Energetinės Klasės Reikalavimai Butams Lietuvoje

Turbūt pritarsite, kad tvarumo siekis tampa vis aktualesnis visose gyvenimo srityse - aktyviai ieškoma išeičių, kaip sumažinti žalingą poveikį aplinkai. Vienas iš būdų, padedančių tiek tausoti gamtą, tiek sumažinti energijos ir finansines išlaidas, - aukštos energinės klasės būstai.

Nežinote, kas gi ta A++ naudingumo klasė? Domitės, kokie pagrindiniai A++ reikalavimai? O gal norite daugiau sužinoti apie produktus ir technologijas, atitinkančius A++ energinę vertę?

Jau įžangoje užsiminėme, kad Lietuvoje galioja įstatymas (įvestas nuo 2021-ųjų), įpareigojantis naujo pastato projekto statybos rangovus užtikrinti, kad objektas atitiktų A++ energinę klasę.

Mes suprantame, kaip sunku žmogui surasti poreikius atitinkantį būstą, todėl sukūrėme NT paieškos paslaugą, o mūsų derybų ekspertai padės jums gauti geriausią kainą!

Šiame straipsnyje aptarsime A++ energinės klasės apibrėžimą ir išsiaiškinsime, jog ji yra neatsiejama nuo atsinaujinančių išteklių naudojimo.

Pirmiausia, derėtų žinoti, kad energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas: reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas Str. 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį parengė Aplinkos ministerija kartu su KTU mokslininkais.

Pasak reglamento, A++ reikalavimus atitinkantys pastatai - tai tokie pastatai, kurie beveik nevartoja energijos (yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas yra labai mažas, beveik lygus nuliui).

Pagrindiniai A++ Klasės Reikalavimai

Seniau galioję A+ klasės reikalavimai itin didelį dėmesį skyrė pastato medžiagoms, apšiltinimui ir šilumos nuostolių mažinimui. A++ energinė naudingumo klasė iškėlė dar didesnius reikalavimus šiems kriterijams. O esminiu pokyčiu tapo atsinaujinančių išteklių naudojimas.

Pagrindinius A++ reikalavimus aptarsime netrukus, vis dėlto, pirmiausia pasvarstykime - kodėl apskritai aktualu taupyti energiją?

Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos sudarytoje atmintinėje „Energiją taupyti verta“ pastebima, jog energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, nes lemia anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, o tai yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių vyksta globalinis atšilimas. Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami, energijos (o taip pat ir savo) išlaidas galime sumažinti net 10 proc.

Daugiau nei 50 proc. energijos, A++ klasės pastate, privalo būti iš atsinaujinančių šaltinių.

Palyginus su A+ klasės pastatais, A++ klasės būstai turi vartoti apie 10 proc. mažiau šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti).

Būstas turėtų būti aprūpintas šilumos tiekimo sistemomis (šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ir pan.), kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.

Karšto vandens ruošimo naudingumo ir energijos šaltinio efektyvumo rodikliai turi būti 15 proc.

Vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti bent 5 proc.

Sienos, grindys ir stogas turi būti puikiai izoliuoti - svarbu užtikrinti mažą šilumos nuostolį per namo išorę.

Durys ir langai taip pat turi būti sandarūs - dviejų arba trijų stiklų sluoksnių. Tokiu būdu sumažinamas šilumos pralaidumas, užtikrinama gera garso izoliacija.

Tai - pagrindiniai A++ reikalavimai būstui. Vis dėlto, svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir atlikti išsamią projekto analizę. Juk tikslas - pasiekti A++ namo kriterijus, t. y. aukščiausią energijos efektyvumo lygį.

KTU SAF mokslininkė Jurgita Černeckienė pastebi, kad daugiausiai A++ klasės reikalavimai pokyčių atnešė renkantis pastato šilumos šaltinį. Pasak jos, vieno arba dviejų butų gyvenamiesiems pastatams gan įprastas šilumos šaltinis iki šiol buvo dujinio kuro katilas.

Iliustruokime pavyzdžiu: įsivaizduokime, kad naujos statybos būste nusprendėme įsirengti šilumos siurblį oras-vanduo arba oras-oras. Kokių rezultatų pasiekiame?

Remiantis statistika, anglies dioksido emisijos sumažėja iki 90 proc., energijos sąnaudos iki 80 proc. Netgi komunalinės išlaidos sumažėja iki 40 proc.

Tai reiškia, kad nors pirminis finansinis įnašas į šį būsto šildymo būdą nėra itin pigus, ilgalaikėje perspektyvoje jis atsiperka su kaupu.

Norint, jog būstas atitiktų aukščiausią energinę klasę, svarbu pasirūpinti ne tik pastato architektūra bei inžinerija, bet ir mažai energijos eikvojančia buitine technika.

2021-ųjų metų kovo mėnesį Europos Sąjungoje buvo įvestos naujo pavyzdžio energijos efektyvumo etiketės. Atnaujintoje skalėje energijos efektyvumas žymimas pakopomis nuo A iki G (A - aukščiausia energinė klasė, G - žemiausia).

Tai reiškia, jog atsisakyta lyg tol galiojusio žymėjimo, kuriame matėme kategorijas A+, A++, A++.

Šiandien, norėdami įsigyti aukščiausios energinės klasės buitinę techniką, etiketėje turime ieškoti žymėjimo A. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad aukščiausios energinės klasės buitinė technika įprastai yra brangesnė.

Apibendrinkime pateiktą informaciją: kuo pastato energinio efektyvumo klasė aukštesnė, tuo daugiau naudos jis atneša tiek aplinkai, tiek namo savininkui. Kodėl? Toks statinys suvartoja mažiau energijos, o tai reiškia, kad jo eksploatavimo išlaidos yra mažesnės. Žala gamtai - taip pat.

Kaip jau minėjome įžangoje, nuo 2021-ųjų metų Lietuvoje galioja įstatymas, įpareigojantis rangovus statyti būstus, atitinkančius A++ klasės reikalavimus. Ir tai dar ne viskas: įvairių produktų ir technologijų gamintojai taip pat suinteresuoti rinkai pasiūlyti kuo daugiau tvarios produkcijos.

Štai, pavyzdžiui, nuo 2024-ųjų metų kovo 1 d. atsiras pokyčių šaldytuvų kategorijoje - nebeliks žemiausių energinių klasių (F ir G). O tai reiškia, kad rinkoje padaugės taupesnių šaldiklių ir šaldytuvų. Panašūs pokyčiai planuojami ir kitose kategorijose, todėl ilgainiui buitinė technika naudos dar mažiau energijos.

Pastato energinis efektyvumas orientuotas į energijos vartojimo mažinimą, tvarumą, kas yra šių dienų kontekste itin gajos idėjos. Štai kodėl didelė reikšmė teikiama energetinio naudingumo sertifikavimui.

Kas tai yra? Procedūra, kurios metu įvertinama pastato ar jo dalies, pavyzdžiui, buto, energinio naudingumo klasė. Pastarųjų yra devynios: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Butui priskirta energinio naudingumo klasė nurodoma energinio naudingumo sertifikate.

Buto sertifikavimas yra privalomas perkant / parduodant namą, butą, jeigu nėra bendro namo sertifikato. Jei daugiabučio sertifikatas yra, tada butui suteikiama energinio naudingumo klasė, atsižvelgiant į tą bendrą sertifikatą.

Anot ES Pastatų energinio naudingumo Direktyvos 2010/31/ES ir atitinkamų Lietuvos teisės aktų, statomiems, parduodamiems arba nuomojamiems pastatams ar jų dalims, pavyzdžiui, butams, potencialiems nuomininkams arba pirkėjams turi būti parodomas energinio naudingumo sertifikatas (originalas arba jo kopija). O pastato ar jo dalies, pavyzdžiui, buto, pirkėjams toks sertifikatas įteikiamas.

Jei daugiabutis turi galiojantį energinio naudingumo sertifikatą, tai jis atitinkamai galioja ir visiems daugiabutyje esantiems butams. Parodykite jo kopiją potencialiam nuomininkui ar pirkėjui. Būstą perkančiam asmeniui arba išsinuomojančiam žmogui šį dokumentą įteikite. Daugiabučio energinio naudingumo sertifikatas tinka toks, koks yra, t. y. Visais atvejais buto energinio naudingumo sertifikatas privalomas, jei būstas perkamas / parduodamas.

Jei Jums reikalingas buto sertifikavimas, mūsų komandos specialistai atliks vertinimą ir energinio naudingumo sertifikatą pateiks per dvi darbo dienas. Pristatysime dokumentą nurodytu adresu - maksimalus patogumas!

Svarbi informacija yra ta, jog pastatai klasifikuojami pagal paskaičiuotą klasifikacinio rodiklio C1 ir C2 reikšmes bei atitikimą papildomiems reikalavimams.

Energetinis sertifikatas , kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, turi būti pateikiamas pastato statytojo ar savininko. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).

Kitas aspektas lemiantis energinio naudingumo sertifikato kainą yra šalčio tiltai. Energinės klasės A, A+ ir A++ pastatams, kartais reikia paskaičiuoti ilginius-šiluminius tiltelius. Tai vietos, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai-sienos, stogas-sienos, pamatai-sienos. Kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis - tuo didesnė yra ir energetinio sertifikavimo paslaugos kaina. Atliekame pastatų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimus.

Energinio naudingumo sertifikatas yra išduodamas per 1-5 dienas, po sertifikavimui atlikti reikalingų dokumentų pateikimo dienos.

Energinio naudingumo sertifikavimas - tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas.

2021 01 01 įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kėlė paniką 2020 metų pabaigoje - visi skubėjo derinti projektus, kad dar spėtų į A+ traukinį. Tai kelia klausimų ir šiandien. Kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan.?

Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. Neva tiesiog A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo.

Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius.

PASTABA! Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus. Todėl nevarkite su klausimais „Ar galiu daryti tą ir aną? Ar praeis A++?”. Ačiū.

Reikalavimai reikalavimais. Bet visa tai remiasi į pinigus - statybos sąnaudos išauga. O jei norisi savo jėgom pasistatyti nedidelį namelį sau? Jeigu nesinori „namo šiltnamio”? Jeigu norisi romantikos prie spragsinčio židinio vėsų rudens vakarą? O kaip su sodo namais?

Natūralu, jog tai žmonėms rūpi. Klausimų šia tema gauname nuolat. Jų ypač padaugėjo 2021 metais.

Visa informacija apie minimalius energinius reikalavimus, privalomumą ir pan. naujiems statomiems pastatams (jų dalims);rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

2 punktas yra toks dažnu atveju diskutuotinas. Iš praktikos galime pasakyti, kad kalbant apie individualius gyvenamuosius namus, dažniausiai projektuose energinė klasė nėra „užkeliama”.

Iškart kyla klausimas apie galimas išimtis. 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Taigi, jei tiek m2 užtenka - puiku;Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Čia klausimas kaip ir kas tai tikrina, kontroliuoja? Tikriausiai niekas stipriai (bent jau kol kas) nekontroliuoja. Tačiau pvz. iš praktikos galime pasakyti, kad jeigu sodo pastato kadastrinėje byloje pažymėta, jog pastatas šildomas - reikalavimai energiniam taikomi. Praktikoje perkant/parduodant tokį pastatą notaras tikrai paprašys energinio sertifikato. Ar būtinai A++? Tikriausiai ne. Apie tai plačiau šiek tiek vėliau.

Kada Privaloma Sertifikuoti Pastatą?

T.y. užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis.

Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas - tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d.

Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.

O dabar šiek tiek kaip tai veikia praktikoje. Drįsčiau teigti, kad dar prie reikalavimų nespėta prisitaikyti. Dar nėra iki galo aišku kas ką kontroliuoja ir kas turi patikrinti ar pastatytas statinys tikrai atitinka A++?

Keletas pavyzdžių / pasvarstymų. DĖMESIO!!!- informacija yra nuomonės tipo, parengta remiantis praktiniais pavyzdžiais ir viešai prieinama informacija. Tai nėra oficiali valstybinių įstaigų nuomonė.

Naujai pastatytas 150m2 namas, kuriam leidimas derintas 2021 metais. Suprojektuota A++ klasė. Tokio namo pridavimas vykdomas derinant dokumentus su statybų inspekcija. Ji tikrai patikrins energinį sertifikatą. Jeigu pastatytas namas yra žemesnės klasės - įteisinti jo nepavyks. Čia kaip ir viskas aišku ir paprasta tuo klausimu.

Bet, jei namas mažesnis? Naujai suprojektuoti gyvenamieji namai iki 80m2. Tokių tikrai yra labai daug ne tik Vilniuje ir Kaune. Blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai iki 80m2, jei jų bendras aukštis neviršija 8.5metrų - priskiriami 2 grupės nesudėtingiems statiniams. Projekte nurodoma, kad bus statomi A++ atitinkantys namai. Norint užbaigti tokių namų statybą ir įregistruoti 100proc baigtumą - užtenka atlikti statinio matavimus, parengti kadastrinę matavimų bylą, atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašyti deklaraciją ir pateikti Registrų centrui registruoti. Viskas. Registrų centras šiai dienai nereikalauja jokio A++ sertifikato, kadangi to reikalauti įstatymas nenumato. Išbandyta praktikoje.

Kitas pasvarstymas. Kas jei tokį namą jau užregistravus norėsi parduoti? Notaras juk paprašys pateikti sertifikatą, kaip numatyta įstatyme. Taip tikrai. Bet kur pasakyta, kad notaras turi tikrinti kokia konkreti klasė tam namui turi būti? Praktika rodo, kad notarai tuo neužsiima ir netikrina ar pagal STR čia turėjo būti, B, A, o gal jau A++? Vadinasi nors ir namas statytas 2021 metais - praktikoje net parduodant šiai dienai niekas netikrins to A++. Nebent notaras bus super protingas ir tokį klausimą iškels. Tokių dar nesutikom. Rašant šį postą skambinau pažystamam notarų biurui ir jie man šią informaciją dar kartą patvirtino. Notaras netikrina kokia energinė klasė namui privalo būti pagal metus.

Kitas pavyzdys su sodo pastatais. Klasikinis atvejis - 79m2 sodo pastatas, kuriam nereikia net statybos leidimo. Labai panašus kaip ir kiti du pavyzdžiai aukščiau. Tokiam naujai statomam sodo pastatui reikalavimas A++ yra. Niekas nesiginčija. Parduodant sodą irgi sertifikatas būtų reikalingas . Tačiau, kas sodų atveju tą tikrina? Šiai dienai gaunasi, kad niekas. Ar taip bus visada? Greičiausiai ne. Viskas keičiasi. Pastebėjus šias spragas - greičiausiai kažkokia institucija (nesudėtingų statinių atveju greičiausia tai bus Registrų centras) bus įpareigota tikrinti ir A++ atitikimus. Ne tik VTPSI.

Esminis aspektas, nuo kurio priklauso, kokią klasę turi atitikti konkretus pastatas, yra data, kada

• iki 2006-01-04 - minimali energinė klasė yra nereglamentuota;
• po 2006-01-04 - minimali energinė klasė yra C;
• po 2014-01-01 - minimali energinė klasė yra B;
• po 2016-11-01 - minimali energinė klasė yra A;
• po 2018-01-01 - minimali energinė klasė yra A+;
• po 2021-01-01 - minimali energinė klasė yra A++.

Šiuo metu galioja paskutinis nurodytas aspektas - naujai statomi pastatai nuo 2021 metų turi atitikti ne mažesnę kaip A++ energinę klasę.

Čia galime paminėti ir dar vieną svarbų dalyką - energinio naudingumo sertifikatas turi galiojimo laiką - jis yra ne ilgesnis kaip 10 metų!

Energinio naudingumo reikalavimai taikomi ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) bei kapitališkai remontuojamiems pastatams ar jų dalims.

Jei Jums reikalingas buto energinio naudingumo sertifikatas, tai dokumentą užsisakyti galite neišeidami iš namų - Jums nereikės niekur vykti, todėl procedūra bus spartesnė, efektyviai taupysite savo laiką, taip pat galimybė užsakyti internetu labai praverčia, jei gyvenate kitame mieste. El. Tai viskas, ką reikia padaryti Jums!

Siūlome kokybiškas paslaugas, atsakingumą, dėmesingą aptarnavimą bei patrauklų kainos ir kokybės santykį. Paslaugos kaina priklauso nuo būsto ploto ir kitų aspektų, su kuriais Jus išsamiai supažindinsime bei atsakysime į rūpimus klausimus. Dažnas, norintis mokėti pigiau, žvalgosi, ar šiai paslaugai taikoma akcija. Netinka kontaktų formos? Parašykite per el. paštą.

Pastato Energinio Naudingumo Klasės

tags: #a #energetines #klases #reikalavimai #butams