "Duobys" poilsiautojai ras kuo užsiimti: vaikams - atskira vaikų žaidimo aikštelė, vyresniems - krepšinio, tinklinio, badmintono, futbolo aikštynas; taip pat yra stalo tenisas, valtis, vandens dviratis, didelis pasirinkimas stalo žaidimų. Kas norėtų pasitikrinti taiklumą - gali pašaudyti pneumatiniais šautuvais, lankais ar senovės lietuvių medžiotojų įrankiu - spjaudykle, pamėtyti strėlytes į smiginį, o norintiems dvasinio/protinio užsiėmimo ar poilsio - sezono naujiena - dideli lauko šachmatai/šaškės. Įmonėms ar didesnėms poilsiautojų grupėms sodybos šeimininkai gali suorganizuoti sportines varžybas. Valtis bei vandens dviratis leis pasigrožėti nuostabiu ežero grožiu.

Taip pat norime paskatinti nuvykus į šį kraštą, visą laiką praleisti ne tik ant ežero kranto, bet aplankyti įspūdingas ir įdomias lankytinas vietas. Astronomijos observatorijoje galėsite susipažinti ne tik su astronomijos prietaisais, bet ir dangaus kūnais, Visatos vystymusi, kurie vaizdžiai iliustruojami ekspozicijų salėse. Etnokosmologijos muziejuje rengiamos ekskursijos požeminėje muziejaus galerijoje, užlipę ant apžvalgos bokšto pasigrožėsite Labanoro regioninio parko vaizdais, o lauko ekspozicijoje susipažinsite su kalendoriniu akmenų ratu „Lietuvos Saule“.

Išbandykite savo jėgas pasiekti bokšto viršų lyg kopiant ant devynaukščio namo stogo. Norint pamatyti įspūdingą gamtos panoramą, teks užlipti 214 laiptelių. Šio tako infrastruktūra pritaikyta ramiam bei aktyviam poilsiui. Komplekse yra trys paplūdimių vietos, sporto aikštynas, treniruoklių kompleksas, vaikų žaidimo aikštelės, skulptūrų parkas, vasaros estrada pritaikyta renginiams.

Anykščių miesto istorija

Istorija nesiekia pačios pradžios. Pro neįžvelgiamą amžių nuotolį pradžią regi ir atskleidžia tik mitai ir jų atspindžiai sakmėse, legendose ir padavimuose.

Pirmieji tikri Anykščių miesto dokumentai yra karalaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio, vėliau tapusio ir Lenkijos karaliumi, sprendimai, kuriuose ir pirmą, ir antrą kartą (1440 m. ir 1442m.) paminėti Anykščiai ir čia, Anykščiuose, prie Anykštos upės, esantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Tad pagal Europos miestų ir miestelių datavimo tvarką karaliaus Jogailos sūnui Kazimierui Jogailaičiui, pirmąkart ištarusiam Anykščių vardą ir priėmusiam ypač svarbius Anykščių raidai sprendimus, priklauso Anykščių įkūrėjo garbė, kaip kad Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui - pagonių karaliui (taip jis save vadino), parašiusiam garsųjį 1323 sausio 25 d. laišką Europos Hanzos sąjungos miestams, priklauso Vilniaus įkūrėjo garbė. Kaip žinoma, pagal šiame laiške tris kartus lotyniškai ištartą Vilniaus vardą Vilna skaičiuojami miesto metai, o 2023-iųjų sausio 25 mūsų sostinė minės 700 metų jubiliejų.

Bajorų Nykščių, Onykščių ir Onykštienių ar Onų Nykštienių vardus mininčiuose miglotuose Anykščių miesto pradžios romantiniuose padavimuose (archeologas prof. G. Zabiela įrodė, kad ant Kalitos kalno jokio dvaro, jokio bajoro Nykščio namų visai nebuvo, nes ten nėra vandens ir jokia istorinė gyvenvietė ant tokio kalno negalėjo įsikurti ir gyvuoti) nerandame istorinės miesto pradžios. Ji - prie Anykštos, kaip kad tiksliai ir aiškiai dingusio Anykščių karališkojo dvaro lokaciją įvardijo karalius Žygimantas Augustas, iš Anykščių 1557 m. rugpjūčio 9 d. laiško Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui pabaigoje lotyniškai užrašęs: „Datum ex castris apud Onixium amnem, IX die Augusti, anno Domini MDLVII, Regni nostri XXVIII - parašyta iš mūsų pilies prie Anykštos upės rugpjūčio 9 dieną 1557- aisiais Viešpaties ir 28-aisiais mūsų viešpatavimo metais”).

Šiandien akivaizdu, jog 581 metus nuo pirmojo paminėjimo gyvuojantis Anykščių miestas prasidėjo nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro prie Anykštos, prie kurio ir kūrėsi miestelis, nuo XX a. III dešimtmečio tapęs vienu iš svarbiausių Lietuvos kultūros centrų. Tad Anykščių - Laimės žiburio miesto - pradžia tikrai yra karališka, pirmąkart karalaičiui Kazimierui Jogailaičiui 1440 m. Trakuose ištarusiam Anykščių vardą ir paminėjusiam miestelio centrą - dvarą, kurį jis paskyrė valdovo valia valdyti Radvilai Astikaičiui („Suteikėme mūsų maršalkai ponui Radvilai Astikaičiui mūsų dvarą Anykščiuose. Rašyta Trakuose, 1440 m. liepos 22 dieną.”), o po dviejų metų pats karalaitis Kazimieras Jogailaitis, jau pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, lankosi Anykščiuose, apsistoja Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare prie Anykštos, o tai patikimai skelbia šio valdovo, greit tapusio ir Lenkijos karaliumi, itinerariumas.

Ypač svarbus Anykščiams ir trečiasis valdovo Kazimiero Jogailaičio sprendimas. Kaip reziumuodama mokslinius tyrimus teigia dr. Vaida Kamuntavičienė, studijos apie Anykščių Šv. Mato parapiją XVII - XVIII a. autorė, „praktiškai visi istorikai sutaria, kad Anykščių parapija iškilo Kazimiero Jogailaičio laikais, jis yra jos fundatorius, o jo valią įvykdė - bažnyčios surentimu pasirūpino - tuometinis jo vietininkas Anykščiuose” (valdovo vietininku Anykščiuose 1442-1452 m. buvo Radvila Astikaitis).

Nėra įmanoma suvokti, kodėl Anykščių miesto įkūrėjas Kazimieras Jogailaitis, savo karališkojo dvaro plėtimu ir parapijos įkūrimu nulėmęs šio miestelio pradžią, neturi Anykščiuose jokių atminimo ženklų, niekaip nėra paženklintas ir dingęs karališkasis dvaras prie Anykštos, kuriame, kaip žinoma, tikrai lankėsi karaliai Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas Vaza su gausiomis garsiausių didikų palydomis.

Anykščių menų centras, jau surengęs trijų karališkųjų dienų aktualizavimo renginius kovo 5, rugpjūčio 19 ir rugsėjo 15, rytoj, lapkričio 7 d. 15 val. kviečia į Sakralinio meno muziejaus salę ne tik išsamiai susipažinti su tuo, kaip Kazimieras Jogailaitis susijęs su Anykščiais, bet kultūros visuomenė drauge kviečiama permąstyti, ką iš esmės šis valdovas reiškia Anykščiams šiandien, kaip jo svarbą ir vertę būtų galima išreikšti dabartyje konkrečiais atminimo ženklais. Kultūros popietėje „Karaliaus Kazimiero Jogailaičio diena Anykščiuose“ bus pristatyta vieno kūrinio paroda - nežinomo XIX a. dailininko nutapytas portretas „Karalius Kazimieras Jogailaitis“.

Renginyje vilnietis istorikas Simonas Matulevičius kalbės tema „Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ir Anykščiai: valdovo 1442 lapkričio 7 dienos vizitas, istoriniai sprendimai, jų vertė ir svarba kurortinio miesto dabarčiai ir ateičiai“, o iš Anykščių kilusi senosios dailės tyrinėtoja muziejininkė Dalia Tarandaitė komentuos meno kūrinius tema „Karalius Kazimieras Jogailaitis dailėje“ ir pristatys nežinomo XIX a. dailininko nutapytą karaliaus Kazimiero Jogailaičio portretą, priklausantį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniams.

Molėtų krašto turizmo galimybės

Be lietuvių pasigrožėti Labanoro ir Asvejos parkais, stebėti žvaigždžių į Kulionyse esantį pasaulinio lygio muziejų, pasidairyti po Radvilomis garsius Dubingius ar Videniškių vienuolyno ansamblį atvyksta vokiečiai ir skandinavai.

Po rekonstrukcijos turistus pakvies žvejų muziejus Mindūnuose. Greta jo kuriasi amatų centras, kuriame bus galima ir tinklą nusimegzti, ir žvakę nusilieti. Molėtai - tas rajonas, kuriame ėmė kurtis vienos pirmųjų kaimo turizmo sodybų. Pasak Molėtų rajono mero Stasio Žvinio, į žalią ir nei aktyvaus žemės ūkio, nei pramonės neužterštą Molėtų kraštą atvykstantys užsieniečiai ieško ramybės ir natūralumo.

Lankytinos vietos Molėtų rajone:

• Lietuvos etnokosmologijos muziejus
• Mindūnų apžvalgos bokštas
• Pėsčiųjų rekreacinis takas aplink Pastovio ežerą

Apibendrinant, Lietuva gali pasigirti gausybe kaimo turizmo sodybų ir lankytinų vietų, kurios pritraukia tiek vietinius, tiek užsienio turistus. Agnės Babelienės sodyba yra puikus pavyzdys, kaip galima suderinti patogumus ir gamtos artumą. O Anykščių istorija, prasidėjusi nuo karaliaus Kazimiero Jogailaičio, liudija apie turtingą Lietuvos kultūros paveldą.

Kaimo turizmo sodybos Lazdijų rajone:

tags: #agnes #babelienes #sodyba