Administracinė Atsakomybė Nepilnamečiams Už Tyčinį Turto Sunaikinimą

Šiais laikais vaiko teisių įgyvendinimas, jo gerovės užtikrinimas ir interesų apsauga priklauso nuo asmenų, moraliai ir teisiškai įpareigotų užtikrinti jų realizavimą. Lietuva 1992 m. sausio 5 d. prisijungė prie 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių deklaracijos, prie 1989 m. Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., o 1996 m. buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Tačiau efektyvios vaiko teisių apsaugos sistemos kūrimas tebėra vienas iš pagrindinių šalies strateginių uždavinių.

Vaikai yra tiesiogiai priklausomi (jiems daromas tiesioginis arba netiesioginis poveikis) nuo daugelio veiksnių ekonomikos, politikos, socialinėje, teisės srityse. Jie yra silpnoji visuomenės dalis, kuriai reikia papildomų, išskirtinių teisių ir šių teisių veiksmingo įgyvendinimo bei užtikrinimo, kad vaikai taptų visavertė visuomenės dalis. Minėtą visuomeninių santykių sritį reguliuoja administracinė teisė. Būtent, administracinė teisė suteikia ypatingas reguliavimo priemones siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir socialinio statuso gerinimą.

Teisės normos visada taiko įgaliotos valstybės institucijos, įstaigos ar jų pareigūnai, taip pat kiti įgalioti subjektai. Teisės normos taikymas visada susijęs su asmenų, kuriems toks taikymas skirtas, teisinės padėties koregavimu. Tai Konstitucinis principas. Šio tyrimo objektas - teisiniai santykiai, atsirandantys valstybės valdymo institucijoms įgyvendinant vaiko teisių apsaugą Lietuvoje.

Vaiko Samprata ir Teisinis Statusas

Pasak G. Kasperskajos (2006), norint kalbėti apie vaiko teisių apsaugą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką reiškia sąvoka „vaikas“, kokie požymiai išskiria vaikus kaip socialinę grupę iš kitų visuomenės grupių, kodėl jų interesams turi būti teikiamas išskirtinis dėmesys. Ph. Arijesas: atsirado vaiko nekaltumo teorija, pagal kurią vaikas turi būti apsaugotas nuo suaugusiųjų pasaulio realybės. Vaikai buvo išskirti kaip atskira visuomenės grupė pagal amžių, tapo svarbus pats amžiaus faktas. Tai atsirado priklausomai nuo visuomenės išsivystymo ir modernios valstybės sukūrimo.

Pasak N. Vuckovic - Sahovic, vaikystę apibrėžia žmogaus gyvenimo laikotarpis, kurio metu dominuoja tam tikros vaiko savybės ir bruožai. A. Juodaitytė akcentuoja, jog „vaikystės periodas, pirmasis psichikos raidoje ir socialiniame jų tapsme, šiandienos visuomenėje įgyja ypatingą reikšmę vien todėl, kad vaikai, kaip socialinė grupė, savo amžiumi yra jauniausia ir socialiai nesavarankiška grandis. Jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų, kurie apsisprendžia dėl vienokių ar kitokių vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygų, jų psichinės, socialinės, kultūrinės raidos krypties“.

Visuomenės veikėja, pedagogė G. Montessori teigė, jog vaikas yra žmogus. Vaikystės socializacija vyksta šeimoje, ir šeima yra pirmoji vaiko socialinio ugdymo institucija, kuri įtvirtina vaikui pagrindines socialines normas, parengia jį platesniam socialiniam bendravimui su suaugusiais ir bendraamžiais. Pasak L. Jovaišos jau ankstyvoje vaikystėje užsimezga organiškį vaiko ryšiai su aplinka ir suaugusiais, be kurių paramos vaikas neišgyventų. Nuo šio laiko vaikas mokosi, kaupia asmeninę patirtį, kuri jam pravers vėliau ir lydės visą gyvenimą.

Vaikystė yra apibrėžiama amžiaus kriterijais, kurie nustato laiką, kada vaikystė prasideda ir kada baigiasi. Šiuo atveju svarbu atsakyti į du klausimus - nuo kurio žmogaus vystimosi momento įstatymai gina gyvybę bei baudžia už jos sunaikinimą ir koks žmogaus vystimosi momentas yra laikomas gyvybės pradžia. Gyvybės pradžią įvairių teorijų šalininkai pripažįsta pirmuosius kūdikio judesius (jie fiksuojami jau 14 nėštumo savaitę), smegenų impulsų atsiradimą (6 savaitę), pirmąjį širdies dūžį, pirmąjį įkvėpimą (10 savaitę), vaiko atskyrimą nuo moters kūno, savarankiško kvėpavimo pradžią, virkštelės nukirpimą ir pan. Dar 1825 m. K. Ernstas van Boaras siūklė gyvybės pradžia laikyti apvaisinimą, nes būtent moters apvaisinimo metu žmogus susiformuoja mikrolygiu. Kūdikis pirmą kartą įkvepia oro ir įsitikinama, kad jis gimė gyvas.

Taigi teorijoje visuotinio sutarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, kartu ir žemutine vaiko teisių riba, nėra. Yra aiškus tik pagrindinis vaiko amžiaus kriterijus - vaiku laikomas kiekvienas asmuo, nesulaukęs 18 metų. Mūsų teisės aktuose yra vartojamos kelios vaiko sampratos: „nepilnametis vaikas“, „pilnametis vaikas“, „vaikas, sulaukęs pilnametystės“.

Ilgą laiką vaikai visuomenėje buvo traktuojami kaip mažuma, ne pagrindinė ir neatstovaujanti visuomenei grupė. XX amžiaus pradžioje vaikai neturėjo jokių teisių - jie buvo visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų. Tik prieš 20 metų vaiko teisės buvo pripažintos tarptautiniu mastu - 1989 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja vieningai priėmė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija - pirmasis tarptautinis dokumentas, apimantis tokį platų ir išsamų žmogaus teisių spektrą - vaiko pilietines, politines, ekonomines, socialines bei kultūrines teises. Ji gina vaiko teises į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą (pirmą kartą tarptautinėje teisėje). Buvo pirmą kartą įtvirtinti vaiko sąvoka ir amžiaus kriterijai, teisiškai atribojantys vaiką nuo suaugusiojo. Atskiruose įstatymuose, gali būti nustatyta kita amžiaus riba, kurią peržengęs asmuo įgyja specialų veiksnumą.

Sąvokos „vaikas“ sudedamoji dalis apimanti vaikus nuo 14 iki 18 metų amžiaus, yra „nepilnametis“. Ši sąvoka vartojama įvairiose teisės šakose. Ji visada turi bendrų ypatumų, bet kartu kiekvienoje teisės šakoje - ir savitą, tik tai teisės šakai būdingą specifinį turinį. Tokį specifiškumą lemia tos teisės šakos reguliavimo objektas ir dalykas. Paprastai teisėje vartojamos dvi sąvokos: nepilnametis ir pilnametystė. Šio samprartą apibrėžia du kriterijai: amžius ir socialinė branda.

Apibendrinant galima teigti, kad vaikai turi visas žmogaus teises ir tas kurios nebūdingos suaugusiems, pavyzdžiui, teisę būti apsaugotam nuo prievartos ir nepriežiūros, teisę žaisti, teisę išsaugoti savo identiškumą, teisę sveikai vystytis ir reikšti savo nuomonę ir kt. teises. Tik gimęs asmuo įgyja teisinį subjektiškumą ir teisę būti savarankišku teisės subjektu.

Vaiko teisių komitetas Jungtinių Tautų konvencijos 12 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį - pagarbos vaiko nuomonei principą - pavadino bendru esminės svarbos principu, susijusiu su visų Vaiko teisių konvencijos aspektų įgyvendinimu ir visų kitų straipsnių aiškinimu. Pasak J.Stripeikienės (2003), tokios teisinės nuostatos, kai vaiko teisės buvo laikomos išvestinėmis iš jo tėvų teisių, iš esmės pažeidė principą, kad ką tik gimęs asmuo įgyja teisinį subjektiškumą, ir vaiko teisė būti savarankišku teisės subjektu buvo neigiama tik dėl amžiaus.

Pirmas svarbus žingsnis ginant vaiką kaip savarankišką teisės subjektą buvo žengtas priėmus VTAP. Jame įtvirtintos pagrindinės vaiko teisės ir laisvės, kurios turėjo būti saugomos visomis teisės gynimo priemonėmis. Jei įstatymai ar kiti teisės aktai kitaip negu šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymais sureguliuoti, taikomos šio įstatymo atitinkamos nuostatos. Tai leidžia teigti, kad vaiko teisės tampa svarbios ir jas reikia išskirti iš kitų grupių teisių.

Doc. Dr. G. Bužinskienė atsižvelgiant į tai, kad vaikas dėl savo asmenybės ypatumų (t.y. Apibendrinant galima teigti, kad vaikai turi visas žmogaus teises ir tas kurios nebūdingos suaugusiems, pavyzdžiui, teisę būti apsaugotam nuo prievartos ir nepriežiūros, teisę žaisti, teisę išsaugoti savo identiškumą, teisę sveikai vystytis ir reikšti savo nuomonę ir kt. teises. Tik gimęs asmuo įgyja teisinį subjektiškumą ir teisę būti savarankišku teisės subjektu.

Vaiko Teisių Apsaugos Institucijos

Svarbu, kad vaiko teisių apsaugos institucijose dirbtų aukštos kvalifikacijos darbuotojai, nes nuo jų darbo kokybės priklauso ir šių institucijų veiklos efektyvumas. Šios institucijos vykdo ir įgyvendina valdžios politiką, Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas. Yra ne tiktai vaiko teisių apsaugos ir nusikalstamumo prevencijos funkcijas, bet ir teisingumo vykdymo institucijos.

Valstybės institucijos įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir gynimo srityje pagal savo kompetenciją, kurią nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka Vaiko teisių apsaugos tarnyboms. Sprendžiant vaiko teisių ir jų apsaugos problemas, svarbu užtikrinti tinkamą šių institucijų funkcionavimą, koordinuoti jų veiklą. Nuolat tobulinamoje šių institucijų sistemoje dar įžvelgiami trūkumai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas po išnagrinėtos Lietuvos ataskaitos apie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą pateikė rekomendaciją įsteigti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje centrinį institutą, kuris būtų atsakingas už vaiko teisių klausimus, koordinuotų veiksmus tarp įvairių ministerijų, taip pat tarp centrinės ir vietos valdžios (savivaldybių), užtikrintų geresnį bendradarbiavimą ir vykdomos politikos koordinavimą, įskaitant ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Atsižvelgiant į tai, 2002 m. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 61 straipsniai ir nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskiria vienos ministerijos kompetencijai vaiko teisių apsaugos valdymo sritį. Vaiko teisių apsaugos valdymo sritis buvo priskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir nustatyta kitų ministerijų kompetencija šioje srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje nuo 2002 m. spalio 1 d. įsteigtas Šeimos, vaiks ir jaunimo departamentas, kuriame yra 2 skyriai: Paramos šeimai skyrius bei Vaikų ir jaunimo skyrius.

Tačiau akivaizdu, kad tokio skyriaus, kaip centrinės vaikų politikos institucijos, mūsų šalyje nepakanka. Labai svarbu įstatymiškai įtvirtinti centrinės institucijos įsteigimą, aiškiai apibrėžiant jos atsakomybę už vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimą ir įgyvendinimą šalyje, atribojant viešojo administravimo ir socialinių paslaugų teikimo funkcijas. Šios institucijos konsultacija, pagalba ir pan. Įvertinus savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą, būtų veiksmingiau sprendžiamos minėtos problemos. Iki šiol tebėra neaiškus apskrities lygmens institucijų vaidmuo vaiko teisių apsaugos srityje.

Siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą visuose valdymo lygmenyse, dabar apskritis neturi įtakos savivaldybėse sprendžiant kitus su vaiko teisėmis susijusius klausimus, bendradarbiaujama su savivalda tik dėl vaikų, kurie g...

Vaiko teisių infografikas

Lankytojai gali patekti į bendrojo naudojimo erdves Sporto centro darbo laiku, 8.00 val. atrakinamas ir 22.00 val. užrakinamas. Į skirtingas Sporto centro erdves lankytojai gali patekti leidus atsakingiems Sporto centro darbuotojams (pvz. į balkonus sporto varžybų ir kitų renginių metu; tuo laiku, kada išsinuomavote).7. Sporto centre gali lankytis pilnamečiai asmenys. Už nepilnamečius asmenis atsako tėveliai, globėjai, treneriai, juos atsivedę asmenys. Teisę naudotis Sporto centro erdvėmis turi:

Visi Sporto centro lankytojai privalo: į sporto centrą atvykti savo laiku, 10 min. iki treniruotės, 20 min. iki varžybų ar kito renginio. Apleisti patalpas iš kart po treniruotės (nusiprausti ir persirengti 15 min.), pasibaigus varžyboms ar renginiui, į nuomos laiką - įskaičiuota viskas: persirengimas, inventoriaus pasiruošimas, susitvarkymas, maudymasis;

Atsakingai naudotis Sporto centro erdvių turtu: patalpomis, baldais, įranga, prietaisais, įrankiais ir kitu sporto inventoriumi (toliau - inventorius), (toliau bendrai - Sporto centro turtas), negadinti ir nepadaryti žalos Sporto centro turtui, o ją padarius - atlyginti visus Sporto Centro patirtus nuostolius; laikytis visų Sporto centro personalo (administracijos, trenerių ir kitų atsakingų asmenų, kontroliuojančių saugą ir sveikatą Sporto centre) reikalavimų ir instruktažo, nedelsiant vykdyti jų nurodymus, o jų nesilaikius - prisiimti pilną atsakomybę už kilusius sveikatos sužalojimus, Sporto centro turto ir trečiųjų asmenų turto žalą ir kitus nuostolius bei atitinkamai juos atlyginti Sporto centrui ir (arba) tretiesiems asmenims; saugoti savo ir šalia esančių asmenų sveikatą, mandagiai bei saugiai elgtis su Sporto centro lankytojais, darbuotojais;

Vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą, o atsiradus gaisro židiniui neatidėliojant pranešti Sporto centro darbuotojams, iškviesti ugniagesius, pagalbos Nr. 112; kilus pavojui sveikatai išeiti iš pavojaus zonos, netrukdyti ir, esant galimybei, padėti kitiems asmenims palikti pavojaus zoną; apie bet kokį nelaimingą atsitikimą pranešti Sporto centro darbuotojams, o prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą, pagalbos Nr. 112; pasibaigus užsiėmimų, treniruočių, pratybų laikui, lankytojai naudotą Sporto inventorių privalo sudėti į jiems skirtas vietas, išjungti visus naudotus elektros prietaisus, atitinkamų Sporto centro erdvių apšvietimą (taip pat nepamiršti susirinkti ir savo daiktų. Rasti daiktai administracijoje saugomi 15 dienų).

Sportuojantys, besitreniruojantys lankytojai bei Sporto centro ugdytiniai, dalyvaujantys treniruotėse, varžybose, sporto renginiuose, turi laikytis šių taisyklių bei vykdyti trenerių, Sporto centro darbuotojų teisėtus reikalavimus bei privalo: įsitikinti, kad jų sveikatos būklė jiems leidžia lankyti Sporto centro erdves ir naudotis teikiamomis Sporto centro paslaugomis, o šio įsipareigojimo nesilaikius - prisiimti pilną asmeninę atsakomybę už kilusią žalą, nuostolius sau, Sporto centrui ir (arba) tretiesiems asmenims;

nevykdyti užsiėmimų ir nesportuoti sergant, blogai jaučiantis, esant blogos sveikatos būklės. Sporto renginių metu nedelsiant informuoti trenerį apie savo ar kito sportininko sveikatos pablogėjimą ar traumas; reguliariai tikrintis sveikatą, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos tvarkos ir periodiškumo; atsižvelgti į galimus rizikos veiksnius savo ir kitų lankytojų sveikatai ir saugumui, ir imtis atitinkamų saugos ir prevencijos priemonių, būti drausmingais, saugoti savo ir kitų dalyvių sveikatą. Kontaktinių sporto šakų sporto renginių metu nedėvėti papuošalų - auskarų, žiedų, grandinėlių ir kt., o nagai turi būti trumpai nukirpti;

Vizualiai patikrinti Sporto inventoriaus parengimo ir sutvarkymo kokybę, o pasinaudojus inventoriumi - palikti jį švarų, tvarkingą ir paruoštą naudotis. Naudotis tik tvarkingais įrankiais, prietaisais bei kitu inventoriumi pagal tiesioginę jų paskirtį, laikantis trenerio (-ės) nurodymų ir rekomendacijų, o pastebėjus inventoriaus, salės ir įrangos defektus, pranešti treneriui, administracijai; naudotis Sporto centro erdvėmis tik su švaria ir tvarkinga, atskirų sporto šakų reikalavimus atitinkančia sportine apranga, avalyne ir apsaugos priemonėmis; į treniruotes atvykti 10 min. prieš. Atvykus anksčiau treniruotes laukti lauke; Po treniruotės susitvarkyti inventorių ir kuo greičiau apleisti Sporto centro erdves, rūbines (15 min. po užsiėmimo); įeiti į sporto salę ir išeiti tik treneriui (-ei) leidus ar jį (ją) informavus; išklausyti trenerio (-ės) nurodymų ir jų laikytis viso užsiėmimo ar renginio metu.

Lankytojas (sportuojantis, besitreniruojantis) yra informuotas ir sutinka, kad naudodamasis Sporto centro turtu ir Sporto centro paslaugomis savarankiškai pasirenka sporto inventorių, su kuriuo sportuoja, fizinį krūvį pagal savo individualius poreikius, asmenines savybes, daromą įtaką organizmui ir prisiima visišką atsakomybę už savo sveikatos būklę. Sporto centras neatsako ir neatlygina lankytojui dėl jo sveikatai ir gyvybei padarytos turtinės arba neturtinės žalos.

Taip pat kai kuriose erdvėse lankytojai gali naudotis savo atsineštu sporto inventoriumi, už jų sulaužymą ar kitaip apgadintą atsako pats lankytojas. Lankytojai visiškai atsako už savo sveikatos būklės tinkamumą naudotis Sporto centro teikiamomis paslaugomis. Visa atsakomybė dėl lankytojo sveikatos sutrikimų, sužalojimų ir (arba) nelaimingų atsitikimų, atsiradusių lankantis Sporto centre, tenka lankytojui, išskyrus atvejus, jeigu ši žala atsirado dėl Sporto centro kaltės (šiais atvejais Sporto centro atsakomybė apribojama tiesioginiais nuostoliais).

Sporto centro lankytojai - renginių žiūrovai privalo: jei renginys mokamas, pateikti bilietą, kortelę ir (arba) kitus dokumentus, suteikiančius teisę patekti į Sporto centro erdvėse vykdomą renginį; leisti būti patikrintiems apsaugos darbuotojų ir turimus daiktus pateikti apžiūrėti; padarius bet kokią žalą Sporto centro turtui ir (arba) darbuotojams, taip pat tretiesiems asmenims ir (arba) jų turtui, sveikatai atlyginti visus dėl to kilusius nuostolius Sporto centrui ir (arba) tretiesiems asmenims.

Visiems ar daliai Sporto centro erdvių lankytojų gali būti nustatomi ir kiti įsipareigojimai, vadovaujantis Sporto centro vidaus dokumentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Sporto centro erdvėse yra įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, fiksuojančios erdves, renginius, jų lankytojus ir jų veiksmus, siekiant užtikrinti turto ir asmenų saugumą.

Kiekvienas Sporto centro lankytojas sutinka, kad jo balsas ir (arba) atvaizdas bus neatlygintinai naudojami tiesioginės renginio transliacijos metu, renginio vaizdo įraše, informacijos apie renginį sklaidoje, renginio nuotraukose, viešinant jas internete ar kitoje viešoje erdvėje. Ši medžiaga Sporto centro valdytojų, renginio organizatorių ar trečiųjų asmenų gali būti naudojama tol, kol ši informacija yra aktuali renginiui viešinti, laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymų, taikomų šiai informacijai naudoti.

Bet kokį renginių ir sporto varžybų garso, vaizdo įrašą, nuotraukas ar rungtynių rezultatą leidžiama įrašyti ir naudoti tik asmeniniais tikslais. Be Sporto centro valdytojo sutikimo draudžiama minėtą informaciją apie renginius platinti visuomenei, nepaisant duomenų perdavimo būdo: internetu, per radiją, televiziją, mobiliuoju telefonu ar kitomis priemonėmis. Taip pat draudžiama kitiems asmenims padėti vykdyti tokią veiklą.

Vaizdo ir garso duomenys gali būti saugomi ilgiau nei 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, kai esama pagrindo manyti, kad yra užfiksuotas nusižengimas, darbo drausmės pažeidimas, daroma nusikalstama veikla ar kiti neteisėti veiksmai, tačiau ne ilgiau nei iki atitinkamo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo pabaigos. Vaizdo ir garso įrašas yra sunaikinamas, kai tik išnyksta priežastys, dėl kurių jo sunaikinimas buvo atidėtas.

Į Sporto centro erdves neįleidžiami asmenys: kurie kelia grėsmę kitų lankytojų saugumui; atsisakantys apsaugos patikrinimo; apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų ir (arba) psichotropinių ir (arba) narkotinių medžiagų; kurie renginių organizatorių yra paskelbti kaip nepageidaujami; įvykdę ir (arba) įtariami įvykdę viešosios tvarkos pažeidimus, bausti už chuliganišką elgesį Sporto centro erdvėse, įvykdę/įtariami dalyvavę bet kokioje nusikalstamoje veikoje; dėl kitų pagrįstų priežasčių.

Sporto centro erdvių lankytojams draudžiama: patekti į Sporto centro erdvėse vykstančius renginius be bilietų arba kitų dokumentų, suteikiančių teisę patekti į renginį, jeigu nėra numatyta kita įėjimo į renginį tvarka; įsinešti į Sporto centro erdves ir naudoti įvairius skysčius, alkoholinius gėrimus, gaiviuosius gėrimus, maisto produktus, nuodingas ir psichotropines, narkotines medžiagas, ginklus, aštrius daiktus, sprogstamąsias medžiagas, fotoaparatus, filmavimo kameras, gyvūnus, kitokius daiktus, kuriuos įsinešti draudžia renginio organizatorius arba Sporto centro administracija ir kurie gali kelti pavojų aplinkiniams, rasistinės, ksenofobinės, ekstremalių dešiniųjų, nacionalistinių ir socialistinių idėjų, lytinės diskriminacijos propagandos, taip pat kitą gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančią atributiką ir (arba) medžiagas;

Mėtyti įvairius daiktus į tribūnas, salę, stadioną, kitas erdves, šūkauti iš tribūnų, balkonų necenzūriniais žodžiais ar gestais įžeidinėti trenerius, teisėjus, renginio organizatorius, grasinti jiems, kitokiais būdais trikdyti renginių eigą ir (arba) Sporto centro veiklą ir (arba) pavojingai elgtis, sukeliant grėsmę sau ir kitiems lankytojams. Šauksmais, žodžiais ir (arba) kitokiais veiksmais žeminti kitų lankytojų, renginio dalyvių, organizatorių, žiūrovų orumą ir ignoruoti elgesio viešose vietose normas, savo elgesiu sukurti kitiems ir sau pavojingas situacijas, suteikti kitiems tyčinį fizinį skausmą ar moralinį pažeminimą. Karstytis laiptų turėklais ar neįgaliesiems skirtais turėklais, trankyti duris, koridoriuose, balkone, persirengimo patalpose mušinėti kamuolį į grindis, sienas ar lubas, o taip pat ir spardyti, stumdytis, įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius, keiktis, meluoti, apgaudinėti, išdykauti, triukšmauti, teršti aplinką, trikdyti kitų rimtį.

Jei asmuo elgiasi nedrausmingai Sporto centro darbuotojas ar renginio organizatorius privalo vieną kartą įspėti, o po antro įspėjimo liepti išeiti iš Sporto centro erdvių. Kilus konfliktinei situacijai, renginio organizatoriai turi teisę iškviesti policiją ar apsaugos tarnybą; be Sporto centro administracijos ar renginio organizatorių leidimo renginių metu lankytis sportininkų persirengimo kambariuose, renginių organizatoriaus darbo vietose, tarnybinėse patalpose, kitose nei vyksta renginys Sporto centro erdvėse; be Sporto centro administracijos ar renginio organizatorių leidimo į Sporto centro erdves įsivežti dviračius, paspirtukus ar kitokias lauke naudojamas priemones; Sporto centro erdvėse arba aplink jas deginti įvairius daiktus, naudoti pirotechniką, petardas ar fejerverkus; be Sporto centro administracijos ar kitų asmenų, atsakingų už viešąją tvarką, leidimo statyti automobilius ar kitą transportą į Sporto centro administracijai skirtas vietas; gadinti ir laužyti Sporto centro turtą; Sporto centro erdvėse ir aplink jas tam nepritaikytose vietose rūkyti.

Dėl saugumo priežasčių ir siekiant įsitikinti, kad lankytojai neįsineša draudžiamų medžiagų ir (arba) daiktų, visi Sporto centro lankytojai gali būti patikrinti Sporto centro darbuotojų ir (arba) trečiųjų asmenų, kurie teikia apsaugos paslaugas Sporto centro erdvėse, ir šių darbuotojų prašymu turi pateikti apžiūrėti turimus daiktus.

Sporto centro ugdytiniams užsiėmimo metu draudžiama: naudotis mobiliaisiais telefonais, ausinukais, grotuvais ar atsinešti kitus su sporto užsiėmimu nesusijusius pašalinius daiktus ar maisto produktus be trenerio leidimo; be trenerio leidimo vykdyti vienašališkus veiksmus, pavojingus sveikatai (kūlversčiai, svartymasis ore (salto), stovėjimas ant rankų, galvos ar kt.), laipioti ant krepšinio stovų, le...