Save miestiečiu vadinantis, Vilniuje gyvenantis Algimantas Gylys iš Vilniaus į Tribonių kaimą (Šalčininkų r.) važiuoja ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Čia A. Gyliui rūpi ne tik jo šeimai priklausantis, jo vadovaujamas žuvininkystės ūkis, bet ir Tribonių kaimo bendruomenė, kuriai jis pirmininkauja.
A. Gylys yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas. Iniciatyvos šiam vyrui netrūksta, o idėjas jam įprasta greitakalbe jis beria vieną po kitos. Aktyvus dalyvavimas verslo ir bendro intereso priemonėse A. Gyliui - kasdienybė.
Prieš tridešimtmetį privatizuotas Šalčininkų valstybinis žuvininkystės ūkis, kuriam vadovauti pradėjo Algimantas Gylys, tapo bene produktyviausiai dirbančia tokio profilio įmone Lietuvoje. Šalčininkų rajone Tribonių kaime esantis žuvininkystės ūkis gyvuoja nuo 1966 metų, šiandien šis ūkis - vienas iš produktyviausiai dirbančių akvakultūros ūkių.
Žuvininkystės ūkio sėkmė, pasak jo, akivaizdžiai lemia ir gerėjantį kaimo žmonių gyvenimą. „Keitėmės mes, keitėsi ir kaimas. Tai vyko mano akyse: žiūrėk, jau įsistatė langą su stiklo paketu, jau palydovinė antena iškilo, jau tvorą nusidažė, jau vaikai su naujomis kuprinėmis į mokyklą eina. Labai pasistengėme, kad išasfaltuotų kelią į gyvenvietę - dar iki įsikuriant bendruomenei, maždaug prieš dešimtmetį“, - pasakoja bendruomenės pirmininkas.
Algimantas Gylys. V.Suslavičiaus nuotr.
Ūkio veikla ir plėtra
Per tuos metus ūkio teritorija kito ir šiuo metu tvenkinių plotas sudaro virš 340 ha, dirbamos žemės apie 700 ha. Ūkio akvakultūros ir žemės ūkio aspektai yra glaudžiai susiję. Patys naršiname žuvis, patys jas auginame, patys grūdų jų maistui užsiauginame.
Apie pusė šiame ūkyje užauginamų karpių keliauja į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ strateginis tikslas - pastoviai vystyti ir tobulinti žuvų veisimo ir auginimo verslą bei užsitikrinti tvirtas pozicijas Lietuvos rinkoje.
Ūkio akcininku A. Algimantas per tuos metus ūkyje pakeitė labai daug - ne tik žuvų auginimą, bet ir gamybos administravimą, pašarų ir investicinę politiką. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ strateginis tikslas - pastoviai vystyti ir tobulinti žuvų veisimo ir auginimo verslą bei užsitikrinti tvirtas pozicijas Lietuvos rinkoje.
A. Gylio vadovaujamas ūkis - viena produktyviausių asociacijos įmonių. „Manau, mūsų ūkis kartu su bendruomene galėtų būti rajono vizitine kortele. Tačiau didesnio dėmesio iš valdžios nesulaukiame. Lieka džiaugtis tuo, kad mums nekaišioja pagalių į ratus“, - sako A. Gylys.
Nors pagal įgytą profesiją A. Gylys yra zootechnikas, tačiau šio darbo dirbti jam neteko. Didžiąją gyvenimo dalį iki privatizacijos jis statė dujotiekį „Minskas-Vilnius“. Dirbo komplektacijos ir tiekimo skyriaus viršininku „Lengazspecstroj“ įmonėje.
Planuojami projektai
- Gamtotvarkos tęstinumas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis" (2024-2027 m.)
- Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“
- Akvakultūros muziejaus įkūrimas
- Šilauogių ūkio arba aviečių plantacijos įkūrimas
2024m. vasario mėn. pasirašyta sutartis dėl projekto vykdymo-Gamtotvarkos tęstinumas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“. Projekto veiklos vykdymo pradžia 2024 metai, pabaiga 2027m. Projekto tikslas - 327,15 ha plote palaikyti optimalią atvirų buveinių paukščių rūšims aplinką. Projekto pasirinktos gamtosauginės priemonės atitinka gamtotvarkos plano tiksluose nurodytų paukščių rūšių ekologinę specializaciją ir teritorijos, kurioje bus vykdomas projektas, gamtinės aplinkos ypatybes, jos natūralius sukcesinius pokyčius bei žmonių ūkinės veiklos pobūdį.
2024m. liepos mėn. 1d. su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašėme sutartį Nr.21SP-23-08-K-003-PR001dėl projekto vykdymo .Projekto „Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ tikslas - puoselėti gyvūnų sveikatą ir gerovę, suvaldant žuvų ligų plitimą bei mažinant parazitų populiaciją.
„Esame dar nusižiūrėję vieną pastatą, kuriame galėtume įkurti akvakultūros muziejų“, - kaimo ateities vizijomis dalijasi A. Gylys. Anot jo, tai galėtų būti dar vienas traukos objektas - daugiau žmonių atvyktų į Tribonis. Bendruomenės biudžetą galėtų papildyti ir nedidelis, kokių poros hektarų šilauogių ūkis, o gal ir aviečių plantacija - apie tai irgi mąstoma.
Žuvininkystės ūkis. V.Suslavičiaus nuotr.
Bendruomeninė veikla
Tribonių kaime - apie 300 gyventojų. Karpius veisiančioje ir auginančioje UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, priklausomai nuo sezono, dirba 30-50 žmonių. Tad su ūkiu susijusios nuo trečdalio iki pusės šio kaimo šeimų. Dalis kaimo gyventojų pajuto stabilumą, nebesiveržia darbo ieškoti užsienyje.
A. Gylio iniciatyva renovuoti kaimo bendruomenės namai modernumu nustebina ne vieną. Kadaise čia buvo sovietmečiu, 1966 metais, įkurto valstybinio žuvininkystės ūkio kontora. Iki renovacijos tai buvo tiesiog apleistas žuvininkystės ūkio kontoros pastatas - ūkis jį padovanojo bendruomenei.
Bendruomenės pirmininkas, kuris yra ir žuvininkystės ūkio direktorius, parašė projektą. Gautąją 480 tūkst. litų paramą nutarta papildyti svaria 1,5 mln. litų žuvininkystės ūkio parama. Įsteigus kaimo bendruomenę, darbas viso kaimo labui čia užvirė 2007-2013 metais. Buvo ruošiami ir konkursams teikiami įvairūs investiciniai projektai.
Jis neslepia, kad per įvairias paramos programas Tribonių kaime asmeniškai inicijavo daugiau kaip 10 įvairių investicinių projektų - dalis jų buvo įgyvendinti per bendruomenę, kita dalis - per žuvininkystės ūkį. „Kur tik galėjome, dalyvavome - sėdome, skaičiavome, rizikavome, įkeitinėjome savo namus“, - linksmai apie tai pasakoja ūkio ir bendruomenės vadovas.
Bendruomenė ir ūkis sutvarkė šalia bendruomenės namų esantį parką, pasodino vaismedžių ir vaiskrūmių. „Kad bendruomenės nariai galėtų ir viena kita slyva pasivaišinti“, - vedžiodamas po naujai apsodintus plotus pasakoja A. Gylys. Prie bendruomenės namų yra ir jo iniciatyva įrengtas vandens gręžinys.
Kadangi kaime tiekiamas labai nekokybiškas, rudas vanduo, gręžinio vandeniu žmonės naudojasi nuo ankstyvo pavasario iki pirmųjų šalčių - kiti vežasi ir bidonais. Nuomos patalpas ūkiui Bendruomenė, padedant ūkiui, surengė kaimo žmonėms ne vieną renginį - „Papuošk eglutę“, „Sutelk vaikus“, ne sykį kvietė kaimo žmones ir prie katilo žuvienės.
Bendruomenės gyvenimas A. Gyliui, jo paties žodžiais tariant, jam tikrai svarbus, o rūpintis juo - prasminga. „Galėtume sau sėdėti Vilniuje, Konstitucijos prospekte, bet kad negalime, nes galvojame kitaip. Nemanau, kad padariau kažką nuostabaus. Manau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis kokį nors interesą konkrečiame regione, turi galvoti ne tik apie pelną. Kaip ir kiti civilizuoto pasaulio verslininkai, neturime kalbėti vien apie tai, kiek uždirbame, bet ir kiek investuojame į bendrąjį interesą, kokie esame mecenatai, kiek lėšų ir dėmesio skiriame ne verslo dalykams“, - įsitikinęs A. Gylys.
Tribonių kaimo bendruomenės namai. V.Suslavičiaus nuotr.
Iššūkiai ir ateities vizijos
Algimantas prisiminė laikus, kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo Kazimieras Starkevičius, Kazimiera Prunskienė. Ar buvo žuvininkai susitikę su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku? A. „Aš paskaičiavau, kad per 20 metų akvakultūros ūkiai negavo apie 20 milijonų eurų, lyginant su grūdinių kultūrų augintojais.
Pasak bendruomenės pirmininko, Tribonių kaimo gyvenvietė kūrėsi kartu su valstybiniu žuvininkystės ūkiu - pastatyti gyvenamieji namai, bendro naudojimo pastatai. Šis kaimo puoselėjimo, plėtros modelis, jo manymu, visiškai tinka ir dabar. Jis prisipažįsta, kad tokiems projektams reikia ir drąsos, ir pinigų.
Dar viena bendruomenės pirmininko ir ūkio vadovo rūpesčio kaimo žmonėmis išraiška - kova su alkoholizmu. Anot jo, dabar visi kalba apie naujų darbo vietų kūrimą, skatina jas kurti, o jis geriau stengiasi išlaikyti tas, kurios jau sukurtos. „Sukurkime žmonėms tokią aplinką, kad jie norėtų čia gyventi, nepabėgtų. Pagerinkime jiems darbo sąlygas, nupirkime naują, modernią techniką, su kuria jiems būtų lengva dirbti“, - aiškina A. Gylys.
Žuvininkystės ūkio sėkmė, pasak jo, akivaizdžiai lemia ir gerėjantį kaimo žmonių gyvenimą. „Keitėmės mes, keitėsi ir kaimas. Tai vyko mano akyse: žiūrėk, jau įsistatė langą su stiklo paketu, jau palydovinė antena iškilo, jau tvorą nusidažė, jau vaikai su naujomis kuprinėmis į mokyklą eina. Labai pasistengėme, kad išasfaltuotų kelią į gyvenvietę - dar iki įsikuriant bendruomenei, maždaug prieš dešimtmetį“, - pasakoja bendruomenės pirmininkas.
| Rodiklis | UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ |
|---|---|
| Tvenkinių plotas | Virš 340 ha |
| Dirbamos žemės plotas | Apie 700 ha |
| Darbuotojų skaičius (sezono metu) | 30-50 žmonių |
ŽRVVG - tai vietos veiklos grupės, kurios bendrai veiklai suburia vietos valdžios, bendruomenių ir verslo atstovus. Viena stipriausių ŽRVVG Lietuvoje - „Vilkauda“, kuriai vadovauja Algimantas Gylys. „Vilkauda“ dirba nuo 2008-ųjų, sukaupta patirtis skatina jungtis savivaldybes dirbti kartu.
Kaimo spinduliu vadintis jis gali visiškai teisėtai - tai nėra vien gražus epitetas. Žemės ūkio ministerijos surengtame konkurse „Kaimo spindulys“ jam atiteko nominacija „Žemės ūkio ir akvakultūros specialistas“.
Vizija apie bendrą verslo ir kaimo kultūros plėtrą A. Gyliui atrodo labai natūrali.